2010 Rugsėjo 17

Aktualija

Internetas turi likti laisva erdve

veidas.lt

Pavienės nacionalinės pastangos neįveiks globalių iššūkių internete, todėl tarptautinė bendruomenė turi stiprinti bendradarbiavimą, teigia Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Be globalaus elektroninio tinklo neįsivaizduojamas šių dienų verslas, kultūra, laisvalaikis“, – kalbėjo prezidentė.

Ji atkreipė dėmesį, jog per pastarąjį dešimtmetį išaugo nepilnamečių išnaudojimas, vagystės, dešimteriopai – interneto incidentų skaičius. Todėl siekiant stabilumo internete, būtinas bendradarbiavimas tarp verslo ir valdžios.

„Išlaikykime interneto kaip laisvos erdvės principus“, – ragino D.Grybauskaitė.

Vilniuje viešinti už skaitmenines technologijas atsakinga Europos Komisijos narė bei viceprezidentė Neelie Kroes taip pat pareiškė, jog siekiant, kad interneto „sėkmės istorija“ tęstųsi, Vyriausybės ir privatus verslas turi bendradarbiauti.

Su tuo sutiko ir antradienį diskusijas pradėję verslo atstovai. Bendrovės „Google“ atstovas Maxas Senges, kuris vienoje didžiausių pasaulyje interneto paieškos ir reklamos bendrovių yra atsakingas už diskusijas interneto valdymo ir politikos klausimais, forume taip pat teigė, jog verslas ir valdžia turi siekti „konsensuso“, pridūręs, jog internetas neturėtų būti reguliuojamas valstybės.

Pasauliniame Interneto valdymo forume IGF-2010 tikimasi sulaukti apie pusantro tūkstančio dalyvių iš 70 pasaulio valstybių, jame dalyvaus įmonių „AT&T“, „Google“, „Facebook“, „Microsoft“, „PayPal“, „Cisco“, įvairių pasaulio reguliavimo tarnybų, universitetų atstovai. Šiuo metu Vyriausybė svarsto Susisiekimo ministerijos pateiktą Informacinės visuomenės plėtros 2010-2015 strategiją. Joje Susisiekimo ministerija siūlo kompensuoti interneto įvedimą ar abonentinį mokestį mažiausias pajamas turintiems šalies gyventojams.

Tą daro ir Lietuva, tiesianti plačiajuosčio interneto tinklus šalies kaimiškose vietovėse. Šiuo metu plačiajuosčiu internetu gali naudotis apie 80 proc. šalies gyventojų. 2015 m. spartusis internetas būtų pasiekiamas 98 proc. šalies gyventojų. Šalyje jau dabar įkurtas tankiausias Europoje nemokamų viešųjų interneto prieigos taškų tinklas. Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pavaduotojas Jomas Kwamas Sundaramas pabrėžė, kad interneto plėtra neturėtų būti savitikslė.

“Ėjimas į priekį dėl ėjimo nėra geras dalykas. Mes turime išmokti pastarųjų penkerių metų pamokas ne vien tik per patirtį forume, bet ir per tai, kuo internetas tapo ir kas yra atsitikę su interneto vartotojais. Visos šalys sutaria, kad forumas turi būti tęsiamas, bet mes turime labai gerai pagalvoti, kaip mes galime tobulėti”, – sakė ekonomikos profesorius iš Malaizijos.

Vilniuje oficialiai atidarytas keturias dienas vyksiantis pasaulinis Interneto valdymo forumas IGF-2010 bendrai diskusijai sukvietė interneto politikos lyderius ir inovatorius iš daugelio pasaulio valstybių.

Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU) statistiniais duomenimis, 2009 m. pabaigoje internetu pasaulyje naudojosi 1,8 milijardo žmonių. Interneto valdymo forumą Vilniuje rengia Jungtinių Tautų (JT) Generalinis sekretoriatas kartu su Susisiekimo ministerija. Šiame forume dalyvauja ne tik JT ir Vyriausybės, bet ir stambiausių interneto kompanijų, nevyriausybinių organizacijų, akademinio pasaulio atstovai. Tai svarbiausias metinis pasaulinis renginys interneto valdymo srityje, tokio masto renginių Lietuva iki šiol nebuvo rengusi.

Komentuodamas pasaulinį  interneto forumą Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis pasakojo:

Pasaulinį Interneto valdymo forumą galima drąsiai vadinti pačiu didžiausiu kada nors Lietuvoje vykusiu tarptautiniu verslo renginiu. Juo labiau, kad šis forumas yra Jungtinių Tautų Organizacijos dalis. Lietuvai šis renginys yra didelė galimybė ir postūmis tobulėti, o taip pat nemenkas iššūkis.

Jei viskas pasiseks, tokių renginių ateityje galime turėti dar daugiau. Tai didelė nauda tiek šalies verslui, tiek ir įvaizdžiui.

Simboliška, kad daugelio pasaulio valstybių interneto politikos lyderius ir inovatorius sukvietęs forumas vyksta Lietuvoje – juk esam pirmieji Europoje ir penkti pasaulyje pagal sparčiausios šiuolaikinės technologijos – šviesolaidinio interneto naudojimą namų ūkiuose. Ne viena Europos valstybė yra įvertinusi Lietuvą kaip pavyzdį, siekiant įdiegti šią pažangią technologiją savo šalyje, ne viena valstybė prašo pasidalinti patirtimi siekiant jau kasdiene būtinybe tapusio spartaus interneto diegimo.

Galime didžiuotis, kad Lietuvoje ne tik sparčiai plėtojamas informacinių technologijų sektorius, bet vis daugiau viešųjų paslaugų „keliasi“ į internetą. Atokiuose kaimiškuose regionuose žmonėms sudarytos galimybės nemokamai naudotis internetu bibliotekose ir kitose švietimo įstaigose. Pagal nemokamų viešųjų prieigų prie interneto tinklą Europoje taip pat esame lyderiai.

Tačiau mes nesirengiame užmigti ant laurų. Todėl šioje konferencijoje tikimės pasisemti naujų žinių, kurios padėtų mums toliau eiti į priekį.

Vilniuje vykstantis forumas čia dalyvaujančioms interneto milžinėms „Facebook“, „Google“, „Microsoft“, „Cisco“, „PayPal“ ar kitoms taip pat naujai atveria Lietuvą.

Žinau, kad Interneto valdymo forumo Vilniuje nekantriai laukė daugelis šalies informacinių technologijų įmonių. Juk tai išskirtinė proga akis į akį susitikti su pasaulinių informacinių technologijų kompanijų vadovais ir atstovais, galimybė užmegzti ryšius, tartis dėl užsakymų ar investicijų į savo verslą.

Lietuva turi infrastruktūrą, turi informacinių technologijų specialistų, profesionalų, esame įdomūs verslui, galime pasiūlyti puikias investicijų sąlygas, patirtį bei žinias. Todėl tikiu, kad Vilniuje surengtas forumas taps stipriu postūmiu tolesniam verslo bendradarbiavimui ir duos ilgalaikės naudos teik Lietuvos verslui, tiek valstybei.

Dar spartesnę informacinių ir ryšių technologijų plėtrą esame numatę 2010–2015 m. Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, kurią įgyvendinę pagal daugelį rodiklių – interneto skvarbą, mokančių dirbanti kompiuteriu skaičių, viešųjų e-paslaugų teikimą – būsime pasiekę Europos Sąjungos keliamus tikslus.

