Nors Prezidentė Dalia Grybauskaitė visiems ministrams siūlė apvalyti jiems pavaldžias įstaigas nuo pernelyg užsisėdėjusių vadovų, jos siūlymai viešajame sektoriuje toli gražu ne visada buvo išgirsti.

Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas rugpjūčio 1 d. galiausiai pasitraukė iš užimamų pareigų, kurias ėjo net nuo 1997 m. Dabar jau buvęs generalinis urėdas išėjo ne tyliai, o keikdamas visą pasaulį, pradedant Prezidente ir baigiant šalies žiniasklaidos priemonėmis.

„Dėl kai kuriose visuomenės informavimo priemonėse pradėto neskelbto informacinio karo prieš Generalinę miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir generalinį miškų urėdą Benjaminą Sakalauską, po serijos šmeižiančių, pareigūno ir institucijos dalykinę reputaciją menkinančių straipsnių ir reportažų Generalinė miškų urėdija kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto“, – toks informacinis pranešimas pasirodė Generalinės miškų urėdijos interneto puslapyje tą pačią dieną, kai B.Sakalauskas nustojo vadovauti šiai institucijai.

B.Sakalausko istorija – chrestomatinis pavyzdys, kaip vienas asmuo gali laikytis abiem rankomis įsikibęs posto bemaž dvidešimtmetį, o kai būna priverstas pasitraukti, pradeda raganų medžioklę, netgi kreipdamasis į svarbiausias šalies teisėsaugos institucijas.

Į Europos Parlamento kėdę aplinkos ministro postą iškeitęs Valentinas Mazuronis prieš išvykdamas nepratęsė devynių ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų kadencijų. Tarp jų buvo nurodyta nepratęsti ir generalinio urėdo kadencijos. Ministras uždraudė B.Sakalauskui ne tik toliau eiti pareigas, bet ir būti paskirtam generalinio urėdo pavaduotoju, kuris teisiškai galėtų laikinai vadovauti urėdijai, kol bus paskirtas kitas asmuo.

Tačiau kartu su V.Mazuroniu iš Aplinkos ministerijos, ko gero, dingo ir dėmesys jo įsakymams: B.Sakalauskui, pasinaudojus tarpuvaldžiu, nuo birželio buvo pasiūlytos pavaduotojo pareigos, o tai reiškė, kad Generalinei urėdijai toliau bent laikinai vadovaus tas pats B.Sakalauskas.

Aplinkos ministru tapęs Kęstutis Trečiokas rugpjūčio 11 d. paskelbė naują konkursą eiti generalinio urėdo pareigas. Dar kartą imtis šios misijos pasiruošęs ir greičiausiai vis dar nuoskaudą dėl „išvarymo“ jaučiantis pats ilgametis urėdas B.Sakalauskas. Konkurso dalyviai nėra skelbiami dėl „kandidatų duomenų apsaugos“ – taip „Veidui“ aiškino Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vedėjas Paulius Paulaitis.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 332014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt/1,16 EUR. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2014-m

“Šios pataisos – kokybiškai naujo prokuratūros raidos etapo pradžia. Sukurti įrankiai leis sparčiau vykdyti permainas prokuratūroje bei grąžinti visuomenės pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis”, – pabrėžė šalies vadovė.

Prezidentės inicijuotomis pataisomis visiems vadovaujančias pareigas užimantiems prokurorams nustatytas penkerių metų tarnybos laikotarpis ir uždrausta tas pačias pareigas eiti daugiau nei dešimt metų iš eilės. Nuosekli prokuratūros vadovų kaita paskatins sveiką konkurenciją, užtikrins skaidresnį ir efektyvesnį prokurorų darbą, motyvuos prokurorus siekti geresnių darbo rezultatų.

Prokurorų atranką, tarnybos vertinimą ir nusižengimų tyrimą bei atestaciją vykdys specialios komisijos, kuriose nuo šiol galės dalyvauti ir visuomenės atstovai. Atviresnė prokuratūros veikla užtikrins objektyvesnių ir skaidresnių sprendimų priėmimą ir padidins visuomenės pasitikėjimą prokuratūra.

