2012 Balandžio 18

Zigmantas Balčytis

Kaip išspręsti opiausią nedarbo problemą?

veidas.lt

Lietuva nedidelė šalis ir visos opiausios jos visuomenės problemos matyti „kaip ant delno“. Tiesa, kas yra didžiausia problema priklauso ne vien nuo statistikos lentelių, bet ir nuo požiūrio.

Manau, daugeliui akivaizdu, kad šiandien didžiausia Lietuvos problema yra nedarbas. Ši problema, nuo kurios kenčiam ne mes vieni, o daugelis Europos valstybių, yra tarsi virusas sukeliantis daug kitų socialinių bėdų
Neturėdami darbo žmonės natūraliai tampa našta valstybės iždui ir (arba) savo artimiesiems, neturint pakankamai pajamų jiems labiau gresia neatsakingas skolinimasis iš greitųjų paskolų teikėjų, nedarbas greitina ir šiandieninę mūsų tautos rykštę  -  emigraciją.
Bedarbystės problema yra labai dažnai linksniuojama ir ES kontekste: kuriamos įvairios strategijos ir programos, kurių pagrindinis tikslas yra darbo vietų kūrimas. Tačiau Lietuvoje apie šią problemą kalbama rečiau, ir kiek kitaip nei Europos institucijose. Vyriausybė nelinkusi jos kelti, o kai kurie privačiam sektoriui atstovaujantys ekspertai apskritai atmeta bet kokias diskusijas apie valdžios galimybes kurti darbo vietas.
Iš tiesų verslas užtikrina daug darbo vietų, ypač naudingas šios problemos sprendimui yra smulkusis ir vidutinis verslas, kurio dėka Europoje sukuriama daugiausiai darbo vietų, tačiau atmesti vyriausybės vaidmenį užtikrinant užimtumą būtų klaida.
Valdžios sprendimais ir investicijomis galima padaryti labai didelę įtaką bendrai užimtumo situacijai šalyje. Būdų, kaip tą padaryti, taip pat yra ne vienas.
Imant šiandieninę Lietuvos situaciją, apmaudu, kad sugaišti 4 metai, o daugiabučių namų renovacija nėra pajudėjusi iš mirties taško. Dėl neefektyvių daugiabučių namų, kuriuos šildome iš monopolininko įsigytomis dujomis, brangia elektros energija ar naftos produktais, iš Lietuvos kasmet išleidžiame milijardus, kurie, jeigu renovacija būtų įsibėgėjusi,  jau dabar galėtų suktis Lietuvos ekonomikoje.
Aš visada pasisakiau už tai, kad daugiabučių namų renovacija būtų valstybės rūpestis ir jos finansuojama dalis renovacijos projektuose būtų padidinta, nes čia investuotos lėšos mažina valstybės išlaidas kompensacijoms už šildymą, mažina iškastinio kuro importo poreikį, kuria darbo vietas bei augina visos šalies ekonomiką.
Kitas nepakankamai išnaudojamas mūsų šalies potencialas yra žemės ūkio sektoriuje. Nors esame nedidelė šalis, tačiau didžiausi plotai palikti dirvonuoti, nors gamtinės sąlygos, lyginant su kitomis Europos šalimis, pas mus yra pakankamai geros ūkininkavimui.
Kokios vyriausybės galimybės pagelbėti mūsų žemdirbiams? Vėlgi kai kurie ekspertai kritikuos, kad žemės ūkis, kaip ir kitas verslas, turi konkuruoti laisvos rinkos sąlygomis, tačiau Europa skiria didžiules sumas, kad paskatinti pieno ar šviežių daržovių, vaisių vartojimą mokyklose, nekalbant apie žymiai didesnes nei mūsuose tiesiogines išmokas. Tad jeigu mes toliau galvosime, kad vien rinka gali padėti ūkininkui, greitai vietinių daržovių ar mėsos nei su žiburiu nerasime savo turguose bei parduotuvėse.
