Statistikos departamento pateikto išankstinio įverčio duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies BVP išaugo 3,9 proc. Iš pirmo žvilgsnio, šis rodiklis atrodo ne taip jau įspūdingai 2011 metų kontekste, tačiau aimanuoti tikrai nėra pagrindo.

“Tie, kurie neturi tikslo, pasmerkti visą gyvenimą dirbti tiems, kurie jį turi”, – ši sena išmintis tinka kalbant ne tik apie žmones, bet ir apie valstybes.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dirbtinai pučiamais sekso skandalais nepavyksta įtakoti politikos.

Sekite artėjančią rinkimų kampaniją ir, tikiu, atrasite ne vieną bejėgį vaiką, norintį tapti visagaliu tautos tėvu, broliu ar gelbėtoju.

Lietuvos gyventojai Europoje pirmauja pagal nuosavo būsto turėjimą: skirtingų šaltinių duomenimis, tokių gyventojų yra kone 90 proc.

Pats paklausiausias “Veido” numeris kiekvienais metais būna tas, kuriame skelbiamas gimnazijų reitingas. Tikėtina, kad ir šis bus toks pat, nes vaikams, tėvams, galbūt ir mokytojams tokia informacija labai reikalinga ir naudinga.

Balandžio 18 d. žengtas dar vienas didelis žingsnis įgyvendinant Baltijos jūros dujotiekio projektą „Nord Stream“ – anksčiau nei planuota pabaigta tiesti antroji 1224 km ilgio vamzdyno linija.

2007-ųjų prezidento rinkimai Prancūzijoje su kandidatus palaikančiomis įžymybėmis buvo panašūs į mugę. Šiemet viskas daug rimčiau: tauta nusivylusi, nepatikli ir reiklesnė.

Lietuva nedidelė šalis ir visos opiausios jos visuomenės problemos matyti „kaip ant delno“. Tiesa, kas yra didžiausia problema priklauso ne vien nuo statistikos lentelių, bet ir nuo požiūrio.

Lietuvoje įvykus politinei krizei, viešojo administravimo įstaigas kiekvieną kartą ištinka paralyžius, o darbo našumas jose krinta kartais net iki nulio.

D.Grybauskaitė grįžo prie Lietuvai pražūtingos tarpukariu A.Smetonos vykdytos politikos, už kurią tuomet jam mokėjo Maskva.