Mes užsibrėžėme tikslą, kad po kelių metų internetu nuolat naudotųsi trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, o kompiuteriu mokėtų dirbti keturi iš penkių. Norime, kad internete daugėtų viešųjų ir verslo paslaugų. Tai skatins žmonės dažniau naudotis internetu, gauti daugiau praktinės naudos.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Valdas Kišonas, komenduodamas šiandieninę interneto padėtį Lietuvoje, pasakojo:

Į žurnalistų klausimą, kodėl per keletą metų Lietuva labai staigiai tapo kompiuterizuota  -pagrindinės priežastys tai nulėmusios. Armino Rakausko, Informacinės visuomenės plėtros komiteto planavimo ir stebėsenos skyriaus vedėjo, komentaras paprastas: „Negalima būtų teigti, kad tai įvykdo per kelis paskutinius metus, nes kompiuterių ir interneto naudotojų skaičius augo nuosekliai ir sparčiai gana ilgą laiką. Galima būtų paminėti kelis veiksnius, lėmusius tokį stabilų augimą:

Infrastruktūros plėtra. Siekiant Lietuvoje sukurti plačiajuostį tinklą, apimantį kaimiškąsias šalies vietoves, kuriose verslas nesuinteresuotas plačiajuosčių tinklų infrastruktūros plėtra, nuo 2005 metų pasinaudojant ES struktūrine parama buvo įgyvendinamas projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“. 2007–2013 metų laikotarpiu, tęsiant RAIN projektą, toliau tiesiamos šviesolaidinės kabelinės linijos, kad, projektui pasibaigus, 98 procentų šalies kaimiškųjų vietovių teritorijos gyventojų, valstybės ir viešojo sektoriaus institucijų bei verslo organizacijų galėtų naudotis plačiajuosčio ryšio paslaugomis.

Daugeliui Lietuvos gyventojų kompiuterio ar interneto naudojimas tapo kasdieniu reiškiniu: internetu deklaruojami mokesčiai, naudojamasi bankų teikiamomis paslaugomis, ieškoma profesinės ar pramoginio turinio informacijos, t. y. interneto turinio plėtra skatina gyventojus naudotis internetu (kalbama daugiau apie „lietuvišką“ turinį, t.y. privataus ir viešojo sektoriaus teikiamos elektroninės paslaugos ir informacijos visumą t.t.).

Dar viena priežastis – buvo taikomos mokestinės lengvatos įsigyjant kompiuterius ir įsirengiant prieigą prie interneto.

Siekiant didinti naudojimąsi internetu kaimiškosiose šalies vietovėse, daug dėmesio buvo skiriama viešųjų prieigos prie interneto taškų (toliau – VIPT) tinklui kurti. Šiuo metu Lietuvoje yra įsteigti 875 VIPT, todėl Lietuva yra viena iš pirmaujančių Europos šalių pagal VIPT, tenkančių vienam gyventojui, skaičių. Sukurtas VIPT tinklas tiesiogiai prisideda sudarant sąlygas visiems Lietuvos gyventojams, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar gyvenamosios vietos, naudotis IRT ir jų teikiamomis galimybėmis. Pažymėtina, kad 85 procentai VIPT veikia viešosiose bibliotekose.

Komentuodamas  interneto prieigos galimybes Lietuvoje IVPK Planavimo ir stebėsenos skyriaus vedėjas Arminas Rakauskas teigė, kad pagal interneto prieigos paslaugų teikimo pasiskirstymą pagal prijungimo būdus interneto paslaugos daugiausiai teikiamos šviesolaidinėmis ryšio linijomis 33,03 proc., xDSL 27,49 proc. judriojo telefono ryšio tinklu 20,43 proc. belaidžio ryšio linijomis 9,01 proc., kebelinės televizijos tinklu 6,35 proc., vietiniais tinklais (LAN) 3,29 proc., skirtąja linija 0,16 proc. ir komutuojamomis linijomis 0,24 proc.. Didžioji dalis šviesolaidinių ryšių linijų, kuriomis teikiamo interneto ryšio paslaugos priklauso AB Teo Lt.

