Tag Archive | "pergalė"

Krepšinio matematiko eros pabaiga

Tags: , , , , , ,


J.Kazlauskas BFL nuotr.

Rinktinei atiduotas dešimtmetis ir ketveri iš eilės sėkmingi krepšinio metai. Pergalės, kurių mažai kas tikėdavosi, ir tik vienas kitas ne itin sėkmingai susiklostęs turnyras. Pralaimėjimas Rio olimpiados ketvirtfinalyje ir sprendimas, kurį nuspėti nebuvo sudėtinga. Trenerio Jono Kazlausko era Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje baigėsi.

 

Dovaidas PABIRŽIS

 

„Baigėsi mano kontraktas, nėra čia ką galvoti. Niekam nebuvo paslaptis, kad šie metai paskutiniai. Nieko neslėpiau, niekas ir nesikeičia. Dešimt metų, atiduotų rinktinei, yra gražus laiko tarpas, buvo visko – ir skaudžių pralaimėjimų, ir didelių pergalių. Didžiuojuosi, kad daug kas pavyko. Kai kas nepavyko. Ateina laikas, kai viskas turi baigtis“, – vos sugrįžęs į Lietuvą kalbėjo krepšinio specialistas, čia pat pabrėždamas, kad baigti trenerio karjeros kol kas neketina.

 

Vienas talentingiausių Europos trenerių

Nuo tada, kai 1998-aisiais su Kauno „Žalgiriu“ laimėjo Europos taurę, o po metų triumfavo ir Eurolygoje, niekas nesiginčijo, kad J.Kazlauskas – geriausias Lietuvos treneris. O kai 2012-aisiais Lietuvos krepšinio federacijos vadovas Arvydas Sabonis prikalbėjo jį grįžti į vyriausiojo rinktinės trenerio postą, daugeliui palengvėjo – geresnio kandidato ir negalėjo būti.

Savo reputaciją ir lūkesčius J.Kazlauskas iš esmės pateisino. Su gana vidutiniška, talento ir žvaigždžių dažnai stokojusia rinktine jis tris kartus iš eilės pasiekė prestižinių turnyrų pusfinalius – dukart laimėtas Europos sidabras ir pasaulio čempionate, prieš pat turnyrą netekus pagrindinio įžaidėjo, užimta ketvirta vieta. Ir tik paskutinis olimpinio ciklo akordas – Rio de Žaneiro olimpinės žaidynės susiklostė ne taip sėkmingai: trys pralaimėjimai iš eilės svarbiausioje varžybų fazėje ir galutinėje turnyro lentelėje Brazilijoje užimta septinta vieta.

Su J.Kazlausku Lietuva buvo pakilusi į rekordišką aukštą trečią poziciją FIBA reitinge, o ir po olimpiados, nukritus dviem laipteliais žemiau, vis dar lenksime komandas, kurios objektyviai turi geresnių žaidėjų ir didesnį potencialą.

„J.Kazlauskas yra tokio tipo žmogus, kuris aplink save sutelkė komandą ir savo autoritetu labai gerai ją valdė. Atmetus kai kurais nesėkmes, mes labai džiaugiamės rinktinės pasiekimais, kurie yra tikrai milžiniškas paties trenerio indėlis. Galima reikšti įvairių nuomonių, tačiau ir užsienyje jis yra vertinamas ir pasiekęs bene ryškiausių rezultatų tarp mūsų trenerių. J.Kazlauskas išlieka vienu talentingiausių Europos trenerių, jis pakėlė ne tik rinktinės, bet ir savo, kaip specialisto, reitingą. Savo vardą jis visiškai pateisino aukščiausiu lygiu“, – „Veidui“ sakė buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša.

 

Rungtynių planas ir jokios panikos

Labai reiklus, pasitikintis savimi, racionalus, daug skaičiuojantis, intelektualus, niekada neprarandantis savitvardos ir nesiblaškantis, geras psichologas, pasižymintis gera intuicija, – tokias J.Kazlausko savybes paprastai išskiria ekspertai ir jo treniruoti krepšininkai. Galbūt ne visi jo sprendimai visada suprantami, tačiau beveik visada jie yra kelis ėjimus į priekį numatančio plano dalis. O planas J.Kazlausko treniruojamose komandose paprastai veikia.

S.Jovaišos teigimu, prieš J.Kazlauską eiti žaisti nepasirengus labai rizikinga. Norint jį nugalėti būtina taip pat įvesti kažkokių žaidimo naujovių, bandyti nustebinti, nes paprastai rungtynėms jis pasirengia labai gerai.