Įstatyme taip pat nustatyta kokybiškai nauja prokurorų atrankos procedūra – į visas be išimties prokurorų pareigas atrankos bus vykdomos viešo konkurso būdu, kuriame laisvai galės dalyvauti visi įstatymo reikalavimus atitinkantys pretendentai.

Iš esmės keisis ir prokurorų tarnybinės atsakomybės vertinimo tvarka – visi prokurorų nusižengimai bus tiriami Prokurorų etikos komisijoje, kurią sudarys ne tik prokurorai, bet ir visuomenės atstovai. Tarnybinėn atsakomybėn prokurorai galės būti patraukti ne tik jo vadovybės, bet ir visuomenės iniciatyva.

Ne tik universitetinių, bet visų valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovai skiriami viešojo konkurso būdu penkerių metų kadencijai, ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, ne vyresni nei 65 metų. Toks reikalavimas įrašytas prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtame Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekte.
Tuo pratęsiama prezidentės idėjos rotuoti valstybei svarbių sričių – VSD, STT ir kt. vadovus. Valstybės valdymo srityje rotacija – pasaulyje išbandytas metodas, tačiau dėl gydymo įstaigų vadovų būsime tarp pionierių.

Medikų vadovų kadencijos trukmė – neaiški
“Įstatymas ir anksčiau reglamentavo panašų sveikatos priežiūros įstaigų vadovų rinkimą, tačiau tokios vadovams nepatogios nuostatos buvo keičiamos kur kas dažniau, nei vyko vadovų konkursai eiti atitinkamas pareigas, o amžių ribojanti nuostata nebuvo pritaikyta nė karto. Vadovavimas įstaigai neribotą laiką ne visuomet turi tik teigiamų pasekmių, nes tiesiog prarandama motyvacija siekti geresnių rezultatų”, – prezidentės poziciją aiškina jos patarėja Daiva Ulbinaitė.
Kartu Prezidentūra primena, kad Seimas Nacionalinės kovos su korupcija programoje akcentavo, jog nenustatyta sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų trukmė ir tvarka sudaro prielaidas ilgalaikėms korupcinėms schemoms, ryšiams atsirasti.
Pasak D.Ulbinaitės, gydymo įstaigų vadovų skyrimo tvarka labai skirtinga, tačiau daugelyje šalių joms vadovauja profesionalūs vadybininkai, kurie renkami arba skiriami konkurso būdu. Idealus variantas, kai žmogus turi ir medicinos, ir sveikatos vadybos išsilavinimą, bet tai gana brangu, todėl net ir turtingos valstybės, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, renkasi pigesnį modelį: tapti sveikatos įstaigų vadovais gali pretenduoti žmonės iš verslo ar kitų sričių, bet per pusę turi baigti specialius sveikatos priežiūros įstaigų valdymo kursus. Kitos šalys taiko labai griežtus vadovų atestacijos reikalavimus ir procedūras.
Tačiau sveikatos įstaigų vadovų kadencijos trukme nesidomėjo nei Prezidentūra, nei Vyriausybė, nei Sveikatos apsaugos ministerija, tokios informacijos neturi ir Seimo Parlamentinių tyrimų departamentas.
Neteko to girdėti ir Mykolo Romerio universiteto Strateginio valdymo ir politikos fakulteto prodekanei doc. dr. Danguolei Jankauskienei. “Suprantama – norima pajudinti užsisėdėjusius ligoninių vadovus. Tačiau imama spręsti ne iš tos pusės: tai ne rotacijos problema, o reikia apibrėžti kvalifikacinius reikalavimus ir įvesti atestacijas. Tokia tvarka jau yra buvusi”, – primena sveikatos įstaigų vadybos ekspertė.
Taip būtų galima atsikratyti prastų “amžinų” vadovų, bet išlaikyti geruosius.

