2012 Balandžio 18

Gintas Umbrasas

Kaip išvengti „duobių“ viešajame sektoriuje

veidas.lt


Lietuvoje įvykus politinei krizei, viešojo administravimo įstaigas kiekvieną kartą ištinka paralyžius, o darbo našumas jose krinta kartais net iki nulio.

Politinio pasitikėjimo komandos tarsi sustingsta ir sprendžia klausimą, kas užims kokias pozicijas ir kaip viskas gali išsidėstyti. O karjeros specialistai vadovaujasi dažnai pasiteisinančia taisykle: gal rytoj viso to ir nereikės, tai kam dabar eikvoti energiją. Nors mokesčių mokėtojai ir politinei audrai kilus jiems moka algą, paslaugos kuriamos daug lėčiau arba jų kūrimas visai sustoja.
Daugiametę patirtį turintys viešojo administravimo specialistai teigia, kad vykstant politinėms audroms viešojo administravimo produktyvumas, palyginti su normalia situacija, sumažėja 15–30 proc. Jei įvertinsime kitas nuolatines ministerijų išlaidas – patalpų šildymą, kompiuterių eksploataciją, apsaugą ir t.t., šie mokesčių mokėtojų nuostoliai išauga dar kelis ar net keliasdešimt kartų.
Mes, mokesčių mokėtojai, esame suinteresuoti, kad tos darbo našumo „duobės“ viešajame sektoriuje būtų kuo mažesnės. Receptas paprastas – visi viešųjų paslaugų teikėjai turi kuo aiškiau žinoti, ką reikia daryti. Šiuo metu atsakymų į klausimą, ką kuri pareigybė ar skyrius turi daryti, dažniausiai ieškoma pareigybinėse instrukcijose ir kituose veiklą reglamentuojančiuose normatyviniuose dokumentuose. Bet ką konkrečiai reikia daryti šiandien, šį mėnesį ar šiais metais, reglamentuose neįrašysi.
Konkretumo pasieksime į administracinę veiklą įdiegdami įvairaus lygio strateginius planus. Juose turi būti aiškus išdėstymas, ką ir per kokį laikotarpį konkreti viešojo sektoriaus organizacija turi nuveikti. Tai, atrodo, paprastas ir plačiai naudojamas sprendimas, bet jo įgyvendinimas dažnai nepateisina mūsų vilčių. Daugeliu atvejų planuose numatyti įsipareigojimai yra fiksuoti tradiciniuose popieriniuose dokumentuose. Tačiau sklandžiai sekti, kaip įgyvendinami šie planai popieriuje, tai yra valdyti šį procesą, sunku, nes tai reikalauja daug administracinių išteklių. Planus perkėlus į IT įrankius, lengvai prieinamus visiems administravimo procese dalyvaujantiems specialistams, atsirastų galimybė operatyviai sekti, ką, kada ir kas turi padaryti, sunaudojant kur kas mažiau išteklių ir gaunant aiškų vaizdą, kaip įgyvendinami priimti įpareigojimai.
Tiesa, net ir labai racionali planavimo sistema nepašalina funkcinės darbo kultūros problemos, neužtikrina sklandaus visų proceso dalyvių bendradarbiavimo. Funkcinį mąstymą ir tuo pagrįstą darbo organizavimą reikėtų keisti procesiniu. Juk dabar įprasta teigti: „Aš atlikau savo funkciją, kuri nurodyta mano pareigybinėse instrukcijose ar kituose reglamentuojančiuose dokumentuose, ir esu visiškai nekaltas, kad visas procesas nedavė rezultatų.“ Jei atlieki savo funkciją, tavo veikla vertinama gerai arba bent yra pateisinama. O tai gali privesti net iki absurdo.
Standartizuoti kokybės vadybos metodai leidžia matuoti proceso greitį, palyginti atskirus procesus tarpusavyje ir šiuos rezultatus paviešinti. Vien viešumas užtikrins, kad dalis procesų vykdytojų ims veikti greičiau ir efektyviau, nes tuos specialistus, padalinius, kurie dirba lėčiausiai, elementari savisauga verčia greitį padidinti.
Be šalies gynybos ar žvalgybos reikalų, viešajame sektoriuje nėra paslapčių, nors administravimo specialistai dažnai stengiasi įslaptinti tai vieną, tai kitą procesą. Bet ar tai išties slapta, jei už tai moka mokesčių mokėtojai? Turi būti sudarytos sąlygos matyti viešojo administravimo procesą nuo pirmo iki paskutinio žingsnio. Skaidrinimo mechanizmai parodytų, kur procesai sulėtėja ar sustoja. Ir jeigu tai aiškiai sutaptų su politinėmis audromis, galėtume politikams konkrečiai pasakyti, kiek kainavo jų vienos ar kitos ambicijos tenkinimas.
Tikėtina, kad šiuolaikinėmis administracinio darbo tobulinimo priemonėmis pavyktų sumažinti politinio nestabilumo sukeltą darbo produktyvumo sumažėjimą per pusę, taigi gautas efektas būtų gerokai didesnis nei tam reikalingos investicijos, ypač žinant, kad nemaža jų dalis dengiama europine parama.

Įkarta
Politinių audrų metu viešojo administravimo produktyvumas sumažėja 15–30 proc.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Gintas Umbrasas:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...