„Jei žmogus baigė matematiką, vadinasi, jam visur tik formulės ir skaičiavimai rūpi. Dalis tiesos čia tikrai yra – priešininkus studijuoti, rungtynių planą dėlioti J.Kazlauskas mėgsta tiksliai, kaip ir kelti konkrečias užduotis bei jų laikytis. Bet jis nėra vien tik sausas pragmatikas. Nė karto neteko matyti, kad treneris būtų sutrikęs ar ėmęs panikuoti. Niekada jo veide nesu matęs panikos šešėlio“, – „Veidui“ yra sakęs J.Kazlausko padėjėju rinktinėje buvęs Gintaras Krapikas.

Kaip pabrėžia S.Jovaiša, J.Kazlauskas neabejotinai yra atstovas tokio krepšinio stiliaus, kai žaidėjams gana griežtai nurodoma jų vieta aikštėje ir to reikalaujama laikytis. Tačiau tai visiškai pateisinama – beveik niekada J.Kazlausko treniruotose rinktinėse ar komandose nebuvo labai aiškių lyderių. O kai tokių išimčių vis dėlto pasitaikydavo, pavyzdžiui, jam treniruojant Graikijos rinktinę, 1999-ųjų Kauno „Žalgirį“ arba žvaigždžių pilną Maskvos CSKA klubą, laisvės improvizacijoms tikrai nestigdavo.

„J.Kazlauskas visada rėmėsi principu: jeigu lyderis yra, tai jis tikrai suras save ir aš jam netrukdysiu. Bet jeigu visi atrodo gana vidutiniškai ir nė vienas nerodo tokio žaidimo, kokį mes geriausiu žaidėjo laiku esame matę, tai tada jis lieka ištikimas sau ir laikosi griežtos taisyklės: nedarykite to, ko nesugebate ir galite nepadaryti, tiesiog išlikime tam tikruose rėmuose, bus mažiau klaidų, ir tikslą mes vis tiek galime pasiekti“, – sako S.Jovaiša.

J.Kazlauskas BFL nuotr.

Toks trenerio disciplinos modelis ateina dar iš jaunimo rinktinės laikų. Jauni sportininkai dar nelabai žino, ką jie sugeba geriausiai, o J.Kazlauskas tam tikrose schemose disciplinuotai sugebėdavo priversti kiekvieną žaidėją būti naudingą komandai. 1994-aisiais jo treniruotas jaunimas tapo Europos čempionais.

 

Įžaidėjo ir centro jungtis

J.Kazlauskas per savo karjerą treniravo galingus vidurio puolėjus, pradedant Arvydu Saboniu ir Ioanniu Bourousiu ir baigiant Jonu Valančiūnu. Kaip „Veidui“ yra sakęs krepšinio vadybininkas Ginas Rutkauskas, jo treniruotose komandose pastebima aiški jungtis tarp įžaidėjų ir centrų. Jis yra puikiai panaudojęs elitinius įžaidėjus: Šarūną Jasikevičių, Milošą Teodosičių, Vasilį Spanoulį ir kitus.

Akivaizdu, kad Manto Kalniečio ir J.Valančiūno duetas Lietuvos rinktinėje buvo svarbiausias ir šiame olimpiniame cikle. Tą ne kartą yra pabrėžęs ir treneris, vos vienam iš šių krepšininkų pradėjus demonstruoti ne pačią geriausią sportinę formą.

Vis dėlto Brazilijoje J.Kazlausko modelis nesuveikė. Ne tik todėl, kad šį kartą mažai pažįstamas buvo pagrindinis rinktinės vidurio puolėjas. Taip atsitiko ir todėl, kad tiesiog neatsirado pakankamai žaidėjų, kurie galėtų patempti komandą ir padaryti reikalingą postūmį. Komandai trūko greičio, improvizacijos ir lengvesnių taškų. Pats J.Kazlauskas po olimpiados sakė, kad šįsyk koją pakišo pasirengimo etapas: pirmą kartą per ketverius metus žaidėjai neturėjo fizinio pasirengimo laikotarpio, nes olimpinės žaidynės vyko mėnesiu anksčiau nei įprasta.

„Žaidėjai prie rinktinės prisidėjo iškart po čempionatų, stengėmės tik palaikyti formą, o ne įkrauti akumuliatorius. Manėm, gal prašoksim. Norėjome, kad gera forma būtų iš pat pradžių. Bet kada greičiai sumažėjo, kada akumuliatoriai išsikrovė, tada ir prasidėjo visos mūsų bėdos“, – nesėkmės priežasčių po olimpiados ieškojo J.Kazlauskas.

Kita vertus, sidabrą laimėję serbai į rinktinę susirinko dar anksčiau, nes visų pirma privalėjo įveikti atrankos barjerą. Tačiau tai nesutrukdė jiems reikiamą formą pademonstruoti kaip tik tada, kai to labiausiai reikėjo.

