BFL / V.Skaraičio nuotr.

“Veido” diskusija: Ar Seimo nariams, ministrams ir teisėjams būtina teisinė neliečiamybė?

Taip

Julius Sabatauskas

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas

Tai amžinas klausimas. Bet teisinė neliečiamybė būtina, kad tiems asmenims, kurie eina atsakingas pareigas, nebūtų nepagrįstai trukdoma dirbti. Priešingu atveju politinio susidorojimo galimybė būtų gan lengva.

Ar visiems, kuriems suteikiamas šis imunitetas, jis yra būtinas? Teisinę neliečiamybę turi Seimo nariai ir kandidatai į Seimo narius, Vyriausybės nariai, teisėjai, diplomatai, o absoliutus imunitetas suteikiamas valstybės vadovui. Taip, jiems visiems neliečiamybė būtina.

Šiek tiek kitokią nuomonę turėčiau dėl kandidatų į savivaldybių tarybų narius. Išeina toks paradoksas: savivaldybių tarybų nariai teisinės neliečiamybės neturi, o kandidatai jais tapti turi. Vadinasi, kandidatai turi didesnę teisinę apsaugą nei nariai. Esu siūlęs įstatymo pataisas iš šio sąrašo išbraukti savivaldybių tarybų kandidatus, bet kolegų įtikinti nepavyko. Kandidatams į Seimo narius rinkimų laikotarpiu neliečiamybė reikalinga.

Tuos asmenis, kurie tarsi bando slėptis po neliečiamybės skraiste, Seimas dažniausiai suteikia teisę patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tėra pavieniai atvejai, kai toks Seimo sutikimas nebuvo duotas.

Kas būtų, jeigu teisėjai neturėtų teisinio imuniteto? Jie būtų pažeidžiami ir galbūt netgi spaudžiami priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Jiems neužtikrinus neliečiamybės tokia situacija visiškai galima. Bet demokratinėje valstybėje to negali būti, nes teisėjų nepriklausomumą tada galėtume tiesiog pamiršti. Jei kalbėtume apie teisėjų nepriklausomumą Lietuvoje apskritai, šiandien dėl to turime problemų. Juk per spaudą, televiziją jie neretai spaudžiami priimti vienokį ar kitokį sprendimą, bet tam turi atsispirti ir vadovautis savo sąžine ir teisine sąmone, kad negalėtume abejoti jų šališkumu. Dėl to teisėjams taikomas kitas reikalavimas – jie negali dalyvauti politinėje veikloje, nes ant savo svarstyklių sveria ir politikus.

Taip, kartais dėl neliečiamybės klausimo svarstymų bylos užtrunka, dėl to pabrangsta, bet teisingumas kainuoja. O dėl vieno ar kelių ne itin gerų pavyzdžių negalime visų pagal vieną kurpalį matuoti.

Ne

Vitalijus Gailius

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas

Ne visada. Tokių požymių, kad pas mus bandoma pasislėpti po imunitetu, yra. Dėl to savo parlamentinės veiklos pradžioje įregistravau Baudžiamojo įstatymo ir Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pataisas. Seimas palaikė mano siūlytas Baudžiamojo įstatymo pataisas ir 2014 m. gegužę jos buvo priimtos. Remiantis šiomis įstatymo pataisomis, dabar neliečiamybę turinčiam asmeniui tas laikotarpis, kai jis yra saugomas imuniteto ir baudžiamasis procesas negali vykti, į senatį neįskaičiuojamas. Mano nuostata – neleisti pasislėpti po imunitetu. Keista, bet 23-ejus nepriklausomybės metus tą buvo leista daryti ir užsitikrinus neliečiamybę buvo galima slapstytis net padarius labai sunkius nusikaltimus. Dabar vieną, antrą kartą gali pasislėpti, bet nuo atsakomybės tai neišgelbės.

Teisinė tam tikrų asmenų neliečiamybė – ne vien Lietuvos, bet ir tarptautinė patirtis. Tik Lietuvoje į šį reikalą žiūrima šiek tiek plačiau. Teisinė neliečiamybė taikoma parlamentarams dėl parlamentinės veiklos, kad jie turėtų laisvą mandatą ir niekas jų negalėtų kažkokiomis priemonėmis varžyti. Jeigu būtų kalbama apie veikas, padarytas ne parlamentinės veiklos metu, imunitetas nebūtų taikomas.

Konstitucinė nuostata dėl tam tikrų asmenų neliečiamybės nėra pats savaime blogis, jeigu ja nepiktnaudžiaujama. Bet jeigu imunitetu piktnaudžiaujama, diskredituojamas šis institutas.

Ar visiems, kuriems dabar taikoma neliečiamybė, ji turėtų būti suteikiama? Kiekvienas atvejis individualus. Jeigu rinkimų laikotarpiu korumpuotas prokuroras pradėtų kandidato į Seimo narius baudžiamąjį persekiojimą, jį sulaikytų, paskelbtų informaciją, o po rinkimų bylą nutrauktų, atsiprašytų ir paleistų – būtų neteisinga.

Taigi šiuo atveju kandidatams taikomas imunitetas nuo tokių galimų scenarijų apsaugo. Tik, kaip jau minėjau, niekam juo negalima piktnaudžiauti. Teisėjo, Vyriausybės nario nepriklausomumui, parlamentinės veiklos laisvei, laisvo mandato principui užtikrinti toks institutas yra gerai, bet jeigu imunitetu piktnaudžiaujama, tada apskritai atsiranda abejonių dėl tokios teisinės apsaugos būtinybės.

Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio teigimu, pagrindinė naujojo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Vitalijaus Gailiaus užduotis – atstatyti esą šiek tiek pašlijusį institucijos autoritetą.

