Artimiausiais dešimtmečiais pasaulio politikos, finansų, technologijų srityse įvyks kardinalių pokyčių, kurie iš esmės pakeis dabar egzistuojančią visuomenę.

Futuristai, analitikai, politikai, ekonomistai piešia skirtingus pasaulio raidos scenarijus. Vieni gąsdina apokaliptine dabartinės visuomenės egzistencijos baigtimi, kiti, priešingai, neabejoja tobulos visuomenės susiformavimu.

Krepšinis, sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais buvęs Lietuvos kovos už laisvę simboliu, šiandien tapo tuo įrankiu, kurio pagalba Rusija atkūrinėta vieningą posovietinę erdvę.

Mūsų valstybė plaukia pasroviui. Taip paprasčiau. Kur srovė nuneš, ten ir atsidursime. Ir koks skirtumas – kur. Sąlygas plaukti prieš srovę ir atsidurti ten, kur norime, turėjome, bet jų neišnaudojome.

Balandžio mėnesį Tarptautinis valiutos fondas padidino tiek šių, tiek ir kitų metų Lenkijos ekonomikos augimo prognozę.

Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad Afganistano pietuose ketvirtadienį prieš pietus per sprogimą sužeisti trys patruliavę Lietuvos specialiųjų operacijų eskadrono “Aitvaras” kariai.

Praėjusiais metais skirtingų šalių BVP pokyčiai svyravo nuo 6,9 proc. nuosmukio iki 7,6 proc. pliuso, atitinkamai su Graikija ir Estija skirtinguose šios skalės galuose.

„Nokia“, „Sony“, „Panasonic“ – tai tik keletas didžiųjų kompanijų, kažkada laikytų kokybės ir patikimumo simboliais. Šiandien jos vis dažniau skelbia apie patiriamus nuostolius, o jų gaminių parduotuvėse nuolat mažėja.

Politikai turi apsispręsti – ar jie toliau bus „stogu“ sovietinio „kaviansko“ neteisingumo sistemai.

Nesibaigiantys debatai dėl to, ar minėti, o jei minėti – tai kaip, Gegužės pirmąją, dar kartą verčia savęs paklausti: o ką tądien išties vertėtų apmąstyti?

Šiais laikais madinga kalbėti apie tai, kad turime gyventi taupiai, kad mūsų veikla turi būti kuo draugiškesnė aplinkai, kad turime surasti harmoningą dialogą – net tik tarp savęs ir gamtos, bet ir tarp savo poreikių ir galimybių.