„Jonas stipriausias yra tada, kai labai pasiruošia rungtynėms, susidėlioja sau variantus. Bet kai tie variantai stringa, jis bando pasitelkti kitą žaidėją, dar kitą, ir tą judėjimą, postūmį padaro. O šį kartą niekas, kad ir ką jis darytų, nebeveikė, nes nebeatsirado, tokių, kurie galėtų patempti komandą į priekį, kaip pernai, sakykime, Jonas Mačiulis iššovė. Vienas M.Kalnietis buvo stabilus, bet vieno neužtenka, reikia daug daugiau“, – komentuoja S.Jovaiša.

Be to, prisidėjo akivaizdus žaidėjų nuovargis bei psichologinis lūžis po pralaimėjimo ispanams. Po jo komandai taip ir nepavyko atsigauti. Ramesnis nei įprasta, dažnai net komandai beviltiškai atsiliekant, šiemet atrodė ir pats J.Kazlauskas. Krepšinio užkulisiuose ne kartą kalbėta, kad Jonas dar metų pradžioje turėjo minčių nebevažiuoti į olimpiadą. Dvejones jis yra išreiškęs ir viešai po pernykščio Europos čempionato.

„Visi šie etapai labai brangiai kainuoja. Tai yra begalinė atsakomybė, begalinė įtampa, bemiegės naktys ir labai sunkus darbas. Darbas, kuris kainuoja sveikatą, nervus. Visada pradedi save vertinti iš šalies: ar priimi teisingus sprendimus, ar nesuklydai. Eidamas dirbti su rinktine visada turi pasverti tokius dalykus“, – sakė J.Kazlauskas.

Kas bus J.Kazlausko įpėdinis? Realiausias kandidatas – Rimas Kurtinaitis, nors pajėgių trenerių šiandien Lietuvoje netrūksta. Jo laukia nelengvas uždavinys – išlaikyti Lietuvos rinktinę J.Kazlausko žaidimo ir pasiekimų lygyje.

Visą savaitraščio “Veidas” numerį skaitykite ČIA

10 tikro nugalėtojo mąstysenos bruožų

Tags: , , ,


"Flickr" / mmbont nuotr.

Daug pradedančiųjų ar smulkiųjų verslininkų net neturi supratimo apie tai, ką reiškia būti nugalėtoju. Tai daugiau apie savęs supratimą, patirtį ir idėjų įgyvendinimą, o net tik idėjas. Kitaip sakant, tai daugiau veiksmai, o ne svajos, rašo Steve’as Tobakas leidinyje “Enterpreneur”.

Konsultantas ir knygų autorius S.Tobakas teigia, kad viskas prasideda nuo mąstysenos, kuri apsprendžia veiksmus. Būtent mąstysena, kuri skatina veikti, ir yra nugalėtojo mąstysena. Taigi jei norite būti nugalėtoju, vadovaukitės šiais 10 nugalėtojo mąstysenos bruožų:

1. Jei nesu geriausias, tai kažkas kitas yra

Visi kalba, kad labai svarbu mylėti tai, ką darai, bet jei esate vienas iš tūkstančio, kurie daro tą patį ir tuo pat tuo būdu, jums nepatiks rezultatas. Aistringai mėgti tai, ką darote, yra gera pradžia. Bet tai tik pradžia. Norint finiše būti nugalėtoju, reikia būti geriausiam tame, ką darote.

2. Sėkmė – tai maratonas, o ne sprintas

Jei negalite ilgai išlaikyti tempo ir likti ilgai susikoncentravęs ties savo tikslu, tuomet nebūsite nugalėtojas. Sėkmė – viso gyvenimo žaidimas.

3. Klausytis visų, bet pasitikėti tik savimi

Sėkmė – tai ir teisingi sprendimai. Informacija yra galia, bet šių dienų pasaulyje visi turi priėjimą prie tos pačios informacijos, taigi sprendimą vis tik turite priimti jūs.

4. Nėra jokios vertės sakyti žmonėms, ką jie nori girdėti

Visi nori turėti kuo daugiau sekėjų ir sulaukti kuo daugiau paspaudimų. Visi bijo pasakyti tai, kas galėtų įžeisti arba įgautų neigiamą prasmę. Todėl visi kalba sausai, vertės neturinčiais žodžiais. Tačiau vienintelė vertė – sakyti žmonėms tiesą, ypač, kai jie jos nenori girdėti.

5. Neįgyvendintos idėjos neegzistuoja

Idėjos – tik mintys. Visi jų turi. Turinys yra tik idėjos ant popieriaus. Visi jį kuria. Vienintelis skirtumas – ką būtent jūs darote. Ką jūs įgyvendinate? Ką suteikiate? Visą kitą – tik iliuzija.

