Eligijus Masiulis perrinktas Liberalų sąjūdžio pirmininku dar vienai dvejų metų kadencijai. Pirmininko rinkimuose E.Masiuliui iššūkį metė europarlamentaras Antanas Guoga, kuris surinko kiek daugiau nei penktadalį suvažiavimo delegatų balsų. E.Masiulį palaikė daugiau nei trys ketvirtadaliai rinkimų dalyvių.

41-erių metų politikas liberalams vadovauja nuo 2008-ųjų. Jis taip pat yra Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas. Seimo nariu E.Masiulis yra renkamas nuo 2004 m., iki tol jis dirbo Klaipėdos miesto savivaldybėje. 2008–2012 m. E.Masiulis ėjo susisiekimo ministro pareigas Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje.

Partijos suvažiavime E.Masiulis pabrėžė, kad Lietuvoje pirmiausia reikia mažinti mokesčius, suteikti daugiau laisvės verslui, priimti šiuolaikišką Darbo kodeksą, įvesti internetinį balsavimą bei pertvarkyti viešųjų paslaugų veikimą.

A.Guoga paskelbė apie planus partijoje kurti „Klestinčios Lietuvos“ frakciją, į kurią bus kviečiami ir partijai nepriklausantys žmonės. Pasak politiko, jis norėtų turėti visuomenės veikėjų, kurie nebūtinai ilgą laiką praleido politikoje, tačiau turi bendrą tikslą kurti klestinčią valstybę.

Partijos suvažiavime liberalai pristatė šešėlinio Ministrų kabineto sąrašą. Vyriausybės vadovu patvirtintas E.Masiulis, A.Guoga paskirtas šešėliniu ūkio ministru. Žemės ūkio ministro kėdė atiteko Seimo nariui Eugenijui Gentvilui, aplinkos – jo sūnui Simonui Gentvilui. Šešėliniu sveikatos apsaugos ministru tapo sostinės Antakalnio klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas Eduardas Pabarčius, socialinės apsaugos ir darbo – Seimo narė Dalia Kuodytė, kultūros – parlamentarė Dalia Teišerskytė.

Už susisiekimą šešėlinėje Vyriausybėje atsakingas buvęs Kauno meras Rimantas Mikaitis, užsienio reikalų ministras – europarlamentaras Petras Auštrevičius. Šešėliniu vidaus reikalų ministru tapo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius, teisingumo – Seimo narys Arminas Lydeka, švietimo – šiai ministerijai jau iš tikrųjų vadovavęs Gintaras Steponavičius. Krašto apsaugos ministro postas šešėliniame kabinete atiteko Algiui Kašėtai, finansų sritis – verslininkui Giedriui Dusevičiui, o už energetiką bus atsakingas buvęs ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Nerijus Pačėsa.

 

 

Naujai kadencijai perrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, Premjeras Andrius Kubilius neslepia, kad prabėgę dveji metai valdantiesiems buvo tikrai nelengvi. Tačiau jis taip pat pasidžiaugė, kad “mokame ir galime suvaldyti krizę”.

“Galime optimistiškai žiūrėti į ateitį. Ekonomikoje daug dalykų gerėja”, – Vilniuje šeštadienį vykstančio partijos suvažiavimo delegatams sakė A. Kubilius, priekaištaudamas opozicijai, kad ji kartais elgiasi destruktyviai.

Tačiau, Premjero teigimu, klaidinga būtų manyti, kad galima atsipalaiduoti.

A. Kubilius pranešė, kad ekonomikos atsigavimą pirmiausia pajus pensininkai, kuriems bus atstatytos pensijos, o Seimo ir Vyriausybės nariai su savo atlyginimais turi likti paskutiniai.

Pasak TS-LKD pirmininko, kovojant su krize prioritetas buvo atsakomybė, o ne politinio populiarumo išsaugojimas. Savivaldos rinkimų rezultatai parodė, kad rinkėjai vertina atsakomybę.

Politiko teigimu, krizė pamokė, kad gerovė gali būti kuriama ant tvirtų pamatų, todėl vienas svarbiausių uždavinių dabar yra dėti ilgalaikius pamatus ekonomikai ir ypač energetikai.

