2010 Kovo 01

Euras

Ką laimėjo atsargieji, pasirinkę eurą

veidas.lt

Nurimus spekuliatyvioms kalboms dėl lito devalvavimo, jau įsisiūbavo panika dėl euro ateities. Ar lietuviams verta dėl jos baimintis?

Kai Mykolas Drunga per Lietuvos radiją vardija, kaip viso pasaulio dienraščiai – nuo Šanchajaus ir Delio iki Helsinkio ir Milano – sielojasi dėl Graikijos krizės ir eurui skambančių pavojaus varpų, negali nepagalvoti, kaip į tai reaguoja lietuvis, apdairiai, kaip jam atrodė pernai, investavęs į Vyriausybės vertybinius popierius, nominuotus eurais.
Štai ir reakcija: “Veido” skaitytojas, santaupas nukreipęs į valstybės obligacijas eurais, dalijasi įspūdžiais apie ataskaitą, gautą iš banko. Euro krizė atsirito ir iki jo asmeniškai – ataskaitoje užfiksuotas vertės sumažėjimas. Tiesa, minusas nedidelis, bet vis tiek minusas. O kas toliau?

Ramybė brangiau už dideles palūkanas

Pernai eurui sukako 10 metų. Pirmą apskritą jo gimtadienį temdė krizės nuotaikos, bet euro zona dar išsiplėtė – Slovakija tapo šešioliktąja jos nare. Jos pusėn pavydžiai žvelgė likę pretendentai. Lietuvius graužė apmaudas: jeigu ir mes būtume suspėję įšokti į euro traukinį, gal ekonomikos sunkmetis slėgtų ne taip baisiai.

Nuo 2008 m. vis atsinaujinantys svarstymai apie galimą nacionalinės valiutos nuvertėjimą ir lito devalvavimą padarė savo: neįprastai didelės terminuotų indėlių litais palūkanos atsargiuosius greičiau baugino, nei traukė. Kas dar nepamiršo 1995-ųjų bankų krizės, gerai išmoko pamoką, kad didžiausios palūkanos reiškia ir didžiausią riziką. Euras ne vienam atrodė patikimesnis nei litas.

Lietuvos banko skelbiamoje 2008 ir 2009 m. statistikoje puikiai atsispindi nepatiklumo nuotaikos. Per 2008-uosius namų ūkių (gyventojų) indėlių litais bendra suma bankuose vis dar didėjo – nuo metų pradžios iki pabaigos daugiau nei milijardu, bet indėlių eurais suma irgi šoktelėjo daugiau nei milijardu (perskaičiavus litais). O 2009 m. viduryje indėlių litais suma nuslūgo beveik milijardu ir tik metų gale, nutilus kalboms apie lito devalvavimą, vėl ūgtelėjo ir perkopė 10,57 mlrd. Lt. Namų ūkių indėliai eurais neatsiliko – jie per 2009-uosius pasipildė taip pat daugiau nei milijardu.
Tačiau gyventojų indėliai litais, žinoma, išlieka populiaresni. Lietuvos banko 2009 m. gruodžio duomenimis, gyventojų indėlių iš viso buvo 25,5 mlrd. Lt. Iš jų litais – 17,3 mlrd. Lt, o eurais – daugiau nei 7 mlrd. Lt. Kitomis valiutomis – 1,16 mlrd. Lt.

Užtat paskolos namų ūkiams eurais buvo nepalyginti populiaresnės nei litais. Štai pernai liepą litais buvo išduota 109,2 mln. Lt naujų paskolų, o eurais – 515 mln. Lt. Metų pabaigoje paskolų litais namų ūkiams likutis sudarė 8,46 mlrd. Lt, o eurais – 20,13 mlrd. Lt.

