BFL / K.Vanago nuotr.

Lietuviai vis dažniau renkasi keliauti ir atrasti iš naujo savo šalį.  Vietinių turistų skaičius auga jau kelintus metus iš eilės. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos pateikia 10 įdomių faktų apie vietinį turizmą.

1. Lietuvos gyventojai – pusė visos turizmo rinkos
Pernai po Lietuvą keliavo ir šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo 1,14 mln. vietinių turistų, kurie šiuo metu sudaro beveik pusę, 45,6 proc., Lietuvos turizmo rinkos.

2. Vietinis turizmas – pakilime
Vietinis turizmas per 2015 m. augo net 10,3 proc. (šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo per 100 tūkst. daugiau lietuvių nei 2014 m.).
3. Daugiausia keliauja miestiečiai

Daugiausiai po Lietuvą keliauja didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių – gyventojai.

4. Druskininkai ir Palanga – favoritai

Druskininkai ir Palanga 2015 m. sulaukė daugiausiai vietinių turistų – Druskininkus aplankė 193 tūkst. vietinių turistų, Palangą – 189,6 tūkst.

5. Vienai kelionei – 3 nakvynės

Vidutinė vietinio turisto kelionės trukmė – apie 3 nakvynės. Ilgiausiai lietuviai lieka nakvoti Palangoje (4,2 nakvynės). Antroje vietoje pagal nakvynės trukmę – Birštonas (vidutiniškai 4 nakvynės).

6. Išlaidos auga

Turizmo departamento skaičiavimu, vietinių turistų vidutinės vienos kelionės išlaidos siekia apie 54 eurus (7,2 proc. daugiau nei 2014 m.).

7. Beveik pusė vietinių turistų rinkosi kurortus

Lietuvos kurortai (Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Neringa) kartu su kurortinėmis teritorijomis (Anykščiai, Trakai, Zarasai ir Ignalina) sudaro beveik pusę (48,3 proc.) Lietuvos vietinio turizmo rinkos.

8. Augantis Kaunas

Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų srautai sparčiausiai augo Kaune, +11,6 proc. Antroje vietoje Vilnius, +9,2 proc.

9. Daugiausiai augo Prienai, Anykščiai ir Trakai

Vietinių turistų srautai pernai sparčiausiai augo Prienuose (+108,4 proc.), Anykščiuose (+54,4 proc.) ir Trakuose (+40,3 proc.).

10. Mylime kurortus

Visi šalies kurortai patenka į populiariausių lietuvių turistinių krypčių dešimtuką. Tarp jų didžiausiu augimu 2015 m. pasižymėjo Birštonas (+29,9 proc.). Druskininkai ir Palanga augo daugiau nei po 13 proc.

“Veidas”: Šiemet pasipylus turizmo bendrovių bankrotams daugelis norinčiųjų įsigyti keliones vis dažniau nuogąstauja, ar nebus apgauti. Būgštaujama, ar tik nepaaiškės, kad pardavusi kelionę įmonė yra ties bankroto slenksčiu ir tik susirenka pinigus. Ar iš tiesų padėtis tokia dramatiška?

R.B.: Tai, kad šiemet buvo sustabdyta ar panaikinta daugiausiai kelionės organizatorių pažymėjimų, tik parodo, jog stiprėja bendrovių veiklos kontrolė. O visiems turistams Turizmo departamentas nuolat primena ir primins, kad renkantis keliones ir planuojant atostogas iš anksto būtina gerai susipažinti su kelionės organizatoriaus siūlomu turizmo paslaugų paketu ir tik atidžiai perskaičius pasirašyti sutartį dėl kelionės. Renkantis keliones kriterijus turėtų būti net tik maža kaina, bet ir siūlomo paketo kokybė.

“Veidas”: Iki šiol Lietuva yra išleidusi dešimtis milijonų litų savo vardui užsienyje garsinti, bet vis dar esame nežinomi. Turizmo departamentui pradėjote vadovauti prieš mėnesį. Ką esate numačiusi keisti šioje srityje?

R.B.: Išnagrinėjome savo konkurentų šiame sektoriuje stipriąsias ir silpnąsias vietas, jomis ir siekiame pasinaudoti. Lietuvos šansas – savitai pristatyti savo turizmo produktus. Turime tikrai išskirtinių turistų traukos objektų. Tai ne tik Vilniaus senamiestis, Trakai, Kryžių kalnas ar Neringa, bet ir militaristinio palikimo objektai – Grūto parkas, raketų bazė Plateliuose. Taip pat – modernūs ir puikūs kurortai, nenuniokota, švari ir unikali mūsų gamta. Įvertinę savo stiprybes, siekiame formuoti užsienio turistų sąmonėje Lietuvos vaizdą, kaip unikalios, civilizacijos nenuniokotos, švarios gamtos šalies, siūlančios kokybiškas ir įvairialypes sveikatinimo paslaugas, pasižyminčios turtinga istorija bei kultūra, architektūra ir atsipalaidavimo galimybėmis.

“Veidas”: Nemažai turistų mūsų šalį aplenkia vien todėl, kad turime prastą susisiekimą, mažai tiesioginių skrydžių. Ką čia galėtume pakeisti?

R.B.: Iš tiesų, Lietuvos oro uostai pralaimi konkurencinę kovą Rygai ir Varšuvai, susisiekimas geležinkeliais taip pat nėra dar pakankamai išplėtotas. O artimiausiais metais daug dėmesio skirsime Lietuvos pristatymui tarptautinėse turizmo parodose. Jose dalijame bei teikiame informaciją, skleidžiame gerą žinią apie Lietuvą turizmo atstovams ir žiniasklaidai, kad jie nukreiptų turistus pas mus, aktyviai organizuojame užsienio žurnalistų keliones į Lietuvą. Šie, patys pamatę mūsų unikalią šalį ir patraukliausius turizmo objektus bei maršrutus, savo rašiniais, laidomis ir filmais kvies savo tautiečius aplankyti mus.