Kovą už energetinę nepriklausomybę A. Kubilius palygino su kova už nepriklausomybę nuo sovietinės imperijos. “Politinė-ekonominė imperija subyrėjo, bet energetinė vamzdžių ir laidų imperija išliko, ji priešinasi mūsų laisvei ne mažiau nuožmiai negu prieš dvidešimt metų, bet mes jau žinome, kas yra laisvė, ir mūsų nesustabdysi”, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas.

A. Kubilius pažymėjo, kad kurti ilgalaikę ateitį tebekliudo oligarchinės struktūros, siekiančios paveikti valstybės sprendimus savo naudai. ”Oligarchams labiausiai nesinori sąžiningos konkurencijos. Išsivaduoti iš oligarchinių korupcinių tradicijų nėra lengva, tačiau laikymasis tokių tradicijų yra beviltiškas bandymas laikytis neišvengiamai praeinančios praeities – nuo stambių dalykų, kaip LEO, iki smulkių dalykų, kaip kasos aparatai. Mes einame į priekį ir eisime toliau”, – kalbėjo TS-LKD pirmininkas. Jis taip pat kvietė neapsiriboti vien materialiais dalykais, nes “žmonės yra gyvi ne vien duona”, ne mažiau svarbūs dvasios reikalai, visuomenės ir žmonių savijauta. “Jeigu lietuviai nenorės gyventi Lietuvoje, nes nesijaus čia gerai, jeigu jie geriau jausis Londone ar Dubline nei Vilniuje ar Kaune – bus blogai, bus labai blogai”, – kalbėjo A. Kubilius.

Pasak jo, rinkos principų perkėlimas į šeimą ir bendruomenę yra nepriimtinas, gyvybės apsauga – ne vien asmens pasirinkimas. “Mažoji bendruomenė – šeimos, mokyklos, kaimynų, bažnyčios, savivaldos bendruomenė žmogaus gyvenime didele dalimi lemia didžiausią dalyką – asmeninę laimę, gerą savijautą. Šiuos paprastus laimės pamatus mes taip pat turime sukurti”, – sakė TS-LKD pirmininkas.

Jo teigimu, netikėjimo ir nepasitikėjimo kultūra, išsiplėtojusi ar išplėtota mūsų terpėje, yra blogiau nei “paukščių gripo” ar “e.coli” virusas. “Tikras patriotizmas yra ne verkšlenimas ir baimė, bet tikėjimas ir rūpestis ilgalaike Lietuvos sėkme. Į laiminčią tėvynę grįžtama, iš pralaiminčios, deja, dažnai bėgama”, – pastebėjo Vyriausybės vadovas.

Pasak TS-LKD pirmininko, būtina telkianti lyderystė. “Mūsų svarbiausias tikslas po krizės – atsinaujinti, atgaivinti Lietuvos dvasią. Tą turi daryti atsinaujinanti, atsigaivinanti partija. Todėl vėl aktualus Maironio kvietimas “Užtrauksime naują giesmę broliai, kurią jaunimas tesupras”. Tik atsinaujinusi, nešanti viltį ir pasitikėjimą, atvira diskusijoms, bet gebanti priimti sprendimus partija gali laimėti Seimo rinkimus – “kad pradėti darbai nesustotų”, – sakė TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius.

TS-LKD lyderis linkėjo savo partijai laimėti 2012 m. Seimo rinkimus.

“Esame ne nostalgijos, ne sovietinės praeities, o ateities partija”, – tvirtino A. Kubilius.

Suvažiavime kalbėjusi TS-LKD pirmininko pavaduotoja, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pasveikino jau penktai kadencijai partijos pirmininku išrinktą A. Kubilių.

“Mielas Andriau, gerai suprantu, kad premjero darbą derinti su partijos pirmininko darbu yra labai sunku. Bandžiau šią naštą Tau palengvinti, tačiau pats tam pasipriešinai, tad aš šitoj situacijoj galiu tik palinkėti nepamiršti, kad ir toliau esi ne tik premjeras, bet ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, kuris turi vykdyti duotus partijai pažadus. O tam, kad to nepamirštum, dovanoju Tavo pažadus bendrapartiečiams, kuriuos siūlau pasikabinti prie savo darbo stalo”, – sakė I. Degutienė, įteikdama A. Kubiliui įrėmintus jo pažadus.

