Ir naujųjų metų išvakarėse Rusijos propaganda nesnaudė. Vis mažiau dėmesio skiriama sąmokslams apie Turkijos, Vakarų ir Islamo valstybės (ISIS arba “Daesh”) sąjungas ir sugrįžtama prie “tradicinių” temų – Ukraina, Baltijos valstybės ir istorija.

„Jeigu pavėlavote išvykti automobiliu – eikite pėsčiomis“, – vienas iš daugelio mūsų karinės žinybos patarimų, kaip elgtis ginkluoto konflikto atveju. Tačiau piliečiams svarbu ne vien žinoti, ką pataria šalies valdžia, bet ir numatyti, kada vis dėlto prireiks instrukcijų, kurių pastaruoju metu pagausėjo. Labiausiai tikėtinas priešininkas – Rusija. Tačiau kada ji užpuls, jeigu iš viso užpuls, Lietuvą ar jos NATO sąjungininkes?

Apie įvykius Donbase vis labiau kalbama kaip apie įšaldytą konfliktą. Tačiau tai nereiškia, kad situacija Ukrainoje iš esmės taisosi.

Stilingosios laidų vedėjos Rūtos Mikelkevičiūtės raginimas sugrąžinti mirties bausmę po tragedijos Saviečuose sukėlė audringą reakciją. Gal tai tebuvo emocijos, tačiau “The New York Times” pažymi, kad vis daugiau šalių sugrįžta prie mirties bausmės.

JAV prezidentas Barackas Obama griežtina ginklų kontrolę šalyje. Neabejotinai, tokie veiksmai sulauks didžiulio pasipriešinimo, nes dalis amerikiečių teisę turėti ir nešiotis ginklą prilygina žodžio laisvei.

Lietuvos politikams ir politologams „Teisės ir teisingumo“ („Prawo i Sprawiedliwość“; PiS) pergalė Lenkijos Seimo rinkimuose įžiebė viltį. Tiesą sakant, skirtingiems politikams – skirtingas viltis. Kai kurie iš jų net viešai pareiškė, kad J.Kaczyńskio pergalė reiškia Sikorskio ir Tusko paradigmos pabaigą ir Lenkijos sugrįžimą ne tik prie Kaczyńskių geopolitinės filosofijos ir Rusijos sulaikymo strategijos, bet ir galbūt prie Lenkijos ir Lietuvos strateginės partnerystės.

Net tie atbukę ekonominių reiškinių stebėtojai, kurie žiovauja pasitikdami kiekvienus Naujuosius metus, turėtų suklusti. 2016 m. bus įvairiausių transformacijų pasaulyje ir Lietuvoje metas, kai didėja tikimybė susidurti su netikėtais institucijų ir paprastų namų ūkių elgesio pokyčiais, kurie savo ruožtu dar labiau išklibins ekonominę pusiausvyrą. Kaip niekada didelė atsakomybė tenka ekonomikos reguliuotojams, nesvarbu, kas jie būtų – respektabilūs centrinių bankų valdančiųjų tarybų nariai ar kaklaraiščius pametę „Syriza“ politikai.

Adekvatumas – sąvoka, kurią vis rečiau tenka vartoti rašant apie dabartinės Rusijos politiką. Vis labiau stiprėja įtarimas, kad tiek šios valstybės vadovas Vladimiras Putinas, tiek jo artimiausia aplinka gyvena savotiškoje virtualioje realybėje, kuri turi mažai ką bendra su tikrove.

Labai džiaugiuosi, galėdama perduoti JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry sveikinimus Lietuvai elektros jungčių su Švedija ir Lenkija atidarymo proga. Šios jungtys gerokai padidino Lenkijos ir Baltijos šalių integraciją į Europos elektros tinklus.

Nebevaldomas pasaulis. Būtent taip tarptautinių santykių būklę pasibaigus šaltajam karui savo knygoje apibūdino vienas žymiausių JAV politologų ir geopolitikų Zbigniewas Brzezinskis. Šis apibū­­dinimas puikiai tinka ir šiandien. Nepaisant vis daugėjančių ženklų, kad gyvename nebevaldomame pasaulyje, 2016 metais po NATO viršūnių susitikime priimtų sprendimų Lietuva gali tapti saugesne valstybe.

Kai galiausia bus surikiuoti naujausi duomenys, tikriausia, paaiškės, kad 2015-ieji – dar vieni nuviliantys metai pasaulio ekonomikai. Nuo to neapsaugojo nei centrinių bankų veiksmai, nei kritusios naftos kainos ar nuosaiki infliacija.