Principas įteisintas, bet tik teoriškai

Viešosios politikos ir vadybos instituto programų vadovas dr. Vitalis Nakrošis taip pat sako negirdėjęs europinių pavyzdžių apie rotaciją ribojant kadencijas viešajame sektoriuje, tačiau valstybės tarnyboje taip yra daugelyje ES šalių. Ypač tai įprasta Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Danijoje, Suomijoje. Pagal Valstybės tarnybos reformos koncepciją ir Lietuvoje bandoma įteisinti aukštesniosios valstybės tarnybos – vadovų korpuso sąvoką ir čia numatyta rotacija. Statutiniai tarnautojai Lietuvoje priklauso valstybės tarnybai, tad jų vadovams taip pat galios rotacijos principas.
“Rotacija – geras principas, bet jis neveiks, jeigu nemažės aukštesniosios valstybės tarnybos politizacija, nebus sukurta gera vadovų valdymo sistema (tvarkos, procedūros ir t.t.), nebus skirtas papildomas finansavimas. Jei vadovai bus skiriami ir atleidžiami ne pagal nuopelnus, o pagal politines pažiūras, jeigu nebus aiški rotacijos tvarka, jeigu rotacijai, pavyzdžiui, vadovų persikėlimui į kitą gyvenamąją vietą, nebus skiriama pinigų, tai sulauks tik pasipriešinimo”, – vardija V.Nakrošis.
Jo manymu, taikant rotacijos principą reikėtų derinti du dalykus: viena vertus, užtikrinti kadrų cirkuliaciją, galimybę į vadovaujamus postus patekti iš išorės. Antra vertus, geri vadovai turi turėti galimybę tęsti darbą gal kitoje institucijoje, kad vėjais nenueitų ir valstybės investicijos į jų kompetenciją. Todėl pirmiausia reikia sukurti aukštesniąją valstybės tarnybos sistemą, o ne įstatymuose įrašyti “pliką” rotacijos principą, kuris neveiks, kaip kad ir dabar jis numatytas muitinėje, valstybės sienos apsaugoje, policijoje, bet realiai veikia tik diplomatinėje tarnyboje.

box
Kadencijos trukmė aukštesniojoje valstybės tarnyboje
Nyderlandai    5 m. su galimybe pratęsti kadenciją dukart po 1 m.
Suomija    5–7 m.
Danija    3–6 m. su galimybe pratęsti kadenciją 3 m.
Šaltinis: EUROPAN

Įkirta
MRU doc. dr. D.Jankauskienė: “Svarbiausia – ne rotacija, o kvalifikacija.”

BFL

Teisėsaugos institucijų aukščiausių ir padalinių vadovų rotacija tikrai bus įgyvendinta, ir tai duos naudos valstybei, teigia Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras.

Parlamentaras tokią poziciją išsakė trečiadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite, kuriame, anot jo, daugiausia kalbėta apie Prokuratūros įstatymo svarstymo eigą.

“Kol kas mūsų darbo grupės, Prezidentūros ir prokuratūros nuomonės sutampa. Turi būti dviejų lygių prokuratūra. O po to yra atitinkamos detalės, kurias reikia sutvarkyti įstatyme. (…) Aš manau, kad teisėsaugos institucijų vadovai, ne tik pirmieji, bet ir padalinių vadovai neturėtų užsisėdėti, turėtų būti tam tikras judėjimas. Turėtų būti galimybė kandidatuoti, konkuruoti su jaunimu, jaunomis jėgomis. Tas procesas tikrai bus, jis tikrai bus įgyvendintas ir, manau, valstybei tikrai duos naudos”, – sakė S. Šedbaras.

Pasak jo, prokuroras negali 30 metų dirbti vienoje apylinkėje, nes, ir būdamas principingas, įsigyvena į “tą teritoriją”.

“Jam pačiam būtų pagalba, jei jis padorus prokuroras, kad jis nebūtų verčiamas susigyventi su aplinka, kad jam būtų suteikta galimybė dirbti kitoje vietoje, tegu ir horizontalioje karjeroje, kad jis atvykęs į naują vietą atneštų naujos ugnelės. Čia yra pagalba sistemai, o ne todėl, kad sistemai norima ką nors blogo padaryti”, – dėstė TTK vadovas.