I. Degutienė pastebėjo, kad sunkiai, bet sutelktai šalis brenda iš krizės duobės, valstybė po truputį atsigauna, bet…. vėl artėja Seimo rinkimai.

“Ar mes sugebėsime juos laimėti ir pratęsti pradėtus darbus? Kokie mes patys šiandieną? Kaip mus vertina mūsų rinkėjai? Kodėl mūsų piliečiai taip nemėgsta partijų, kodėl daugumai jos tapo vos ne keiksmažodžiu? Atsakymus rasime pamatinėje krikščioniškoje nuostatoje – pasaulį pradėk tobulinti nuo savęs.

Patrauklūs kitiems tapsime tik keisdamiesi patys – jei savo programoje kalbame apie pilietinės visuomenės sukūrimą, tai pirmiausia tokią pavyzdinę bendruomenę turime sukurti savo partijoje. Aktyvią, neabejingą, kurioje nebijotume reikšti savo nuomonės, kurioje girdėtume vieni kitus”, – sakė politikė.

Jos teigimu, neturime visuomenei atrodyti tokia organizacija, kuri dengia saviškių negerus darbus ir griežtai baudžia už kitokią nuomonę ar kritiką, tegul pareikštą ir ne pačia tinkamiausia forma.

“Šiandien mes, politikai, dažnai priekaištaujame piliečiams, kad jie pasyvūs rinkimų metu, kad tik kiek daugiau nei pusė visų rinkėjų renka savo valdžią. Tačiau, mieli bendražygiai, mūsų partijos vidiniuose rinkimuose taip pat balsavo mažiau nei 60 procentų partiečių, nors atrodytų, kad partija turėtų būti itin politiškai aktyvių piliečių sambūris”, – apgailestavo I. Degutienė.

Pasak politikės, bendrystė tarp praeities, dabarties ir ateities, tarp gyvųjų, mirusiųjų ir dar negimusių – tai brandžios ir stabilios visuomenės būtinybė.

“Manau, kad šios esminės nuostatos turėtų būti labiausiai akcentuotos būsimoje Tėvynės sąjungos rinkimų į Seimą programoje. Mūsų visų uždavinys šias nuostatas pateikti taip, kad rinkėjai aiškiai suprastų, kuo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai skiriasi nuo kitų partijų ir kodėl verta už ją balsuoti”, – sakė I. Degutienė.

Šeštadienį vykusiame TS-LKD suvažiavime dalyvavo apie 680 delegatų.

Partijos pirmininko pirmąja pavaduotoja patvirtina I.Degutienė įrėmintus pažadus viešai įteikė Vilniuje vykstančiame partijos suvažiavime. Juose minimi priešrinkiminiai pažadai išplėtoti vidinės demokratijos mechanizmus partijos viduje, svarbiausiais klausimais organizuoti plačius svarstymus, inicijuoti partijos tarybos posėdžių transliaciją internetu, stiprinti partijos skyrius, rengti reguliarius susitikimus su partijų bendruomenių atstovais.

I.Degutienė kreipdamasi į partijos narius sakė, kad per partijos vadovo rinkimus kristalizavosi ir įgavo aiškesnius kontūrus abu vertybiniai partijos sparnai – liberalesnis ir konservatyvesnis. Politikė pabrėžė, kad jų kristalizacija nesibaigė partijos susiskaldymu, ką dažnai patiria bręstančios partijos.

“Tikiuosi, kad ateityje šie sparnai išliks, vystysis ir garbingai idėjiškai konkuruos partijos vidiniuose debatuose, taip po truputį nustumdami užmarštin tuos riboženklius, kuriais įvairioms partijoms besijungiant į Tėvynės sąjungą buvo apsibrėžusios vidinės mūsų struktūros – bendrija ir frakcijos. Tikiuosi, kad mes visi pagaliau suprasime, kad toks vertybinis, o ne konjunktūrinis išsikristalizavimas ne silpnina mus, o stiprina”, – partijos suvažiavime sakė I.Degutienė.

Savo ruožtu A.Kubilius savo kalboje padėkojo už pasitikėjimą, pareikštą per TS-LKD pirmininko rinkimus, be kurio, anot jo, būtų buvę “praktiškai neįmanoma” vadovauti Vyriausybei. Pasak A.Kubiliaus, pirmininko rinkimų rezultatas yra mandatas tęsti esminius darbus, kartu įgalioja “naujiems darbams, naujoms idėjoms”.

