2010 Rugsėjo 07

Reformos

Valdantiesiems reformos svarbesnės už rinkimus

veidas.lt

"Veido" archyvas

Ši valdančioji koalicija žada nepriiminėti jokių populistinių priešrinkiminių sprendimų vien tam, kad patrauktų rinkėjus

Šį politinį rudens sezoną valdantieji nusiteikę užsiimti valstybės biudžetu, valstybės turto valdymo ir dujų ūkio reformomis, o savivaldybių rinkimus nukelti į antrą planą.

Savaitės pabaigoje kartu su Seimo sesija oficialiai prasidės ir politinis rudens sezonas, kurį vasario mėnesį vainikuos savivaldybių tarybų rinkimai ir didysis vietos valdžios persiskirstymas. Bet bent jau pagrindinė valdančiąją koaliciją sudaranti partija – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai žada nepriimti jokių populistinių sprendimų, kurie padėtų pakreipti jų naudai savivaldos rinkimų rezultatus.

“Savivaldybių tarybų rinkimai – ne centrinės valdžios klausimas, – “Veidui” sakė Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Jurgis Razma. – Seime nepriimsime jokių sprendimų, sietinų su artėjančiais rinkimais. Per rudens sesiją išimtinės svarbos klausimai bus 2011 metų biudžeto priėmimas ir energetikos sektoriaus reformos. Antroje eilėje bus švietimo sistemos ir sveikatos apsaugos sistemos reformos. Visi kiti klausimai, jei ką, galės ir palaukti”.

Pailginti pensinį amžių gali palikti socdemams

Tarp tokių, pasak konservatorių seniūno, ir pensinio amžiaus ilginimo įstatymas, dėl kurio priėmimo dar per pavasario sesiją buvo susitarta su opozicijos atstovais, pirmiausia – socialdemokratais. Tačiau artėjant savivaldos rinkimams jų noras remti tikrai populiarumo neturintį, tegul ir būtiną, įstatymą ėmė blėsti.

“Ką darysi – jei paramos tikrai nebus, metus kitus ir be šio įstatymo galėsime išgyventi, – tikino J.Razma. – Kam stengtis, jeigu opozicija labiau nori politikuoti? Norėjome priimti dabar, bet jei ne – galime šio įstatymo priėmimą nukelti į kitos kadencijos Seimą”.

Toks apsimestinis ramumas tėra aiškus signalas socdemams – jeigu netesėsite pavasarį duotų pažadų paremti Vyriausybės siūlomą socialinių išlaidų taupymo projektą, paliksime šį abejotiną politinį malonumą spręsti jums patiems, kai ateisite į valdžią. Kad pensinį amžių įkandin visos Europos teks didinti, neabejoja niekas. Būtent todėl premjero Andriaus Kubiliaus aplinkos žmonės tvirtina, esą pensinio amžiaus didinimas – ne savivaldybių rinkimų klausimas, ir rugsėjį viskas išsispręs. Bent jau todėl, kad opozicija – susiskaldžiusi, vienybės nėra netgi svarbiausioje Socialdemokratų partijoje, kurios balsai pavasarį Vyriausybei jau padėjo apkarpyti valdžios sektoriaus atlyginimus ir socialines išmokas.

Derasi su valstiečiais liaudininkais

Valdančiuosius šiuo metu labiau domina, kaip išsaugoti pavasarį pasirašytą susitarimą su Valstiečių liaudininkų partija, Seime turinčia tris balsus ir pasižadėjusia svarbiausiais klausimais remti Vyriausybę bei neleisti opozicijai jos nuversti. Mat liepos pabaigoje valstiečių liaudininkų lyderis Ramūnas Karbauskis priminė Vyriausybei, kad jei tiesioginės išmokos žemdirbiams bus mažesnės nei 380 mln. Lt, ši parama valdančiajai koalicijai gali būti nutraukta.

Juoba artėjant politiniam rudens sezonui socdemai dėjo visas pastangas, norėdami pervilioti “valstiečius” į savą Seimo pusę. Atsakydami į tai valdantieji praėjusią savaitę vedė derybas su “valstiečiais” dėl finansinės paramos kaimo mokykloms, tuo pat metu intensyviai ieškodami, iš kur būtų galima paimti bent 300 mln. Lt tiesioginėms išmokoms žemdirbiams.

Kitais požiūriais valdančiosios koalicijos sudėtis Seime išlieka nepakitusi – jie tebeturi 70 balsų (vienu mažiau, nei reikia daugumai), tik nepatikimą maištingąjį “zuokininką” Žilviną Šilgalį Liberalų ir centro sąjungos frakcijoje pakeitė mažiau į opozicijos pusę dairytis linkęs milijonierius Valdemaras Valkiūnas.

