2010 Rugsėjo 30

Politika

Valdovų rūmus jų atkūrėjas vadina istorinio pastato pavidalą turinčiu gaubtu

BNS

Valdovų rūmų atkūrimo projekto koordinatorius Audronis Katilius šį prieštaringai vertinamą 367 mln. litų kainuojantį objektą Vilniaus centre pavadino istorinio pastato pavidalą turinčiu gaubtu, kurį nuspręsta statyti siekiant apsaugoti atkastas istorines liekanas.

Ketvirtadienį konferencijoje “Kam naudinga nacionalinės svarbos projektą aplipdyti skandalais, o Valdovų rūmų atkūrėjus paversti situacijos įkaitais?” dalyvavę Valdovų rūmų atstatymui vadovavę paveldosaugininkai, architektai ir statybininkai sakė esantys įsitikinę, jog šio objekto atkūrimas vyko skaidriai.

Jie abejojo neseniai paskelbtomis kritiškomis Valstybės kontrolės išvadomis apie šias statybas ir buvo įsitikinę, jog prokurorai, kurie šiuo metu taip pat jas vertina, nieko neteisėto šiame procese neras.

“Prieš pradedant rūmų atkūrimą, o dar tiksliau prieš pradedant tyrimus, reikėjo apsispręsti, ką mes darysime. Atkast, palikt sunykimui tokias svarbias ir reikšmingas Lietuvos istorijai liekanas negalima buvo. Aišku, žymiai pigiau būtų kainavęs kažkoks stiklinis gaubtas, kaip čia buvo siūloma – kaip Luvro piramidė”, – konferencijoje sakė A.Katilius.

“Bet įsivaizduokime senamiestyje, Lietuvos širdyje, praktiškai regeneruojamų pilių viduryje kažkokį milžinišką naujadarą, kuris būtų iš naujų, pigių medžiagų. Kaip tai atrodytų? Palaipsniui buvo prieita prie išvados – kadangi reikalinga sudaryti reikiamą mikroklimatą liekanų apsaugai, reikia daryti gaubtą, tačiau tas gaubtas turėtų istorinio pastato, buvusio šitoje vietoje, pavidalą”, – kalbėjo jis.

Rūmų statytojai negalėjo įvardyti konkrečių skaičių, kiek kainavo konkretūs atkūrimo darbai – statyba ar projektavimas.

“Dokumentus reikia pažiūrėti, čia šimtai darbų”, – į klausimą, kiek kainavo senoviniu būdu atliktas pastato išorės sienų tinkavimas, atsakė vienas konferencijos dalyvių.

Paklausus, kodėl pastato statyba ir projektavimas vyko kartu, Projektavimo ir restauravimo instituto direktorius architektas A.Katilius sakė, jog nuolat buvo atkasami nauji mūrai, todėl kiekvienąkart reikėjo naujų projektavimo darbų.

“Kažkas atkasama, pasiekiamas mūro pamatų padas, bet tai yra dar ne seniausi mūrai, kiti yra. Tam, kad kasti toliau, archeologinių tyrimų metu, reikia. kad statybininkai pamatus sutvirtintų, ir taip kelis kartus. Buvo parengta išankstinė retrospekcija, įsivaizdavome, kaip kas bus, tačiau kiekvieną kartą atkasus neįmanoma buvo žinoti, ką rasime. Pastoviai rasdavome ką nors kito, ir tai koreguodavo visus sprendimus”, – sakė architektas.

Tam, kad dalis rūmų galėtų priimti lankytojus, A.Katiliaus teigimu, dar reikėtų 32 mln. litų, o visam komplekso užbaigimui reikia 103 mln. litų. Valdovų rūmų projekto vadovas Ričardas Bitovtas sakė, kad rūmai lankytojus galėtų priimti kitų metų pabaigoje.

Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas tvirtino, kad rūmų atstatymą teigiamai vertina Vakarų šalių ekspertai ir specialistai, o atstatymo eiga rodoma tarptautiniuose paveldosaugos kataloguose. Pasak jo, Valdovų rūmų vietoje rasti radiniai leidžia “perrašyti Lietuvos istoriją” ir “patikslinti Lietuvos krikščioniškosios civilizacijos chronologiją”.

“Valdovų rūmų teritorija, jos radiniai – ne šiaip kokia šukelė, kaip neseniai buvo kalbama – tai daugiau nei 300 tūkst radinių, tiesiogiai susijusių su Lietuvos istorija, kultūros ir meno židinių, valstybės valdovų rezidencija. Valdovų rūmų atkūrimo projektas kur kas palankiau, o tiksliau – itin teigiamai, vertinamas pasaulinės bendruomenės specialistų, ne save pristatančių specialistais, bet tikrų specialistų”, – kalbėjo V.Dolinskas.

Jis svarstė, “kodėl kai kurie politikai ypatingai didelį dėmesį skiria Valdovų rūmams ir dažnai skleidžia tikrovės neatitinkančius faktus” bei pažymėjo, kad Valstybės kontrolės išvados apie šį objektą paskelbtos tą dieną, kai ši institucija “po poros valandų turėjo atsiskaityti už darbą Seime”.

Kalbėdamas apie atkūrimo metu pabrangusius istorinius tyrinėjimus ir keliskart rengtas keliones į Italiją, jis pabrėžė, kad istorikai “ištisais metais sėdi bibliotekose ir archyvuose kartais nieko nerasdami”.

Valstybės kontrolės išvados atskleidė kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) valdovų rūmų statyba pabrango nuo 114 mln. iki daugiau kaip 367 mln. litų.

Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo didelės vertės svetimo turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo Vilniuje atstatant LDK valdovų rūmus.

Tyrimas pradėtas susipažinus su Valstybės kontrolės pateikta audito ataskaita ir įvertinus joje pateiktus faktus bei gavus papildomų duomenų. Prezidentė susidariusią situaciją pavadino sudėtinga.

Valstybės kontrolės duomenimis, per dešimt metų nuo projektavimo ir statybų pradžios LDK valdovų rūmų projektas pabrango 250 mln. litų. Auditoriams užkliuvo, kad statant naują pastatą taikyti restauraciniai darbų įkainiai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...