Jo tvirtinimu, dabartinis siūlymas įteisinti penkerių metų kadenciją vadovaujantiems prokurorams su galimybe likti pareigose dar vienai kadencijai yra logiškas.

“Vadovo pareigos nėra visam laikui duota dovana. (…) Leisti jam 20 ar 30 metų formuoti tą pačią politiką tam tikroje teritorijoje kažin, ar yra naudinga valstybei. Aš asmeniškai pritariu idėjai leisti pabandyti kitiems žmonėms”, – kalbėjo S. Šedbaras.

Seimas šiuo metu svarsto prezidentės parengtus ir pateiktus įstatymų pakeitimų projektus, pagal kuriuos, įvedamos rotacijos vadovaujantiems prokuratūrų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams.

Didesnė prokuratūros sistemos reforma dar rengiama.

BFL

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nepritaria siūlymams dar penkmečiu nukelti įstatymų, kuriais būtų įteisinama pareigūnų rotacija, įsigaliojimą, nes tai neskatintų teigiamų pokyčių teisėsaugos sistemoje, teigia šalies vadovės vyriausioji patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė.

“Svarstant Prezidentės siūlymų dėl rotacijos teisėsaugos sistemoje įstatymų projektus buvo pateikti pasiūlymai, grindžiami siekiu užtikrinti daugiau kaip 15 ar 20 metų vadovaujančiose pareigose dirbančių pareigūnų teisėtus lūkesčius. Buvo siūlymų, susijusių su atitinkamu tokių įstatymų įsigaliojimo atidėjimu dar penkeriems metams.

Prezidentės vertinimu, tai reikštų teisėsaugos institucijų tolesnę stagnaciją, tolesnį stagnacijos įšaldymą mažiausiai dar 10 metų, o tai reiškia, kad galimybių keistis teisėsaugai teigiama linkme sumažės”, – teigė S. Cirtautienė antradienį interviu “Žinių radijui”.

Prezidentės vyriausios patarėjos teigimu, svarstant rotacijos klausimus dar liko nemažai diskutuotinų klausimų dėl pareigybių, kurioms būtų taikoma rotacija, sąrašo, rotacijos apimties, tvarkos, pareigūnų, kuriuos tai palies, socialinių garantijų ar tolesnių karjeros galimybių.

“Prezidentės atitinkamuose įstatymų projektuose pasiūlytos pereinamojo laikotarpio nuostatos racionaliai sprendžia problemas, tai atitinka tiek Konstituciją, tiek pareigūnų teisėtus lūkesčius. Pagrindo nerimauti tiems pareigūnams, kuriuos atitinkamos įstatymo nuostatos galėtų paliesti, nėra”, – sakė S. Cirtautienė.

Pasak šalies vadovės vyriausiosios patarėjos, rotacija siekiama sukurti prielaidas skaidresnei, efektyvesnei ir atviresnei teisėsaugai, kuri realiai galėtų įgyti didesnį visuomenės pasitikėjimą.

“Šiais siūlymais siekiama sveikesnės konkurencijos, tam tikro teisėsaugos institucijų atsinaujinimo, mažinti teisėsaugos institucijų tam tikrą stagnaciją, dėl ko ji dažnai, ko gero, ne be pagrindo, kaltinama tam tikra arogancija ir daugiau privilegijų gynimu, rūpinimusi savo išlikimu, bet ne tiesioginių funkcijų vykdymu ginant Lietuvos žmonių interesus”, – teigė S. Cirtautienė.

Prezidentūros vertinimu, yra ydingas požiūris, kad aukštos pareigos skiriamos visam likusiam tarnybos laikui, o jas gavęs pareigūnas yra ir negali būti pajudinamas.