Valstybinio turizmo departamento (VTD) direktorė Nijolė Kliokienė traukiasi iš pareigų – ji ketvirtadienį įteikė atsistatydinimo pareiškimą ūkio ministrui.

Tai BNS patvirtino ūkio ministro patarėja viešiesiems ryšiams Vita Ramanauskaitė. Anot jos, N.Kliokienė iš posto traukiasi nuo gegužės 3 dienos.

N.Kliokienė VTD pradėjo laikinai vadovauti nuo 2008 metų liepos 1 dienos, kai atsistatydino ir į verslą išėjo daugiau nei šešerius metus departamentui vadovavęs Alvitis Lukoševičius.

Nuolatinės direktorės konkursą laimėjusi N.Kliokienė šiame poste dirba nuo 2008-ųjų spalio 10 dienos.

N.Kliokienė Turizmo departamente dirba nuo 2006-ųjų, prieš tai yra dirbusi bendrovės “Vilniaus duona” pardavimų ir marketingo direktore, vadovavusi įmonės “Švyturys-Utenos alus” pardavimų padaliniui, buvo įmonės “Coca-Cola Bottlers Lietuva” pardavimų direktorė.

Lietuvos viešbučių ir restoranų bei SPA ir sveikatingumo centrų vadovus nustebino Susisiekimo ministerijos bei Turizmo departamento vadovybės pareikšti vieši priekaištai, girdi, jie nieko nedaro, kad į mūsų šalį pritrauktų užsienio turistų. Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas gąsdina, kad jeigu per keletą artimiausių mėnesių iš Lietuvos 49 kryptimis skraidančiuose lėktuvuose keleivių nepadaugės iki 80 proc., tai mūsų šalis vėl bus atskirta nuo pasaulio.

Turizmo departamento direktorė Nijolė Kliokienė antrina, kad jei SPA ir sveikatingumo centrų savininkai Vilniuje paslaugų paketų, į kuriuos įeina gyvenimas, maitinimas, procedūros bei skrydžiai, kainas savaitgaliais nuleistų iki 100 eurų, o Druskininkuose – iki 200 eurų, tai užsieniečiai plūstelėtų į Lietuvą.

Tačiau tiek Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė, tiek Druskininkų kurorto sveikatinimo įstaigų asociacijos vadovas Valdas Trinkūnas pabrėžia, kad tokie priekaištai tėra valdininkų noras nukreipti problemas nuo savęs ir pridengti savo darbo reklamuojant Lietuvą užsienyje broką.

“Jie patys nemoka reklamuoti Lietuvos: reklamuoja mūsų paslaugas ne tose šalyse, kurioms mes įdomūs, o tose, kurios nieko net nežino apie Lietuvą, ir naujų skrydžių kryptis ne į tas šalis, kurios mumis domisi. Bet mus ragina nusimauti paskutines kelnes, nors mes ir taip jas nuleidę. Jau ir šiandien daugelis Druskininkų SPA ir sveikatingumo centrų, vertinamų 3–4 žvaigždutėmis, siūlo savaitgalio dviem asmenims programą su gyvenimu, maitinimu, romantiška vakariene, procedūromis, baseinu už 300–400 Lt”, – sakė V.Trinkūnas.

Tą patį, pasak E.Šiškauskienės, daro ir viešbučiai visoje Lietuvoje. Kai kurie didmiesčių 4 žvaigždučių viešbučiai siūlo nakvynę dviem asmenims su pusryčiais ir baseinu tik už 150 Lt.

V.Trinkūnas neabejoja, kad daugelio SPA ir sveikatingumo centrų bei viešbučių vadovai sutiktų parduoti savaitgalio paketo viešbutyje paslaugas už 150 eurų, jei tik pigių skrydžių bendrovės nuleistų kainą iki 30–50 eurų, kaip kad nuleidžia Europoje.

“Didžiausia tebėra vizų problema. Pagrindinis turistų srautas į Lietuvą – iš kaimyninių šalių, tačiau rusai, norėdami tris keturis kartus per metus atvykti pasisveikatinti į Lietuvą, turi ne tik pateikti begales gydytojo pažymų, bet ir įrodyti, kad tikrai neturi čia kažkokių kitokių tikslų. Tuo tarpu Estija sveikatos paslaugų turistams rusams išduoda metinę vizą. Pas mus tai kažkodėl neįmanoma”, – stebisi V.Trinkūnas.

“Tarkime Graikija, Ispanija ir Turkija dėl sunkmečio nusprendė rusams laikinai taikyti bevizį režimą, nes Rusijos ir Vokietijos turistai minėtoms šalims duoda daugiausiai finansinės naudos”, – sakė E.Šiškauskienė.

Maža to, pasak pašnekovų, Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kurioje PVM viešbučiams ir SPA centrams siekia 21 proc. Latvija ką tik PVM sumažino iki 10 proc., Estija, Lenkija, Vokietija ir Austrija – iki 7 proc., o Prancūzija – iki 5,5 proc. “Todėl jei iki vasaros ir pas mus nebus sumažintas PVM viešbučiams ir SPA, tai mus iš viso reikės išbraukti iš turizmo žemėlapio”, – apibendrina E.Šiškauskienė.