Gegužę vykusiuose partijos vadovo rinkimuose A.Kubilius gavo 5,5 tūkst balsų, už I.Degutienę balsavo 4,6 tūkst. partijos narių.

Vilnius, birželio 18 d. (BNS). Seimo pirmininkė Irena Degutienė šeštadienį priminė konservatorių lyderiui premjerui Andriui Kubiliui jo duotus pažadus Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininko rinkimų kampanijos metu.

Partijos pirmininko pirmąja pavaduotoja patvirtina I.Degutienė įrėmintus pažadus viešai įteikė Vilniuje vykstančiame partijos suvažiavime. Juose minimi priešrinkiminiai pažadai išplėtoti vidinės demokratijos mechanizmus partijos viduje, svarbiausiais klausimais organizuoti plačius svarstymus, inicijuoti partijos tarybos posėdžių transliaciją internetu, stiprinti partijos skyrius, rengti reguliarius susitikimus su partijų bendruomenių atstovais.

I.Degutienė kreipdamasi į partijos narius sakė, kad per partijos vadovo rinkimus kristalizavosi ir įgavo aiškesnius kontūrus abu vertybiniai partijos sparnai – liberalesnis ir konservatyvesnis. Politikė pabrėžė, kad jų kristalizacija nesibaigė partijos susiskaldymu, ką dažnai patiria bręstančios partijos.

“Tikiuosi, kad ateityje šie sparnai išliks, vystysis ir garbingai idėjiškai konkuruos partijos vidiniuose debatuose, taip po truputį nustumdami užmarštin tuos riboženklius, kuriais įvairioms partijoms besijungiant į Tėvynės sąjungą buvo apsibrėžusios vidinės mūsų struktūros – bendrija ir frakcijos. Tikiuosi, kad mes visi pagaliau suprasime, kad toks vertybinis, o ne konjunktūrinis išsikristalizavimas ne silpnina mus, o stiprina”, – partijos suvažiavime sakė I.Degutienė.

Savo ruožtu A.Kubilius savo kalboje padėkojo už pasitikėjimą, pareikštą per TS-LKD pirmininko rinkimus, be kurio, anot jo, būtų buvę “praktiškai neįmanoma” vadovauti Vyriausybei. Pasak A.Kubiliaus, pirmininko rinkimų rezultatas yra mandatas tęsti esminius darbus, kartu įgalioja “naujiems darbams, naujoms idėjoms”.

Gegužę vykusiuose partijos vadovo rinkimuose A.Kubilius gavo 5,5 tūkst balsų, už I.Degutienę balsavo 4,6 tūkst. partijos narių.

“Litexpo” parodų rūmuose himnu pradėtas XXX-asis Lietuvos socialdemokratų partijos suvažiavimas. Partijos Delegatus pasveikino LSDP pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Į suvažiavimą buvo pakviesti 634 delegatai, preliminariais duomenimis atvyko 578. Jie šiandien pareikš savo valią partijos pirmininko rinkimuose, LSDP vadovas renkamas kas dveji metai.

Šiemet LSDP suvažiavime minimas ir ypatingas jubiliejus – LSDP švenčia 115-ąsias savo gyvavimo metines. Šia ypatinga proga partijos bičiulių pasveikinti atvyko būrelis mūsų šalies ir užsienio svečių – Europos moterų socialisčių lyderė, Europos Parlamento narė Zita Gurmai, partijos Teisingoji Rusija prezidiumo narys Aleksandr Ramanovič. Į suvažiavimą atvyko buvęs premjeras Adolfas Šleževičius, Krikščionių partijos pirmininkas Gediminas Vagnorius, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininko pavaduotojas Valentinas Mazuronis, Darbo partijos frakcijos seniūnas Seime Vytautas Gabšys, Kazimira Danutė Prunskienė, Naujosios sąjungos atstovas Gediminas Dalinkevičius, Profsąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. Sveikinimą atsiuntė Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos rašytojų kūryba neretai įvertinama įvairiomis premijomis, tačiau jų knygų beveik neįmanoma rasti šalies bibliotekose, sako poetas Marcelijus Martinaitis.

“Premijomis įvertintų knygų nerasi pusėje ar dviejuose trečdaliuose bibliotekų”, – penktadienį per Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimą Vilniuje sakė M.Martinaitis.