Deja, interneto ryšio kainų palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis neturime galimybės.

Gyventojai jau kurį laiką gali naudotis viešosiomis interneto paslaugomis, jau nekalbant apie el. bankininkystę -  galima internetu užsiregistruoti pas gydytoją, neliko popierinių nedarbingumo palelių ir pan. Kokie artimiausi metu „E“ valdžios projektai pradės veikti.

Gyventojai jau kurį laiką gali naudotis viešosiomis interneto paslaugomis, jau nekalbant apie el. bankininkystę -  galima internetu užsiregistruoti pas gydytoją, neliko popierinių nedarbingumo palelių ir pan

Struktūrinių fondų administravimo skyriaus vedėja Ievas Žilionienė, pasakodama naujausius ir artimiausiu metu pradėsiančius veikti  „E“ valdžios projektai pradės veikti, sakė, kad netrukus apčiuopiamą naudą duos „Vairuotojų pažymėjimų išdavimo/keitimo paslaugų perkėlimas į elektroninę terpę“, kurį vykdo VĮ „Regitra“. Iki šiol vairuotojams, užsisakantiems naują ar keičiantiems seną vairuotojo pažymėjimą, tekdavo važiuoti į valstybinę įmonę „Regitra“ ir rašyti prašymą. Netrukus tai galima bus padaryti elektroniniu būdu – tereiks kompiuterio ir interneto.

Šio projekto metu kuriama informacinė sistema, kurią pasitelkus vairuotojų pažymėjimų išdavimo ir keitimo paslaugos perkeliamos į elektroninę erdvę. Tai sudarys galimybę ne tik lengviau gauti ar pakeisti vairuotojo pažymėjimą, bet ir nepamiršti, kad jau baigiasi pažymėjimo galiojimo laikas – apie tai vairuotojai bus informuojami elektroniniu paštu arba trumposiomis žinutėmis. Be to, pažymėjimus pametę vairuotojai apie tai iškart galės pranešti pasinaudodami kuriama elektronine paslauga, o nauji dokumentai bus pagaminami greičiau. Modernizuota bus ir vairavimo egzaminų laikymo sistema. Pavyzdžiui, laikant praktinę egzamino dalį, bus naudojami skaitmeniniai rašikliai, todėl laikyti egzaminą bus paprasčiau.

Dar vienas naujas elektroninis projektas „Viešosios policijos paslaugos “Pranešimų policijai teikimas” perkėlimas į elektroninę erdvę“. Pavyzdžiui, per 2007 m. Policijos departamente gauta daugiau kaip 600 tūkst. pranešimų apie nusikalstamas veikas, eismo įvykius ar kitus teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į veiklos procesą, teisinius aspektus bei paslaugų, perkeliamų į elektroninę erdvę pobūdį kuriamas techninis sprendimas, apimantis vartotojo identifikavimą/autentifikavimą; galimybę pasirašyti dokumentą elektroniniu parašu; informacijos priėmimą įvairiais elektroniniais kanalais (interneto forma, SMS/MMS, el. paštu); duomenų perdavimą į policijos valdomas sistemas/registrus; pranešimo būsenos sekimą; dokumentų/pranešimų valdymą; pareiškėjo informavimą apie priimtą sprendimą įvairiais elektroniniais kanalais (SMS/MMS, el. paštu, internetiniame puslapyje, registruotu paštu, telefonu).

Šiuo metu įgyvendinamas ir projektas „Juridinių asmenų registravimo elektroninė paslauga (JAREP)“, jį atlieka VĮ „Registrų centras“. Registrų centro duomenimis, 2007 m. įregistruoti 9877 juridiniai asmenys, laikinai įtraukta 9916 juridinių asmenų pavadinimų, įregistruota 8318 steigimo dokumentų ir atliktos 39193 pakeistų duomenų registravimo procedūros.