Nesu atominės energetikos priešininkas, tačiau manau, kad alternatyvioji energetika yra taip pat labai perspektyvi energetikos šaka mūsų kraštui, todėl jai turėtume skirti ne mažiau dėmesio nei kitiems didiesiems energetikos projektams. Alternatyvioji energetika kaip ir daugiabučių namų renovacija vienu metu sprendžia ne vieną problemą: gali padėti sukurti daugiau darbo vietų regionuose, duoti darbo smulkiajam ir vidutiniam verslui bei  įdarbinti šiuo metu dirvonojuončius žemės plotus.
Senosios atominės elektrinės uždarymo klausimas irgi yra labai glaudžiai susijęs ekonomine ir socialine padėtimi šalyje, nes šiems darbams atlikti trūksta daugiau nei 7 mlrd. litų, todėl nuo to, kaip pavyks susitarti su Europos Sąjunga dėl šių darbų finansavimo, priklausys ar tai mums taps sunkiai pakeliama našta valstybės biudžetui ir kitiems ūkio sektoriams, ar tai bus papildomi pinigai, kuriais bus galima kurti naujas darbo vietas šiuo metu ypač nelengvus laikus išgyvenančiame regione.
Nedarbo problema susijusi ir su ES politika
Ignalinos elektrinės uždarymo finansavimas yra tik vienas pavyzdys, kur problema ir jos sprendimas priklauso ne vien nuo mūsų valios, bet ir nuo Europos Sąjungos institucijų sprendimų. Kitose srityse ES politikos ir darbo vietų kūrimo ryšys yra dar aiškesnis ir, kaip tenka pastebėti, ne visi ES sprendimai padeda nedarbo problemą spręsti.
Neretai Europai pritrūksta valios apginti savo rinką ir taip darbo vietos iš ES šalių „išvyksta“ į Šiaurės Afrikos ar tolimosios Azijos šalis. Paskutinis tokių sprendimų pavyzdys yra susitarimas su Maroku dėl nevaržomos pomidorų prekybos, dėl ko gali stipriai nukentėti Ispanijos darbo rinka bei šios šalies ekonomika apskritai.
Ta pati situacija susiklostė ir dėl itin griežtų ES žvejybinių kvotų nustatymo, dėl kurių savo žvejybos apimtis ir pelną turėjo puikią progą pasidinti ne ES šalių žvejybos kompanijos.
Esant tokiems neigiamiems pavyzdžiams, ir Europai balansuojant ant recesijos slenksčio, reikėtų iš naujo įvertinti daug praeityje pasirašytų prekybos susitarimų, ūkinės veiklos apribojimų ir kitų ES teisės aktų įtaką ekonomikai, kad neatsitiktų taip, jog viena ranka deklaruodama ambicingus siekius kurti milijonus naujų darbo vietų, Europa pati savo sprendimai tas darbo vietas naikina.
Neigiamų ES politikos pavyzdžių nesunku įžvelgti ir mūsų šalyje. Jau ne kartą minėjau, kad dėl diskriminacinių tiesioginių išmokų mūsų šalies ūkininkams mes negalime būti konkurencingi ir išnaudoti turimo mūsų potencialo žemės ūkyje. Smulkusis verslas senosiose Europos Sąjungos šalyse taip pat gali greičiau pasinaudoti įvairiais finansavimo instrumentais, todėl yra žymiai geresnėje situacijoje nei naujųjų ES šalių smulkieji verslininkai.
Paminėjau keletą pavyzdžių, kaip kurti arba išsaugoti darbo vietas tiek Lietruvoje, tiek ES matu, tačiau tokių galimybių yra daugiau, tiesiog reikia žinių apie galimus finansavimo mechanizmus, politinės valios ir gebėjimų joms realizuoti. Jeigu to daroma nebus,  o  vis daug palaikymo iš valdžios  sulauks tos nuomonės, kurios neigia valstybės ar Europos Sąjungos galimybes spręsti ekonominius klausimus, tikėtis spartesnio gyvenimo kokybės  augimo artimiausiu metu negalėsime.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Zigmantas Balčytis:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...