Anot jo, į rajonuose vykstančius susitikimus su rašytojais bibliotekininkės atsineša privačiai pasiskolintas Lietuvos rašytojų knygas.

“Būna taip, kad atvažiavus į kokį miestelį, bibliotekininkė atsineša pasiskolintą tavo knygą. Ne vien dabartinės, bet ir klasikinės literatūros sklaida mūsų šalyje yra gana ribota. Turbūt žinote, kad vienam gyventojui knygoms skiriama tik 60 centų”, – kalbėjo poetas.

Anot jo, šie faktai liudija, kad “valstybė savo prestižo jau nesieja su kūrybinėmis išgalėmis”.

M.Martinaičio tvirtinimu, Lietuvos rašytojų sąjungos biudžetas praėjusiais metais prilygo metiniam paprasto bankininko ar finansininko atlyginimui.

Poetas sakė, kad komercija užgožia vertybes, o rašytojams esą sunku prie to priprasti.

“Sunkiai priprantame prie vadinamosios laisvosios rinkos, mums primestos terminologijos. (…) Neretai jaučiamės nublokšti į pašalius, įvelti į kasdienius rūpesčius, patekę į vadinamosios rinkos kumpliaračius, išsiskirstę, išsiskaidę, išsklaidyti”, – teigė M.Martinaitis.

Kita vertus, jis atkreipė dėmesį, kad jau ir pats rašytojai apie kūrybą sako: projektas, produkcija, pelnas.

“Paplitusi nuomonė, kad rašytojai nori privilegijų, dėmesio sau. (…) Lietuvos rašytojai nebuvo ir nebus turtingi. Literatūra negali gyvuoti be valstybės paramos, skaitytojų paramos, finansavimo”, – sakė poetas.

Jis tvirtino neretai pasigendąs rašytojų nuomonės įvairiais klausimais, visuomenėje kilus konfliktinėms situacijoms.

Penktadienį Vilniuje vyksta Lietuvos rašytojų sąjungos rinkiminis suvažiavimas. Jame dalyvauja 209 sąjungos nariai, jai iš viso priklauso 366 kūrėjai.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ir “Rusų aljansas” skatina tautinę nesantaiką, teigia šeštadienį Kaune susirinkusi Lietuvos politinių tremtinių ir kalinių sąjunga (LPTKS).

28-ojo sąjungos suvažiavimo metu buvo priimta rezoliucija, kurioje teigiama, kad taip minėtosios partijos elgiasi siekdamos politinės naudos.

“Tiek LLRA, tiek Rusų aljansas, skatinami savo metropolijų ir siekdami politinės naudos, pavojingai provokuoja tautinę nesantaiką Lietuvoje”, – rašoma priimtoje rezoliucijoje.

Pasak LPTKS, LLRA vadovo Valdemaro Tomaševskio “ir jo bendraminčių šmeižikiški skundai į pačias įvairiausias Europos ir JAV institucijas yra grindžiami ne tikrais faktais, bet išgalvotais melagingais argumentais”.

“Atrodo tai tęsis tol, kol jie išsireikalaus tokių sąlygų, kokios buvo 1920 – 1939 metų lenkų okupacijos metu, arba išprovokuos panašią į Draučių kaimo (1998 metais psichikos liga sergantis Širvintų rajono Draučių kaimo gyventojas sušaudė aštuonis žmones – BNS) tragediją”, – teigiama rezoliucijoje.

Be to, dokumente stebimasi, kodėl esą į “šmeižtų kampaniją” buvo įtraukta “iki šiol buvusi Lietuvos valstybei lojali Lietuvos rusų bendrija”.

Rezoliucijoje Užsienio reikalų ministerija yra raginama pareikšti Lenkijos vyriausybei protestą “dėl dalinai iš Lenkijos biudžeto finansuojamo Lenkijos Kresų instituto skleidžiamos Lietuvai priešiškos ekspansionistinės propagandos”.

Taip pat teigiama, kad Lietuvoje neturėtų veikti politinės partijos, sukurtos tautiniu pagrindu, o Vilnius turi būti valdomas Vyriausybės paskirto ministro-mero ir vicemerų.