“Bene pagrindinė ir sunkiausia naujojo FNTT direktoriaus užduotis, mano įsitikinimu, yra atstatyti šiek tiek pašlijusį FNTT autoritetą, nes šita tarnyba turėtų veikti efektyviai, galbūt sėkmingiau, sakyčiau, kovoti su ekonominio nusikalstamo pasaulio potencialu”, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė R.Palaitis.

Ministras tvirtino, kad sprendžiant FNTT problemas bei galimą jos pertvarkymą atsižvelgiama į šalies vadovės Dalios Grybauskaitės nuomonę.

“Ir aišku, mes labai įdėmiai klausome prezidentės. Labai gerai, kad prezidentė nebešneka apie visišką sujungimą FNTT su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), nes iš tikrųjų yra daugiau šitokio veiksmo minusų negu pliusų, ir mes iš tikrųjų rimtai nagrinėjame galimybę, kaip galbūt dalį FNTT funkcijų galima būtų perduoti kitoms institucijoms, ir tokiu būdu pagerinti darbą ir, sakyčiau, bendradarbiavimą”, – kalbėjo vidaus reikalų ministras.

Paklaustas, kokios FNTT funkcijos galėtų būti perduotos kitoms institucijoms, R.Palaitis sakė, kad tai galėtų būti tos, “kurios yra mažiau susijusios su statutine tarnyba”.

Jis paminėjo, kad ekspertiniai padaliniai, kurių funkcijos yra susijusios su revizija, galėtų būti prijungtos prie VMI, sukurtas ekspertinis padalinys teismams prie Teisingumo ministerijos, tačiau tuo pačiu pabrėžė, kad visi klausimai turėtų būti išanalizuoti.

Pirmadienį D.Grybauskaitė tvirtino, kad FNTT veikla jos netenkina, o jos funkcijos turėtų būti paskirstyta tarp įvairių institucijų – VMI, policijos, kitų.

Trečiadienį FNTT vadovo pareigas pradėjo eiti konkursą laimėjęs Vitalijus Gailius.

Paskutinę dieną Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo pareigas einantis Vitalijus Gailius nuo trečiadienio pradės vadovauti Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis BNS patvirtino, kad V.Gailius į naujas pareigas bus paskirtas nuo trečiadienio.

Birželį vykusiame konkurse dėl šių pareigų varžėsi 5 kandidatai. Iš viso dokumentus buvo pateikę 10 pretendentų, vienas jų neatitiko keltų reikalavimų, tad konkurse pakviesti dalyvauti 9 kandidatai.

FNTT vadovavęs R.Boreika iš šių pareigų atsistatydino nuo gegužės 18 dienos. Jis po premjero ir kitų valdančiųjų kritikos kovo pabaigoje paskelbė nusprendęs išeiti į pensiją.

Laikinai FNTT vadovauja direktoriaus pavaduotojas Alvydas Packevičius.

Pastaruoju metu valstybės vadovai ne kartą pabrėžė būtinybę reorganizuoti FNTT.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusivylusi sprendimu dėl naujo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo, sako šalies vadovės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius.

Konkursą į šį postą laimėjo Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Vitalijus Gailius.

Anot J.Markevičiaus, V.Gailius yra iš anksto tapęs “spekuliacijos įkaitu”, o pokyčių FNTT kol kas nematyti. Vadovų pakeitimas, jo žodžiais, nepadės išspręsti šios institucijos problemų.

“Prezidentė nusivylusi tokiu Vyriausybės sprendimu, kuris užsivedė į nedidelį ir rezultatų neturintį pasikeitimą, nes prezidentės pozicija buvo aiški dėl FNTT kaip institucijos, kad turi būti iš esmės peržiūrėta. Dabar naujai paskirtas vadovas jau iš anksto tapo spekuliacijos įkaitu, galbūt ir nepelnytai, bet kol kas pokyčiai nevyksta šioje tarnyboje”, – interviu Žinių radijui sakė prezidentės patarėjas.

“Prezidentės manymu, FNTT užprogramuota susidurs su tomis pačiomis problemomis nesvarbu, koks bus vadovas”, – teigė jis.

J.Markevičius negalėjo atsakyti, ar FNTT bus sujungta su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI), apie ką yra skelbta anksčiau. Tačiau, anot jo, tarnyba turėtų būti perduota Finansų ministerijos žinion.

“Vidaus reikalų ministerija pati atskirai nėra pajėgi formuoti kovos su finansiniais nusikalt politiką. Tam reikalingas Finansų ministerijos matymas ir bendradarbiavimas su Finansų ministerijos atskaitingomis institucijomis. FNTT turi būti perduota Finansų ministerijai, kokia forma, kaip, tai turėtų būti premjero sprendimas”, – sakė prezidentės patarėjas.

V.Gailius dar iki paskelbiant konkurso rezultatus žiniasklaidoje buvo įvardytas numatomu laimėtoju.

Iš viso dokumentus buvo pateikę 10 pretendentų, vienas jų neatitiko keltų reikalavimų, tad konkurse pakvieti dalyvauti 9 kandidatai.

FNTT vadovavęs R.Boreika iš šių pareigų atsistatydino nuo gegužės 18 dienos. Jis po premjero ir kitų valdančiųjų kritikos kovo pabaigoje paskelbė nusprendęs išeiti į pensiją.

Praėjusį mėnesį pagal premjero A.Kubiliaus pareiškimą Generalinė prokūratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl R.Boreikos veiksmų. Tačiau tuometinis laikinasis generalinis prokuroras Raimondas Petrauskas pranešė nenustatęs galimo R.Boreikos piktnaudžiavimo tarnyba.