Gelbėjimosi ratas

Pastarųjų metų lietuviškoje euro istorijoje tai toli gražu dar ne viskas. Lietuviai savo lėšas nukreipė į Vyriausybės vertybinius popierius (VVP) eurais. Akcinės bendrovės “Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumas” prezidentas Artūras Keleras “Veidui” sakė, kad 2009 m. buvo masiškai platinami Vyriausybės vertybiniai popieriai, nominuoti eurais. Pirmosios dvi emisijos buvo išplatintos 2008 m. gruodį, kai naujoji šalies valdžia kratė 2009 m. valstybės biudžetą. Tada ir buvo nuspręsta skolintis netradiciškai: eurais ar kita ne nacionaline valiuta.

Pasitelkiant vietinius komercinius bankus praėjusiais metais neviešu būdu buvo išplatintos 28 VVP emisijos, kurių vertė 2,79 mlrd. Lt. Didžioji jų dalis buvo nominuota eurais (84 proc.), kitos – Estijos kronomis, litais ar JAV doleriais. Pernai iš šių neviešų emisijų išpirktos trys – už 0,45 mlrd. Lt. Taigi grynasis skolinimasis 2009 m. vietinėje rinkoje neviešu būdu sudarė 2,34 mlrd. Lt. Tradiciniu būdu, organizuojant viešus aukcionus, 2009 m. išplatinta VVP, kurių vertė 2,22 mlrd. Lt, o tokių VVP buvo išpirkta daugiau, nei išplatinta – už 2,96 mlrd. Lt.

Vertybinių popierių, nominuotų eurais, rinkoje didžiausią dalį tarp komercinių bankų atsiriekė “DnB Nord” bankas. Jis pirmasis 2008 m. pabaigoje pasiūlė klientams šią investavimo galimybę. Banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas paaiškino, kad tada, didėjant krizės sukeltai įtampai, klientams per antrinę rinką buvo pasiūlyta Vyriausybės obligacijų, vertų 50 mln. Lt. Šiuo atveju bankas veikė kaip tarpininkas.

Spekuliantai kapituliavo

Ar eurą pasirinkę investuotojai, dabar klausydamiesi nerimastingų žinių apie Graikiją ir neaiškią ES valiutos ateitį, nesijaučia šiek tiek pralošę?

Finansų analitikas Marius Dubnikovas visiems nerimaujantiems primena, kad Lietuvos gyventojams euro kursas nėra aktualus dalykas. Nebent jie turi verslo ar asmeninių finansinių reikalų už euro zonos ribų. Pavyzdžiui, Rusijoje, nes dabar už tų ribų euro perkamoji galia mažėja.

O Lietuvoje aistros dėl nacionalinės valiutos stabilumo nurimo, bankuose indėlių palūkanos sumažėjo, nes bankai įveikė likvidumo problemas ir jų skolinimosi poreikis sumažėjo. Rinkoje jau atsirado pinigų. Praėjusią savaitę du didžiuosius bankus – SEB ir “Swedbank” pasiekė gera žinia, kad reitingų agentūra “Standards&Poors” jų reitingą pakeitė iš neigiamo į stabilų. M.Dubnikovas pastebi, kad spekuliantai, vylęsi išlošti iš lito devalvavimo, liovėsi atakavę, kai Vyriausybė rudenį pasiskolino 1,5 mlrd. JAV dolerių. “Labai sunku atakuoti, kai kursas yra fiksuotas”, – sakė M.Dubnikovas.

Tačiau tie investuotojai, kurie šiuo metu panorėtų išpirkti savo obligacijas, nominuotas eurais, šiek tiek nukentėtų. Analitikai pataria palaukti iki išpirkimo termino pabaigos.
Finansų ekspertės Daivos Rakauskaitės teigimu, devalvavus litą labiausiai būtų nukentėję žmonės, kurie ėmė paskolas eurais. Dabar jie jaučiasi išlošę. O indėlininkai, saugoję santaupas eurais, jaučiasi pralošę, nes negaus tų didelių palūkanų, kokias bankai siūlė už terminuotus indėlius litais. Kai kuriais atvejais jos siekė beveik 10 proc. metinių palūkanų, kai už indėlius eurais palūkanos buvo tris kartus mažesnės. Tokią kainą teks sumokėti už saugumo jausmą, nesibaiminant dėl lito devalvavimo.