Kova dėl dujų ir valstybės įmonių

Bendraujant su Vyriausybės atstovais į akis krito tai, kad jie netgi kitų metų biudžeto priėmimą, dėl kurio Seime socdemai žada rimtą mūšį, laiko de facto išspręstu dalyku. “Aišku, vieną kitą milijoną reikės perkelti į kitą išlaidų eilutę, bet iš esmės sunkumų dėl biudžeto nebus, – aiškino “Veidui” vienas įtakingas konservatorius. – Algirdas Butkevičius gal ir prieštarauja, bet savo frakcijos jis nevaldo, o Algirdas Sysas ir Vytenis Andriukaitis remia socialinį biudžeto konsolidavimo projektą”.

Daug rimtesnės kovos rudenį Vyriausybė tikisi dėl rengiamų valstybinių įmonių valdymo ir dujotiekio valdymo pertvarkymo įstatymų. Kaip jau žinoma, Vyriausybė ketina Skandinavijos pavyzdžiu sukurti vieną valstybės turto holdingą “Visuomis”, kuris perimtų valstybei nuosavybės teise priklausančių pelno siekiančių įmonių valdymą ir padarytų jas pelningas. Tai reikštų, kad dešimtys, o gal ir šimtai šiuo metu didžiulį finansinį srautą valdančių valstybinių įmonių vadovų prarastų darbą. Žinant, kad dauguma jų buvo paskirti socialdemokratų valdymo laikais, tai iš tiesų gali tapti rimtesniu reikalu nei biudžetas. Štai urėdai jau kone atvirai pagrasino, kad Vyriausybė gali norėti vietoje 42 urėdijų įkurti vieną, bet šiems planams dar teksią įveikti Seimą.

Valstybinių įmonių klausimu konservatoriai nėra iki galo įsitikinę ir dėl bene patikimiausių savo sąjungininkų valdančiojoje koalicijoje – liberalsąjūdiečių. Mat labai daug didžiųjų valstybės įmonių – “Lietuvos geležinkeliai”, “Lietuvos paštas”, kelių tiesimo ir priežiūros bendrovės, Klaipėdos laivininkystės kompanija – priklauso Liberalų sąjūdžio pirmininko ir susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio įtakos sričiai. Tad svarstoma, ar jis tikrai norėsiąs tos įtakos atsisakyti.

"Veido" archyvas

Turbūt didžiausias Vyriausybės ir valdančiųjų laukiantis iššūkis – dujotiekio valdymo perėmimas iš “Lietuvos dujų”

Nors kol kas atrodo, kad šie nuogąstavimai nėra labai pagrįsti. “Daug dalykų šioje Ūkio ministerijos iniciatyvoje – sukurti vieną valstybės turto valdymo holdingą, kuris dirbtų skaidriai ir profesionaliai – yra labai teisingi, – “Veidui” sakė E.Masiulis. – Savo ruožtu Susisiekimo ministerijos valdymo srityje tokias pertvarkas jau pradėjome anksčiau – vertiname akcijomis oro uostus, pertvarkome valstybines kelių įmones. Tačiau nemanome, kad pakanka visas įmones, vaizdžiai sakant, sumesti į vieną katilą – ir problemos išsispręs. Jei iš pelningai dirbančių geležinkelių paimsime 100 mln. Lt ir sušelpsime nuostolingą “Lietuvos paštą”, bet neliberalizuosime pašto paslaugų rinkos ir neatsisakysime nuostolingų socialinių paslaugų tiekimo, niekas iš esmės nepasikeis”.

Bet turbūt didžiausias Vyriausybės ir valdančiųjų laukiantis iššūkis – dujotiekio valdymo perėmimas iš Rusijos “Gazprom” ir Vokietijos “E.ON Ruhrgas” valdomų “Lietuvos dujų”. Taip būtų įgyvendinta Europos Komisijos trečioji direktyva, reikalaujanti atskirti dujų tiekimą nuo dujų vamzdynų ir šitaip suteikti teisę jais naudotis ir trečiosioms šalims. Taip ES ir Lietuvoje būtų sukurta nepriklausoma dujų rinka. Šiuo metu “Gazprom” ir “E.ON” rašo laiškus Vyriausybei, reikalaudami taikyti “Lietuvos dujoms” Algirdo Brazausko iš Europos Komisijos išsireikalautą išimtį, pagal kurią būtų leidžiama “Gazpromui” išsaugoti monopolį Lietuvos rinkoje ir plėšti iš vartotojų už dujas trečdaliu didesnes kainas nei Vokietijoje.

“Neabejojame, kad rengiant Dujų įstatymo pataisas po Seimą vėl vaikštinės “Gazpromo” tarpininkės “Dujotekanos” atstovas Rimandas Stonys ir užsiims lobizmu, – sakė “Veidui” Vyriausybės atstovas. – Bet tam lobizmui atremti turėtų neblogai pasitarnauti dvylikos VSD pažymų išslaptinimas, nes iš esmės visos jos – apie R.Stonį ir jo veiklos metodus”.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. jankis jankis rašo:

    nuo šitų ponų reformų tuoj miškuose vilkai staugt pradės,netik kad žmonės,nes tai kvailių zvodas,o ne reformatorei


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...