2010 Kovo 23

Skolininkų turtas

Bankai siūlo pirkti. Ar verta?

veidas.lt

Bankai, jau perėmę daug automobilių, nekilnojamojo ir kitokio turto, pradeda jį pardavinėti patraukliomis kainomis. Ką daryti: pirkti dabar ar laukti mažesnių kainų?
Lietuvoje bankai tampa krautuvėmis. Šiandien bankai pardavinėja žemės sklypus, namus, butus, sunkvežimius, lengvuosius automobilius, pramoninę įrangą, prabangos prekes, baldus, o kai kurie net gali pasiūlyti apatinio moteriško trikotažo.

Tai iš skolininkų perimtas turtas. Prekybininkais tapę bankininkai įnešė daug sumaišties į įvairias rinkas ir stipriai apsunkino naujų automobilių prekiautojų, prabangos prekių, įvairios įrangos ir staklių prekybininkų bei nekilnojamojo turto agentūrų gyvenimą.

Iš tiesų bankai elgiasi gana savanaudiškai ir į bankrotą varo nemažą dalį prekybininkų, mat jų siūlomoms prekėms ar turtui įsigyti bankai sudaro iškirtines sąlygas.

Bankų apgaulė

Tiksliai įvertinti šiuo metu bankų už skolas perimto ir pardavinėjamo turto apimtis gana sudėtinga. Mat patys bankai informaciją apie savo klientų bėdas slepia, o jų išparduodamam turtui skirtuose tinklalapiuose skelbiama tik maža dalis visų pasiūlymų.

Pradėjus domėtis atskirais probleminio turto segmentais, išryškėja apgaulė. Tarkime, klausiami apie iš klientų perimtus būstus, visi Lietuvos bankai sutartinai tvirtina, esą vengiantys tai daryti iki paskutinio momento ir kantriai ieškantys galimų išeičių kartu su klientais. Iš visų apklaustų bankų tik du prisipažino perėmę po kelis butus ar namus.
Bet štai centrinė hipotekos įstaiga praneša, kad iš tiesų šiuo metu areštuoti net 808 bankų klientų butai. Tiesa, prognozuoti, kad šie butai greitai sudrebins Lietuvos nekilnojamojo turto rinką ir padidins pasiūlą, būtų neapdairu, mat prasiskolinę klientai greitai perprato jiems gana palankias žaidimo taisykles ir vilkina būstų perdavimo antstoliams procesą, kuris gali tęstis ir kelerius metus.

Tuo tarpu bankų pardavinėjamų lengvųjų ir krovininių automobilių upės jau ėmė sekti – dauguma jų iš nemokių klientų buvo perimti pernai, dabar tokių bendras kainas gerokai mažinusių bankų prekių rinkai pasiūloma penkis kartus mažiau, tad ir kainos šiame segmente greičiausiai jau stabilizavosi.

Bet esama ir tokių segmentų, kur bankų siūlymų tik daugėja. Pavyzdžiui, pramoninės įrangos. Bankrutavusių Lietuvos statybos, kelių remonto, apdirbamosios pramonės įmonių kranai, keltuvai, staklės – geidžiama ekonomikos sunkmečio menkiau nustekentos Vakarų Europos pramonininkų prekė, per tarpininkus net nukeliaujanti ir iki Kinijos ar Indijos. Konkurentų nelaimės galėtų būti gera proga savo cechus palankiomis sąlygomis dabar atnaujinti ir išlikusiems Lietuvos gamybininkams, bet tokioms investicijoms lėšų dar turinčių bendrovių vietinėje rinkoje – vos viena kita.

Stringa nekilnojamojo turto perėmimas

“Veido” kalbinti nekilnojamojo turto rinkos specialistai tvirtino, kad hipotekos teismų ir antstolių kabinetuose kyla nemenkos iš nemokių klientų perimamų butų, namų, žemės sklypų bylų stirtos, bet šie objektai į rinką kol kas dar nepatenka. “Jau metus laukiama, kada plūstelės tas bankų perimtas turtas, o jo kaip nėra, taip nėra”, – stebisi UAB “Apus turtas” brokeris Rimas Kirdulis.

Atskirų bankų ar specializuotuose nekilnojamojo turto skelbimų portaluose – vos vienas kitas pranešimas apie varžytynes.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis aiškina, kad iš nemokaus kliento paprasta paimti ir parduoti tik išperkamosios nuomos sutartimi įsigytą turtą, kuris ir taip iki mokėjimo termino pabaigos yra banko nuosavybė.

“O štai nekilnojamojo turto, įkeisto hipotekos sutartimi, perėmimas – ilgas ir sudėtingas procesas. Klientai jį specialiai vilkina, laukdami krizės pabaigos ir tikėdamiesi tada parduoti brangiau”, – sako R.Dargis.

Tačiau patys bankai apie savo bėdas kalbėti nelinkę. Apklausėme visų Lietuvoje veikiančių komercinių  bankų, kiek šiuo metu jie yra perėmę nemokių klientų butų ir namų. Visų atsakymai buvo vienodi: bankai su klientais bendradarbiauja, padėdami spręsti kilusias problemas, būstų neatima, o jais prekiauti – ne bankų verslas.

Tai iš kur tada hipotekos teismuose atsidūrė tūkstančiai butų, namų ir žemės sklypų bylų? Aišku, kad iš bankų. Procedūra tokia: klientas nemoka paskolos; bankas nutraukia kreditavimo sutartį ir kreipiasi į hipotekos teisėją, prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą; skolininkas paraginamas per mėnesį grąžinti skolą; skolos neatgavęs bankas dar kartą kreipiasi į hipotekos teismą, prašydamas leidimo parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių; bankas perduoda turtą parduoti antstoliams. Skolininkas turi teisę apskųsti hipotekos teismo sprendimą, ką dabar uoliai ir daro dauguma bankų klientų.

Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Vytas Zabilius didžiausiu potencialių rūpesčių gumulu laiko žemės sklypus, ypač tuos, kurių paskirtis nepakeista iš žemės ūkio į gyvenamąją valdą ir kuriuose nėra infrastruktūros.

“Šita turto klasė – beviltiškiausia. Ji ilgiausia išsilaikys bankų balanse ir dar ilgai bus mažiausiai likvidi”, – prognozuoja specialistas. Todėl jis net nesiima spėlioti, kiek ilgai ir kaip smarkiai žemės sklypų kainas mažins bankų dabar nenoromis kaupiami kažkada už jų pačių mielai dalijamus lengvus kreditus supirkti neaprėpiami dirvonai.

Išvažiavo automobiliai, iškeliauja ir įranga

Užtat antrinėse bankų išperkamosios nuomos bendrovėse – jokių delsimų ir bylinėjimųsi. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” duomenimis, pernai iš tarptautinių vežėjų bankai perėmė net 6 tūkst. krovininių vilkikų. Skaičiuojama, kad naujų vilkikų pardavimas per 2009-uosius Lietuvoje sumenko 87 proc., o naudotų sunkvežimių rinką apskritai buvo okupavusi tik bankų pasiūla.

“Adampolio” Vilniaus padalinio vadovas Vytautas Pėstininkas patvirtino, kad pernai bankai elgėsi labai šiurkščiai. “Labai skubėta kuo greičiau atsikratyti turtu – vilkikai pardavinėti “paketais”, kainos muštos drastiškai. Žinoma, tai sulaukė užsieniečių iš Vakarų Europos dėmesio”, – prisimena jis.

Tik sužlugusių lietuvių verslininkų interesų nepaisyta visiškai: mašinos pardavinėtos pirkėjų diktuojamomis kainomis, kurios neretai buvo mažesnės už dar likusią skolos dalį. “Staiga nebeliko jokio bankininkų asmeniškumo, lojalumo. Kažkada buvę be galo įtaigūs pardavėjai, jie virto bejausmiais buhalteriais”, – apgailestauja verslininkas.

Dabar šioje rinkoje jau kur kas ramiau. “Labai patrauklių pasiūlymų – apynaujų mašinų už gerą kainą iš viso vos vienas kitas, belikusi tik mažai kam įdomi pasiūla”, – konstatuoja V.Pėstininkas. Užtat pradeda atsigauti normali rinka: nuo šių metų pradžios ėmė rastis naujų sunkvežimių, kurių kainos, palyginti su 2008 m., dabar kritusios maždaug 12 proc., pageidaujančių klientų.

Kartu smarkiai mažėja ir lengvųjų automobilių iš bankų pasiūla. “Pernai per dieną bankai atveždavo po 5–7 mašinas, šiemet – jau tik po vieną ar dvi”, – sako autocentrų tinklo BRC lengvųjų automobilių skyriaus vadovas Julius Jankauskis. Pasak jo, bankų pasiūla naujų ir apynaujų automobilių rinkos kainas buvo sumažinusi maždaug 20 proc. Daugiausiai lietuvių prarastų lengvųjų automobilių taip pat išvažiavo į užsienį.

Lietuvos autoverslininkų asociacija skaičiuoja, kad rinka dabar tokia pripildyta, jog šiemet bus parduota dar maždaug 30 proc. mažiau naujų automobilių nei per 70 proc. smukimą patyrusius 2009-uosius.

Kamputyje gūžiasi ir pramonės įranga prekiaujantys verslininkai. Ką tik veiklą Lietuvoje nutraukusios Suomijos įmonės “Machinery” metalo apdirbimo įranga prekiavusios įmonės direktorius Juozas Jaskelevičius sako, kad lemiamą smūgį šiam verslui sudavė pastaraisiais mėnesiais pradėjusi didėti bankų perimtos įrangos pasiūla.

“Lietuvoje iš viso nebeliko kam pirkti, užtat bankų siūlomos kainos labai patrauklios užsieniečiams. Dabar išsimontuosime, išsiparduosime, o pasibaigus krizei vėl imsime kreditus ir viską susipirksime iš naujo”, – liūdnai dėsto pašnekovas.

Na, bet lietuviams galėtų atitekti bent viena kita pigiau parduodama prabangos prekė. Tiesa, neaišku, kada bus galima rikiuotis į šių prekių trokštančių ponių eilę – “Vilniaus vartų” parduotuvių prekes areštavęs “Parex” bankas, remdamasis konfidencialumo reikalavimais, kol kas neatskleidžia, kaip elgsis su šiuo perimtu turtu.

Bankų siūlymai – vienoje vietoje

Specializuotą, vien apie bankų ir išperkamosios nuomos bendrovių perimtą turtą skelbiantį tinklalapį www.banksale.eu sukūrę verslininkai planuoja, kad šiais metais bankams nereikalingų prekių pasiūla dar gana stipriai didės, ypač didelį potencialą jie mato pramonės įrangos ir nekilnojamojo turto srityse.

Šios internetinės duomenų bazės vadovė Aušra Jonikienė sako, kad žmonės labai domisi bankų išparduodamu turtu, mat jis siūlomas iki 30 proc. pigiau nei rinkos kaina.

Du mėnesius veikiančiame įvairių bankų ir jų išperkamosios nuomos bendrovių skelbimų tinklalapyje apsilankė per 70 tūkst. lankytojų, buvo parduota po kelis šimtus pramonės įrangos vienetų, automobilių.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...