Pagrindinės juridinių asmenų registravimo problemos – juridinio asmens registravimo procedūros ilgumas, žemas registravimo procedūrų automatizavimo lygis; dokumentai saugomi, priimami ir išduodami spausdinti popieriuje; neautomatizuotas klientų pateikiamų duomenų ir dokumentų rengimo procesas. Įgyvendinus šį projektą, juridinio asmens registravimo procedūros taps paprastesnės ir kokybiškesnės. Į elektroninę terpę perkeltos juridinių asmenų registravimo procedūros taupys klientų laiką, palengvins galimybę gauti kokybiškas paslaugas nutolusiuose regionuose, užtikrins bendravimą tarp kliento, Registrų centro ir Teisingumo ministerijos ir notarų. Notarams ir Teisingumo ministerijai po projekto įgyvendinimo bus sudarytos sąlygos saugoti elektroniniame archyve, pateikti su juridinių asmenų registravimo procedūromis susijusius duomenis ir dokumentus elektroniniu būdu. Registravimo procesuose, kuriuose nedalyvaus notaras, bus sudarytos sąlygos, leisiančios klientui pateikti duomenis ir dokumentus Registrų centrui elektroniniu būdu ir pasirašyti juos elektroniniu parašu.

Dar vienas būsimas projektas – „Interaktyvių elektroninių paslaugų, skirtų leidiniams ir publikacijoms užsakyti bei gauti viešosiose bibliotekose, plėtra“.

Šiuo metu viešųjų bibliotekų (VB) vartotojams bibliotekos paslaugos suteikiamus tik atvykus į biblioteką, paslaugai gauti tebereikia atlikti formalias „popierines“ procedūras, nėra sudarytos patogios sąlygos atsiskaityti už VB teikiamas paslaugas internetu, nėra užtikrinamas efektyvus dokumentų išdavimo ir grąžinimo procesas. Daugelis vartotojų nebeturi laiko naudotis tradicinėmis bibliotekų paslaugomis-vartotojų skaičius bibliotekose nuo 2004 iki 2007 metų sumažėjo 2 mln. Projekto tikslas – plėsti VB teikiamas elektronines paslaugas, susijusias su dokumentų paieška, užsakymu, gavimu ir grąžinimu.

Įgyvendinus projektą, vartotojams bus sudaryta galimybė: 1.Užsisakyti skaitytojo pažymėjimą, apmokėti už jį internetu 2.Užsakyti ir gauti dokumentus, dokumentų kopijas ar jų skaitmenines dalis 3.Elektroniniu būdu užsakyti ir automatiškai gauti informaciją pasirinktu periodiškumu apie konkrečios bibliotekos teikiamas paslaugas, naudojimo sąlygas, saugomus dokumentus 4.Automatiškai informuoti vartotojus apie besibaigiantį dokumentų išdavimo laiką ir teikti pasiūlymus automatiškai pratęsti išdavimo terminą 5. Dokumentus išduoti/grąžinti nedalyvaujant bibliotekininkui, grąžinti neatsižvelgiant į bibliotekos darbo laiką.

Netrukus mokesčių mokėtojai galės greičiau ir paprasčiau internetu susigrąžinti kitose ES šalyse sumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šiuo metu kiekvienos ES šalies PVM mokėtojai, siekdami susigrąžinti kitoje ES šalyje sumokėtą PVM, turi pateikti popierinius prašymus tų šalių mokesčių administ­ratoriams. Kartai tai užtrunka ir visą dieną, nes jiems reikia patiems susirasti visą informaciją, užpildyti PVM grąžinimo prašymą ir išsiųsti registruotu paštu. Tuo tarpu nuo kitų metų Lietuvos mokesčių mokėtojai galės pateikti elektroninius prašymus per Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) portalą, o toliau PVM grąžinimu rūpinsis jau inspekcijos darbuotojai – prašymai elektroninėmis priemonėmis bus paskirstomi ir perduodami visų ES šalių mokesčių administratoriams. Lietuvos mokesčių administratorius taip pat elektroninėmis priemonėmis gaus kitų ES šalių PVM mokėtojų, norinčių susigrąžinti Lietuvoje sumokėtą PVM, prašymus ir vykdys su PVM grąžinimu susijusias procedūras.