“Toks požiūris ir jį atspindinti praktika, Prezidentės vertinimu, šiandien sunkiai suderinama su reikalavimais, kurie turėtų būti keliami modernios teisinės valstybės institucijoms. Todėl ir buvo imtasi įvesti kadencijas ir apriboti jų skaičių, nes reikia konstatuoti, kad tai yra būtinas neatidėliotinas ir neišvengiamas žingsnis, siekiant realių teigiamų poslinkių teisėsaugos veikloje”, – sakė S. Cirtautienė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad numačius rotacijas medicinos įstaigų vadovams būtų atsikratoma tarybinio palikimo, kuomet įstaigoms vadovauti buvo skiriami medikai, ir pereinama prie profesionalios vadybos.

“Teko važinėti po regionus, labai daug nusiskundimų, kad atskiruose regionuose atskirų gydymo įstaigų vadovai tampa svarbesni net už rinktą valdžią, ir labai ilgai užsisėdi, visą gyvenimą. Aš manau, kad seniai laikas atsikratyti tarybinio paikimo, kai profesionalūs gydytojai patys tapdavo ūkininkais ir vadovaudavo”, – šeštadienį žurnalistams sakė prezidentė.

Pasak šalies vadovės, palaipsniui reikia pereiti prie profesionalaus medicinos įstaigų valdymo, jos žodžiais, “tam yra vadybininkai, tam yra magistro studijos Lietuvoje, kurios ruošia medicinos vadybininkus”.

Prezidentė D.Grybauskaitė teikia pataisas, kuriomis siūloma įvesti penkerių metų kadencijas visų asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovams ir nustatyti, kad vadovauti įstaigai jie gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Be to, siūloma iki 65-erių metų apriboti visų sveikatos įstaigų vadovų amžių.

Prezidentės nuomone, dėl ydingos vadovų skyrimo tvarkos sveikatos priežiūros sistemą apėmė sąstingis, tai tapo ir didžiausiu sveikatos reformos stabdžiu.

Prezidentės teigimu, pakeitus ydingą sveikatos priežiūros įstaigų vadovų skyrimo tvarką, taip pat atsivers karjeros galimybės visiems kvalifikuotiems ir kompetentingiems specialistams.

Prezidentės iniciatyva jau pateiktos ir STT, Prokuratūros bei VSD vadovų kadencijas ir rotaciją įtvirtinančios įstatymų pataisos.

Tai numatančioms Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento įstatymų pataisoms ketvirtadienį Seimas pritarė po pateikimo. Dar bus balsuojama dėl pataisų priėmimo.

Pagal projektus, STT ir VSD direktoriai, jų pavaduotojai ir struktūrinių padalinių vadovai į pareigas turi būti skiriami penkerių metų kadencijai, tačiau šias pareigas jie gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Pataisas pristatęs prezidentės patarėjas Jonas Markevičius teigė, kad iki šiol į vadovaujančias pareigas STT ir VSD pareigūnai būdavo skiriami nenustačius kadencijų. Tik šių institucijų direktorių tarnybos trukmė numatyta įstatyme.

“Rotacija, mūsų manymu, leis išvengti, tarnybos sustabarėjimą, kurį lemia mažas pareigūnų kaitumas”, – sakė J.Markevičius.

Jo teigimu, įstatymų pataisos, jeigu bus priimtos, įsigaliotų nuo 2012 metų. Tuomet būtų perskaičiuotos pareigūnų kadencijos.

“Jei pareigūnas tarnauja mažiau kaip penkerius metus, bus pradėta skaičiuoti jo pirmoji kadencija, jeigu – daugiau kaip penkerius metus, bus pradėta skaičiuoti antroji kadencija”, – aiškino valstybės vadovės patarėjas.

STT įstatyme taip pat siūloma išplėsti kandidatų, galinčių pretenduoti į šios įstaigos vadovo postą, skaičių.

Pagal projektą, į STT direktoriaus ir jo pavaduotojų pareigas galėtų būti skiriami ne tik asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų stažą valstybės tarnyboje, bet ir asmenys, ne trumpiau kaip 5 metus dirbę teisėjo ar prokuroro darbą.