Lenkija pastaruoju metu itin smarkiai kritikuoja neseniai priimto Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir tautinių mažumų mokykloms planuojama suvienodinti lietuvių kalbos egzamino užduotis. Lenkijoje analogiškos nuostatos galioja jau ne vienus metus.

Mūsų šalies politikams nerimą kelia iš Lenkijos pasiekusios žinios, kad ten gali būti uždarytos dvi lietuviškos mokyklos.

Krizė įveikta, valstybėje atsirado daugiau tvarkos ir padorumo, tačiau visuomenė, kamuojama nevisavertiškumo

komplekso, nenori matyti šviesios krašto ateities. Ką daryti, kad tauta atgautų tikėjimą savo jėgomis, neiškryptų

iš tiesios vakarietiškos magistralės? Šeštadienį Vilniaus kongresų rūmuose į suvažiavimą susirinkusi valdančioji

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) patvirtino programinį dokumentą, kuriuo partija prisiėmė

vedlio vaidmenį sukant naujos – vilties ir pasitikėjimo – politikos link. “Kaip partija turime sau pasakyti:

“Suvaldėme krizę, sukursime ir Lietuvos sėkmę”, – iš suvažiavimo tribūnos ragino TS-LKD lyderis premjeras Andrius

Kubilius.

“Lietuvos žinios” rašo:

Apžvelgdamas dvejų metų partijos buvimo valdžioje rezultatus premjeras pirmiausia džiaugėsi gerėjančiais

ekonomikos rodikliais. Pasak A.Kubiliaus, “krizės duobė jau yra už mūsų”, tačiau dar reikės laiko, kol tai pajus

krašto gyventojai. “Šiandien galime drąsiai užduoti sau klausimus ir nesigėdydami į juos atsakyti. Ar mes

įgyvendinome teisingą krizės įveikimo politiką? Iš esmės – taip. Ar opozicija mums padėjo? Ne. Ar žmoniškai

padėkojome žmonėms už tai, kad jie atlaikė ir išgyveno šį sunkmetį? Dar ne. Ar turime nulenkti prieš juos galvas?

Taip. Ar turime jų atsiprašyti už visas valdžias, nepadariusias to, ką turėjo padaryti? Taip”, – emocingai

kalbėjo konservatorių lyderis. Jis pripažino, kad kai kurie sprendimai, nors ir buvo būtini, atsiliepė partijos

populiarumui. “Deficito mažėjimas ir reitingų mažėjimas yra susiję dydžiai. Tačiau raginu nebijoti rinkėjų

įvertinimo. Tikiu, kad politikų atsakomybė, o ne reitingai, iškovoti šokių aikštelėse, ilgainiui lems rinkėjų

apsisprendimą”, – ramino A.Kubilius. Anot jo, konservatoriai įrodė, kad valstybė gali užtikrinti teisingumą ir

tarnauti paprastiems žmonėms, o ne atskiriems oligarchams ar įtakingoms interesų grupėms. “Valstybėje atsiranda

vis daugiau tvarkos ir padorumo”, – teigė premjeras. Tačiau, A.Kubiliaus nuomone, ne mažiau svarbu bus pasiekti

persilaužimą “visuomenės būsenoje ir savijautoje, kurioje šiandien vyrauja nepasitikėjimo savimi, tarpusavio

nepasitikėjimo ir nepasitikėjimo ateitimi nuotaikos”.

Dalydamasis premjero optimizmu dėl įveiktos krizės TS-LKD Politikos komiteto pirmininkas europarlamentaras

Vytautas Landsbergis ragino matyti platesnį nei tik savo karšto kontekstą. “Jeigu mūsų spauda būtų labiau

europietiška, o ne provinciali, matytume analizes, kas vyksta Europos Sąjungoje ir kaip kapanojasi, kaip

gelbstimi Europos vargšai – Graikija, Airija, Vengrija, Latvija. Dar eilės laukia tyliai drebėdama Italija. Bet

tame sąraše nėra Lietuvos. Lietuva neskandina, o pati kovoja su problema”, – teigė profesorius. Pasak

V.Landsbergio, tiek mūsų kraštą, tiek visą Europą kamuoja moralinė krizė ir elgesio skurdas. Todėl vertybinė

ideologija yra apvaizda, kurią reikia branginti ir saugoti. “Esame politinė jėga, gal net vienintelė, kuri

galvoja ne apie valdžios perskirstymą ar atsigriebimą. Tai nėra mūsų elgesys. Įžvalga, kokios ateities norime,

kaip einame, valstybiškai labai reikalinga. Nematyti, kad kokia kita partija rūpintųsi tokiomis įžvalgomis, nors

truputį labiau ilgalaikėmis negu iki pirmadienio”, – pastebėjo V.Landsbergis. Kalbėdamas apie Seimo aktualijas

profesorius paragino frakciją palaikyti prezidentės veto Pilietybės įstatymui, kuriam trūksta “konstitucinių

vertybių”.