Elektroninė sumokėto PVM grąžinimo paslauga nuo kitų metų bus vieningai įdiegta visose ES šalyse. Be to, įsigaliojus naujajai tvarkai PVM turės būti grąžinamas greičiau. Valstybė narė sprendimą patenkinti arba atmesti prašymą grąžinti PVM turės pateikti per 4 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Kitaip pareiškėjui turės būti mokami delspinigiai. Iki šiol PVM grąžinimui buvo nustatytas ilgesnis – 6 mėnesių terminas.

Kita vertus, kasmet Statistikos departamentas gauna virš pusės milijono statistinių ataskaitų, kurias pildo apie 50 tūkst. ūkio subjektų, didžioji dalis jų – verslo subjektai. Didžiausia ūkio subjektų problema teikiant duomenis Statistikos departamentui yra ta, kad tie patys duomenys dažnai teikiami kelioms institucijoms skirtingu laiku, skirtinga forma. Be to, ataskaitų pildymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, užimantis daug laiko. Dauguma ūkio subjektų turi verslo valdymo sistemas, kuriose jau yra sukaupti ataskaitoms būtini duomenys, tačiau ūkio subjektai gaišta laiką šiems duomenims perkelti.

Kuriama elektroninė paslauga apims sistemą, kuri suteiks galimybę respondentams pateikti statistinius duomenis tiesiai iš verslo subjektų verslo valdymo sistemų, ir statistinių verslo duomenų priėmimo sistema iš administracinių šaltinių (VMI, VSDFV, Muitinės departamento).Sukurta pažangi viešoji elektroninė paslauga verslo subjektams sudarys sąlygas parengti ir perduoti statistinius verslo duomenis elektroniniu būdu. Projekto rezultatai užtikrins „vieno langelio“ principo įgyvendinimą, nes ūkio subjektams nereikės skirtingoms institucijoms teikti tos pačios informacijos kelis kartus.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Valdas Kišonas, komenduodamas šiandieninę interneto padėtį Lietuvoje, pasakojo:

Rengiamos Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2010-1015 metų strategijos projekte numatytas siektinas tikslas – 2015 metais – 75 proc. internetą reguliariai naudojančių Lietuvos gyventojų. Deja, kainų dinamikos prognozuoti negalime, tačiau vienas iš RAIN projekto tikslų – sukurti plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą vietovėse, kur to neužtikrina rinka, todėl galima būtų teigti, kad šiose vietovėse didės interneto paslaugas teikiančių operatorių konkurencija, o tai viena iš sąlygų, kad  kainos mažėtų.

Panaudojamos ES lėšos, struktūrinių fondų lėšas. 2004–2006 metų ES struktūrinės paramos teikimo laikotarpiu finansuotuose kompiuterinio raštingumo kursuose buvo mokyta daugiau kaip 60 tūkstančių šalies gyventojų. Pasinaudojant 2007–2013 metų laikotarpio ES struktūrine parama tęsiamos kompiuterinio raštingumo ugdymo iniciatyvos, skatinant gyventojų konkurencingumą darbo rinkoje, didinant jų galimybes užimtumo srityje, ugdant kompiuterinio raštingumo įgūdžius, reikalingus sėkmingam IRT taikymui kasdienėje veikloje. Vienas iš atitinkamų projektų atrankos prioritetų – projekto įgyvendinimas „probleminėse teritorijose“, tačiau tai daugiau susiję su užimtumu, darbo rinka ir t.t.