Netrukus bus paskirti ne tik trys nauji Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai, bet ir naujasis jo pirmininkas, nes

baigiasi dabartinio vadovo Kęstučio Lapinsko kadencija.

Kaip rašo “Kauno diena”, kitų metų kovą baigiasi KT teisėjų K.Lapinsko, Armano Abramavičiaus ir Zenono

Namavičiaus devynerių metų kadencija.

Įstatymas numato, kad likus trims mėnesiams iki kadencijos pabaigos Seimui turi būti pateikti kandidatai į

atsilaisvinančias teisėjų vietas. Todėl jau gruodį nauji kandidatai turi būti parinkti ir pateikti.

Pagal Konstituciją po vieną kandidatą į KT teisėjus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo

(AT) pirmininkas.

“Kauno diena” rašo:

Netrukus bus paskirti ne tik trys nauji Konstitucinio Teismo (KT) teisėjai, bet ir naujasis jo pirmininkas, nes

baigiasi dabartinio vadovo Kęstučio Lapinsko kadencija.

Kitų metų kovą baigiasi KT teisėjų K.Lapinsko, Armano Abramavičiaus ir Zenono Namavičiaus devynerių metų

kadencija.

Įstatymas numato, kad likus trims mėnesiams iki kadencijos pabaigos Seimui turi būti pateikti kandidatai į

atsilaisvinančias teisėjų vietas. Todėl jau gruodį nauji kandidatai turi būti parinkti ir pateikti.

Pagal Konstituciją po vieną kandidatą į KT teisėjus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo

(AT) pirmininkas.

Neoficialiomis žiniomis, Seimo pirmininkė Irena Degutienė į KT teisėjus ketina teikti Vilniaus universiteto ir

Mykolo Romerio universiteto docento, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Tarptautinės ir Europos teisės

instituto direktoriaus, krašto apsaugos ministro teisės patarėjo Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

AT pirmininkas Gintaras Kryževičius gali pasirinkti Mykolo Romerio universiteto teisės profesoriaus Gedimino

Mesonio kandidatūrą. Šį vieną žinomiausių Lietuvoje konstitucinės teisės specialistų prezidentūra planavo dar

2007 m. siūlyti skirti KT teisėju, tačiau paaiškėjo, kad tuomet jam pritrūko vos dviejų mėnesių iki būtinojo

teisinio darbo stažo, kurio įstatymas reikalauja iš kandidatų į šį Teismą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, turimomis žiniomis, dar nėra nusprendusi, ką galėtų siūlyti į KT teisėjus. Tačiau

ji turėtų rinktis iš AT, Apeliacinio arba Vyriausiojo administracinio teismų teisėjų. Politikos kuluaruose

kalbama, kad viena realiausių pretendenčių – AT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė.

Valstybės vadovės apsisprendimas, ką teikti Seimui skirti į KT, turėtų paaiškėti artimiausiu metu.

Kitų metų pavasarį paskyrus tris naujus KT teisėjus Prezidentei teks sukti galvą, ką vietoj kadenciją baigiančio

K.Lapinsko siūlyti skirti naujuoju KT pirmininku. Šio teismo vadovo kandidatūrą iš esamų teisėjų turi pasirinkti

valstybės vadovas ir teikti jį Seimui tvirtinti.

Paprastai kandidatas į KT pirmininkus skiriamas iš tų teisėjų, kurie jau yra apšilę kojas šiame Teisme. Naujai į

KT ateinantys teisėjai nėra svarstomi kaip realūs kandidatai eiti šias pareigas.

Todėl ateinantį pavasarį Prezidentė D.Grybauskaitė tikriausiai pasiūlys Seimui vieną iš šešių KT teisėjų skirti

Teismo pirmininku. Realiausiais pretendentais į KT pirmininkus neoficialiai įvardijami Ramunė Ruškytė, Romualdas

Kęstutis Urbaitis ir Algirdas Taminskas.