“Nacionalinės valiutos devalvavimas nėra toks paprastas klausimas, – dėsto D.Rakauskaitė. – Jis nesprendžiamas spontaniškai, kiekviena šalis stengiasi to išvengti”. Pavyzdžiui, Latvijoje, kad ir kokia sunki būtų jos padėtis, apie lato devalvavimą kol kas tik kalbama.

Dėl to, kad litas susietas su euru, mes irgi galime save laikyti euro zonos dalyviais. Šiuo metu daugiau kaip pusė Lietuvos prekybinių santykių – ir eksporto, ir importo – yra su ES šalimis. Tačiau, D.Rakauskaitės nuomone, dėl šios priežasties neturėtume stipriai nukentėti. Smarkiau nukentės valstybės, kurios yra itin daug pasiskolinusios, – bankininkai jau prieš metus nuogąstavo dėl obligacijų kurso kritimo ir infliacijos. O Lietuva, irgi ėmusi skolintis vis didesniu mastu, tebelieka tarp mažiau įsiskolinusių ES narių, vertinant valstybės skolos ir BVP santykį.

Kalta ne vien Graikija

Bauginimai dėl euro ateities, regis, nė kiek neveikia mūsų Vyriausybės. Lietuva ir toliau pasirengusi žygiuoti į euro zoną. Finansų analitikas M.Dubnikovas sako, kad Graikijos padėties neverta taip sureikšminti, kaip tai daro į spekuliacijas linkę finansininkai, nes Graikijos dalis visos Europos Sąjungos BVP sudaro 3 proc.

Tačiau sprendžiant problemą, ką gelbėti – eurą ar euro zonos vientisumą, įvairių šalių analitikų prognozės panašios: nukentės vis dėlto euras. Jis pasmerktas nukentėti ir tuo atveju, jeigu bus gelbstima euro zona, ir tuo, jeigu Graikija iš jos vis dėlto iškris. Pastaruoju atveju euras gali žlugti dėl baimės sukelto domino efekto. Pernelyg silpnomis būti euro zonoje laikomos ir Airija, ir Portugalija, taip pat Ispanija. Manoma, kad jeigu jos dabar turėtų nacionalines valiutas, galėtų jas devalvuodamos gelbėti savo ekonomiką. O dabar šios šalys tempia į dugną ir stipriausias. Antai prognozuojama, kad Vokietijos BVP šiais metais gali mažėti. Leistiną 3 proc. biudžeto deficitą iš 27 ES šalių peržengė net 20.

Į visa tai reaguojantys investuotojai pradeda atitraukti lėšas iš aktyvų eurais. Šie procesai jau pasiekė 13 mlrd. eurų sumą. Manoma, kad tokios tendencijos išliks ir ateinančiais metais. Rusijos centrinis bankas finansų rezervus nukreipė į Kanados ir Australijos dolerius. Panikuojantys investuotojai, dar pernai pirkę eurus ir pranašavę dolerio eros pabaigą, keičia požiūrį. George’as Sorosas pareiškė, kad doleris neturi patrauklios alternatyvos, tačiau vis dažniau pasigirsta kalbų apie artėjančią juanio erą, nes JAV taip pat kamuoja milžiniškos skolos ir vis didėjantis biudžeto deficitas.

Pastaruoju metu skamba priekaištai, kad euro zona buvo sukurta politiniu sprendimu, kad ji neturi bendro biudžeto, kad mokesčių sistemos skirtingos. Oponentai atsikerta, primindami apie struktūrinius fondus, bendrus reikalavimus, keliamus įstatymams ir mokesčiams. Vis dėlto Briuselio analitinio centro “Open Europe” direktorius Matsas Personas jau prabilo apie tai, kad norint sumažinti skirtumus tarp ES valstybių reikėtų ir bendro biudžeto.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...