Anot “Lietuvos žinių”, partijos vadovų entuziazmas dėl gerėjančio gyvenimo neužkrėtė Seimo nario tautininko

Gintaro Songailos. Jo nuomone, tai – pavojinga saviapgaulė. Prieš gerą mėnesį G.Songaila buvo pateikęs siūlymų,

kaip, jo nuomone, reikėtų reformuoti šiuo metu vykdomą ekonominę politiką.

Pagrindiniame suvažiavimui patvirtintame dokumente “TS-LKD veikla: iššūkiai, problemos ir perspektyvos”

analizuojamas pastarųjų dvejų metų partijos nueitas kelias vertybiniu požiūriu, nagrinėjamos padarytos klaidos,

atsikertama į viešoje erdvėje reiškiamus priekaištus ir kalbama apie būsimus iššūkius. Taip pat patvirtinta

savivaldybių tarybų rinkimų programa “Mūsų namai”.

“Lietuvos rytas” praneša:

Svarbiausios valdančiosios partijos suvažiavime jos vedliai dar kartą paskelbė, kad konservatoriai – vienintelė

tikra šalies partija, kurią myli pats Dievas, o rinkėjai būtinai pamils per rinkimus.

Forume buvo priimtas partijos tapatybės manifestas ir pristatytos savivaldos rinkimų programos gairės.

Taip pat paaiškėjo, kad A.Kubiliui dar pavyksta išlaikyti vadžias savo rankose, nors partijoje kelia galvą ir

opozicija.

Sostinės Kongresų rūmuose užvakar vykusio konservatorių suvažiavimo išvakarėse A.Kubilius ir jo šalininkai

stengėsi apsidrausti net nuo menkiausių netikėtumų.

Tai atsispindėjo ir sterilioje darbotvarkėje.

Į programą nebuvo įtrauktas partijos įstatų pataisų paketas.

Kai kurių pataisų, pavyzdžiui, numatančių didesnį Politikos komiteto vaidmenį, pageidavo ir pats šio komiteto

vadovas Vytautas Landsbergis.

Bet vadovybė nutarė, kad aštresnės diskusijos gali sukelti pavojų partijos vienybei ir įvaizdžiui.

Būtent dėl to darbotvarkėje neatsirado vietos ir vieno pagrindinių partijos maištininkų, Tautininkų frakcijos

lyderio Gintaro Songailos siūlymams.

“Lietuvos ryto” teigimu, užkulisiuose taip pat vyko kova dėl pagrindinio suvažiavimo dokumento – partijos

tapatybės manifesto.

Iš pradžių A.Kubilius partijos prezidiumui buvo pateikęs jo paties ir patarėjų parašytą keliolikos puslapių

tekstą, kupiną šūkių apie „sėkmės Lietuvą” bei tautos „savinieką”.

Šiame dokumente buvo patariama su rinkėjais nekalbėti apie problemas, o partijos vidaus kritikai išvadinti

niurgzliais ir sumaišties kėlėjais.

Tačiau maištininkai, tarp kurių buvo ir Seimo narių, sumalė šį dokumentą į miltus ir puolė rengti savo tapatybės

versijos.

Susitarti pavyko tik likus kelioms dienoms iki suvažiavimo – buvo parengtas bendras tekstas, į kurį buvo įtraukti

ir partijos opozicijos šūkiai apie „tradicines vertybes”, patriotizmą, krikščionybę.

Partijos vertybes priminė ir suvažiavimą pradėjęs A.Kubilius. Į sceną jis pakvietė grupės „Skylė” lyderius Aistę

Smilgevičiūtę ir Roką Radzevičių.

Jie atliko keletą pokario partizanų dainų.Po to kartu su delegatais meldėsi vienuolis brolis Pijus.