Kompiuterio ir interneto naudojimą lemia ne tik išsilavinimas, galima būtų išskirti keletą visuomenės grupių, kurios mažai naudojasi IRT: a) vyresnio amžiaus žmonės. b) kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojai. c) gyventojai, turintys mažesnes pajamas.
d) neįgalūs žmonės.

Siekiant „įtraukti“ šias visuomenės dalis vykdoma įvairi politika: nuo mano minėtos infrastruktūros plėtros iki viešojo sektoriaus teikiamos informacijos pritaikymo neįgaliesiems, informacijos prieinamumo didinimo, viešųjų interneto prieigos taškų steigimo.

Internetas leidžia dirbti visiškai nepriklausomai nuo to, kurioje darbuotojas vietoje yra. Ar kas nors daroma ta linkme? Juk nuotolinis darbas ne tik sutaupys laiko, bet ir benzino, išspręs grūsčių problemas mietuose.

Internetas tikrai atveria naujas galimybes ne tik tradiciniam verslui, bet ir inovatyvių sprendimų taikymui. Informacinės visuomenės apibrėžimas sako, kad tai visuomenė, kuri gali ir geba naudotis Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) galimybėmis savo kasdieninėje ir ekonominėje veikloje. Didžiąją dalį darbo vietų sukuria stambus, vidutinis ir smulkus verslas. Savo veiklą šis sektorius grindžia kaštais, o IRT tikrai sudaro galimybes tuos kaštus sumažinti. Esame įsitikinę, jog nuotolinio darbo sprendimų artimiausioje ateityje bus taikoma vis daugiau. Reikia tik protingai pasinaudoti IRT suteikiamomis galimybėmis. Valstybės institucijos taip pat neatsilieka – jose diegiami elektroninių paslaugų sprendimai, kurie sudaro galimybes piliečiams gauti paslaugas iš pastarųjų nuotoliniu būdu, kas tiesiogiai taupo didžiąją dalį tradiciškai patiriamų išlaidų (t.y. laikas, kuras ir t.t.)

Kaip internetu galima saugoti savo namus ir kitą turtą pasakoja „Penkių kontinentų“ grupės atsovė Aina Kirdulienė:

Daugiabučių bendrijos ir individualių namų savininkai, kaip ir verslo bendrovės, pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiria nuosavybės apsaugai. Bene populiariausias ir efektyviausias prevencinės apsaugos būdas – vaizdo stebėjimo kameros. Tačiau, kaip pastebi specialistai, pasitaiko, jog išsirinkus sprendimą vėliau juo nusiviliama. To priežastis – prastos kokybės vaizdo kameros.

„Penkių kontinentų“ Intelektinių pastatų projektų skyriaus vadovas Vaidotas Bijūnas atkreipia dėmesį, jog dažniausia nusiviliama pasenusios technologijos analoginėmis kameromis. Nors jos yra kiek pigesnės nei skaitmeninės, tačiau nusileidžia šioms pagal visas technines charakteristikas.

„Kas iš to, jeigu kamera nufilmuoja vaizdą, tačiau iš jo neįmanoma atpažinti, kas įvykdė vieną ar kitą nusižengimą? Analoginės kameros itin prastai „gaudo“ judančius objektus, o nusikaltėliai juk nestovi vietoje. Taigi, prieš renkantis apsaugos sprendimą siūlyčiau labai gerai išnagrinėti technines jo savybes“, – aiškina V. Bijūnas.

Jo teigimu, kita labai svarbi vaizdo kamerų charakteristika – vaizdo raiška, arba rezoliucija. Ji parodo, kiek ryškus bus vaizdas jį didinant ir atpažįstant reikiamus objektus. Maksimali analoginių kamerų raiška – 0,4 megapikselių, tuo metu skaitmeninių kamerų raiška yra tris kartus didesnė ir siekia 1,3 megapikselių.

