2010 Balandžio 02

Euras

Euro zona suskilo į dvi dalis

veidas.lt

ES pagaliau apsisprendė: finansinių sunkumų užkluptai Graikijai jokių pinigų niekas neduos. Jei labai reikia, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) kitų euro zonos valstybių pritarimu suteiks Graikijai 20–22 mlrd. eurų kreditą.

"Veido" archyvas

Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Europos centrinio banko prezidentas Jeanas Claude’as Trichet, Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude’as Junckeris dėl to tiesiog džiūgauja. Didžiuodamiesi visi keturi aiškina, kad toks sprendimas tik dar kartą įrodo ES vienybę ir solidarumą, demonstruoja paramą sušlubavusiai euro zonos narei, o ilguoju laikotarpiu tai be galo svarbu ir paties euro stabilumui. Vis dėlto toks kadrilis daugeliui kelia visai kitokias mintis. O ir tą pačią tikrovę ragina vertinti kardinaliai priešingai.

Graikijos našta

Vokietijos laikraštis “Handelsblatt” konstatuoja, kad Vokietija atsuko nugarą Graikijai ir pasmerkė eurą lėtai mirčiai: “Dabar Graikija priversta iki žemės lenktis TVF ir šio fondo iškeltoms sąlygoms, kurios šiai valstybei yra pražūtingos. Vokietija dar kartą pademonstravo, kad tol, kol sekasi, sekasi visoms euro zonos narėms, bet vos kurią ištinka bėda, visos kitos apsimeta nieko nematančios ir negirdinčios”.

Tai, ką iš euro zonos “gavo” Graikija – ne kas kita, kaip pasmerkimas lėtai mirčiai. Tuo įsitikinę daugelis analitikų, pabrėžiančių, kad šiandien Graikijai gal ir pasisekė: ji gaus priėjimą prie pinigų, kurio nebūtų gavusi, jei nebūtų užtarusios kitos euro zonos valstybės.

Antra vertus, Graikijai užkraunama dar didesnių palūkanų ir dar didesnės valstybės skolos našta. Juk visus pinigus, kuriuos gaus, Graikija bus priversta naudoti biudžeto deficitui mažinti ir skoloms atidavinėti.

Pirmarūšės ir antrarūšės

“Visa tai baigsis tuo, kad Vokietija viena pati sėdės prie euro zonos stalo, nukrauto tuščiomis lėkštėmis, arba dar blogiau – Graikija pagal savo papročius šias lėkštes išdaužys”, – antrina “Frankfurter Rundschau” analitikai.

Jie įsitikinę, kad jei po 40 metų ES gyvavimo ir dešimtmečio su bendra valiuta Vokietijos kanclerė vis tiek atsisuka į Tarptautinį valiutos fondą, tai yra ne kas kita., kaip ES principų išdavystė. “TVF yra JAV rankose. Kokia gėda Europai nesugebėti išsiversti be jų”, – kritikos negaili specialistai. Ir priduria, kad anksčiau kiekviena ES krizė jai priklausančias valstybes tik suartindavo, o šį sykį tarp jų atsiveria praraja.

“Financial Times” analitikai konstatuoja, jog euro zonos valstybės, nusprendusios neremti Graikijos, aiškiai parodo, kad silpnesnės ekonomikos šalys bus paprasčiausiai išmestos iš žaidimo. Tai primena anksčiau labai populiarią idėją apie dviejų greičių Europą, kai vienoje pusėje yra tokios šalys, kaip Vokietija, Prancūzija ar Suomija, o kitoje – Graikija, Portugalija ir kitos. Paprastai sakant – pirmarūšės ir antrarūšės valstybės.

Lygiai taip pat tai reiškia, kad ir Lietuvai, siekiančiai įsivesti eurą 2013 m., gali vis daugėti barjerų, dėl kurių ji negalės atsisėsti prie to paties stalo su stipriosiomis valstybėmis.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...