Pranešimą skaitęs premjeras aiškino, kad konservatoriai tebėra „Vyčio vaikai”, tęsiantys ne tik pokario

partizanų, bet ir Sąjūdžio darbą.

Valdančiosios koalicijos sprendimas po Seimo rinkimų parlamento pirmininko postą atiduoti politinės patirties neturinčiam Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderiui Arūnui Valinskui buvo Seimo kaip institucijos nuvertinimas ir viena rimtesnių klaidų, šeštadienį sakė dabartinė Seimo vadovė konservatorė Irena Degutienė.

Kalbėdama didžiausiosios valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) suvažiavime I.Degutienė teigė, kad Lietuvoje jau susiklostė tradicija, kad rinkimus laimėjusios partijos lyderis tampa Vyriausybės, o ne parlamento vadovu.

“Turbūt logiška, kad iš inercijos ir mes, Tėvynės sąjunga, pasidavėme tai iškreiptai naujai politinei madai, Seimo vadovo postą iškeisdami į ministrų vietas ir atiduodami politinės patirties neturintiems savo jauniesiems kolegoms. Tokį Seimo, kaip institucijos, nuvertinimą laikyčiau viena iš rimtesnių mūsų politinių klaidų atėjus į valdžią”, – tvirtino politikė.

Politikos naujokas, pramogų verslo atstovas A.Valinskas Seimo pirmininku išrinktas po parlamento rinkimų 2008 metų lapkritį. Tačiau 2009 metų rugsėjį jis atstatydintas iš šių pareigų dėl įtarimų palaikant ryšius su Kauno nusikalstamo pasaulio atstovais.

A.Valinską parlamento pirmininko poste pakeitė I.Degutienė.

Seimo pirmininkė šeštadienį tvirtino, kad tokia praktika padarė ir kitokios žalos.

“Svarbiausi sprendimai būdavo priimami nebe Seime, o Ministrų kabinete, realiai mūsų valstybė buvo tapusi ne parlamentine, o vyriausybine, taip iš dalies pažeidžiant Konstitucijoje numatytus institucijų atskaitomybės principus ir atsisakant realios parlamentinės kontrolės”, – sakė I.Degutienė.

Suvažiavimo delegatams ji taip pat aiškinosi, kodėl kartais jos ir TS-LKD lyderio A.Kubiliaus požiūriai bei viešos kalbos skiriasi.

“Suprantu, kad tai atrodo neįprasta ir kai ką net piktina, sutinku ir su nuomone, kad tai rodo, jog dėl įvairių priežasčių labai trūksta pokalbių ir gilesnių diskusijų partijos ar koalicijos viduje, – tvirtino I.Degutienė. – Kita vertus, turime išmokti pripažinti ir tai, kad ne visuomet Ministrų kabineto ir Seimo nariams pavyksta sutarti dėl labai svarbių visiems piliečiams sprendimų, kaip kad dėl daugiabučių namų renovavimo, valstybės turto valdymo būdų, vieno ar kito valstybės pareigūno veiklos, todėl tokiais atvejais neišvengiamos ir skirtingos nuomonės.”

Anot I.Degutienės, tokio pareigų ir nuomonių išsiskyrimo nereikėtų vadinti nei partijos skilimu, nei konkurencine kova ar savinieka, saviplaka.

“Tai tiesiog mūsų besiplečiančios demokratijos išraiška, realus Konstitucijoje įtvirtinto valdžių pasidalijimo ir atskaitomybės bei parlamentinės kontrolės įgyvendinimas”, – sakė ji.

Į Kongresų rūmuose Vilniuje vykstantį TS-LKD suvažiavimą šeštadienį susirinko 640 delegatų.

Pagrindinis suvažiavimui pateiktas dokumentas pavadintas “TS-LKD veikla: iššūkiai, problemos ir perspektyvos”, jame analizuojamas pastarųjų dvejų metų partijos nueitas kelias vertybiniu požiūriu, nagrinėjamos padarytos klaidos, atsikertama į viešoje erdvėje reiškiamus priekaištus ir kalbama apie būsimus iššūkius.

TS-LKD yra viena didžiausių šalies partijų. Nuo 2008 metų pabaigos ji su Liberalų sąjūdžių, Liberalų ir centro sąjunga ir Tautos prisikėlimo partija priklauso valdančiajai koalicijai.