„Be to, nereikia pamiršti įrangos eksploatavimo sąnaudų. Kiekvienai analoginei kamerai reikalingas atskiras elektros įtampos laidas. O skaitmeninės kameros gali būti prijungtos prie elektros tinklo tuo pačiu kabeliu, kuriuo perduodami skaitmeniniai vaizdo signalai. Tai padeda sutaupyti ne tik įrangos diegimo išlaidas, bet ir bendras elektros energijos sąnaudas“.

Pasak jo, dar vienas skaitmeninių kamerų privalumas – tai galimybė fiksuoti tik tam tikrus įvykius tam tikru metu. „Protingas“ skaitmenines kameras galima nustatyti taip, kad, pavyzdžiui, dienos metu žmonių judėjimą jos laikys „normaliu“ reiškiniu, o judėjimą naktį – „pavojingu“ ir dėl to automatiškai išsiųs perspėjimą. Taigi, „protingi“ įrašai suteikia galimybę gerokai sutrumpinti laiką, reikalingą užfiksuotiems duomenims analizuoti. O tai sumažina laiko sąnaudas ir duomenų kaupimui reikalingus resursus“, – teigia V. Bijūnas.

Jis pripažįsta, kad vienkartinės išlaidos įsigyjant analogines kameras gali būti mažesnės, tačiau per kelerius metus jų eksploatacijai bus išleista kur kas daugiau nei skaitmeninių kamerų priežiūrai, jau nekalbant apie didesnį saugumą.

„Tuo realiai jau įsitikino „Saugios kaimynystės“ programoje dalyvaujanti sostinės Viršuliškių namų bendrija, kurios užsakymu „Penki kontinentai“ neseniai įdiegė modernią stebėjimo sistemą su skaitmeninėmis kameromis“, – teigia V. Bijūnas.

Daugiau informacijos apie vaizdo apsaugos ir kitus intelektinio būsto „Smarthouse“ sprendimus galima rasti adresu www.smarthouse.lt.

Intelektinio būsto (angl. Smart House) sprendimus tiekianti bendrovė „Penkių kontinentų komunikacijų centras“ prisijungė prie iniciatyvos „Saugi kaimynystė“ ir vykdo prevencinį vaizdo apsaugos projektą.

„Penkių kontinentų“ Intelektinių pastatų projektų skyriaus vadovo Vaidoto Bijūno teigimu, tokia veikla padės pasiekti konkrečių tikslų: užtikrinti atskirų namų gyventojų saugumą ir iki minimumo sumažinti nusikaltimų skaičių. Vaizdo apsaugos sprendimas suteikia galimybę 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę stebėti namus ir aplink juos esančią teritoriją, automobilių stovėjimo aikšteles, vidinius kiemus, vaikų žaidimų aikšteles ir laiptines. Tiesioginis stebėjimas vyksta prie šviesolaidinio tinklo prijungtu kompiuteriu arba mobiliuoju telefonu, o vaizdo įrašai saugomi specialiame kompiuteryje – tai padeda atskleisti įvykdytą nusikaltimą. „Išskirtinis šiuolaikinės visuomenės bruožas – aktyvus informacinių technologijų naudojimas kasdieniame gyvenime.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. R R rašo:

    Stulbinantis cinizmas! : ” Bendrovės „Google“ atstovas Maxas Senges … internetas neturėtų būti reguliuojamas valstybės”. Tai gal jisai jau visai aklas, kad nepastebi geju, lesbiečių, vaikų seksualinio išnaudojimo ir kitos žemo lygio propagandos! Paklauskime visi Lietuvos Prezidentės kodėl kreipiantis į Lietuvos “kiberpolicija” visi gauname atsakymą … MES NIEKO NEGALIME PADARYTI, SERVERIS KITOJE ŠALYJE !!!

  2. Aurimas Aurimas rašo:

    Ponas R, kur tu tada landžioji, kad užtinki tokius tinklalapius? Kaip sakoma, kiekvieno savas ištvirkimo lygis.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...