6. Jei visi tai daro, reikia eiti kitu keliu

Formulė paprasta: sunki problema + puikus sprendimas = pergalė

Kodėl kiekvienas, kuris nori būti nugalėtojas įsitraukia į socialinę žiniasklaidą ar kitokį skaitmeninį marketingą? Visi tai daro. Jūs negalite laimėti. Jūs tik galite šliaužti. Jei naudojate tuos pačius įrankius ir darote tuos pačius dalykus tokiais pat būdais, kaip ir visi, jūs esate toks pat, kaip ir visi.

7. Sekdamas paskui kitus, atsisakau savo galimybės vesti kitus

Bet kurioje organizacijoje bus tik vienas lyderis, kuris eis priekyje. Eiti paskui – ne nusikaltimas, bet jei esate sekėjas ir manote, kad esate lyderis, tuomet jūs gyvenate iliuzijose.

8. Klientai nevertina konceptų ar idėjų, jie vertina realius, inovatyvius jų problemų sprendimus

Vienintelis verslo pagrindas – parduoti prekes ar paslaugas, kurių reikia klientams. Produktai ir paslaugos, kurios atneša didžiausią pelną, yra tos, kurios sprendžia klientų problemas.

Formulė paprasta: sunki problema + puikus sprendimas = pergalė

9. Niekada nėra patenkinti iki galo savo pasiekimais

Pagrindinė nugalėtojų savybė – jie visada nėra iki galo patenkinti savo pasiekimais. Būtent, sėkmė ir yra didžiausia savo priešė.

10. Nesėkmės “užknisa”

Visi kalba, kad nesėkmės – nieko blogo, bet tai tik dėl to, kad jos atneša skausmą. Jei tai išties skausminga, suprasite, kas buvo blogai ir pasimokysite iš to bei niekada nedarysite tokios pat klaidos. Jūs tapsite stipresnis ir išmintingesnis. Bet to neįvyks, jei nesėkmė nebus skausminga. Neturite bijoti nesėkmės, bet tikslas lieka vienas – laimėti.

Visą originalų tekstą rasite čia

Tripolis švenčia režimo “pergales”

Tags: , , ,


Tūkstančiai libių sekmadienį sostinės Tripolio centre šūviais ir automobilių signalais kelias valandas šventė pergales prieš sukilėlius, kurias skelbia Muamaro Kadhafi (Muamaro Kadafio) režimas.

“Šaudome švęsdami, nes sumušame “al Qaeda”. Mes laimėjome, “al Qaeda” nebėra”, – AFP korespondentui sakė vienas kareivis, kuris tikriausiai nežinojo apie sukilėlių paskelbtus pareiškimus, paneigiančius, jog svarbūs miestai buvo atgauti.

Kariai ir sukarintų grupuočių vyrai šaudė į orą, o maždaug 4-5 tūkst. žmonių dalyvavo M.Kadhafi palaikymo demonstracijoje sostinės Žaliojoje aikštėje, nesijaudindami dėl to, kur galėtų nuklysti kulkos.

Iš langų buvo nuleistos žalios vėliavos, gatvėse buvo dalijamas vanduo, sausainiai ir M.Kadhafi portretai, o režimo pareigūnai ragino Vakarų žurnalistus pamatyti šventimą.

Tarp demonstrantų buvo moterų ir mažų vaikų su pistoletais.

Šaudymas prasidėjo maždaug 6 val. ryto (ir Lietuvos laiku), o maždaug po keturių valandų vis dar tęsėsi.

Valstybinė televizija pranešė, kad M.Kadhafi pajėgos atsiėmė svarbius miestus, kuriuos buvo užėmę sukilėliai, tarp jų – naftos uostamiestį Ras al Unufą, trečiąjį pagal dydį šalies miestą Misratą ir Tobruką, kuris kontroliuoja kelią, vedantį prie Egipto sienos.

Tačiau Ras al Unufe esantis AFP reporteris sakė, kad šis miestas vis dar yra sukilėlių rankose, nors sekmadienį pavieniai Libijos karo lėktuvai ir surengė porą antskrydžių.

Estijos parlamento rinkimuose pergalė prognozuojama centro dešiniosioms partijoms

Tags: , , ,


Estijos centro dešiniosioms politinėms jėgoms prognozuojama pergalė savaitgalį vyksiančiuose visuotiniuose rinkimuose, nors visuomenės parama premjero Andraus Ansipo Reformų partijai sumažėjo, rodo apklausos.

Tyrimų agentūros “TNS Emor” prognozėmis, valdančiosios koalicijos partnerės – Reformų partija bei “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjunga (IRL) sekmadienį vyksiančiuose rinkimuose turėtų surinkti atitinkamai 29 proc. ir 25 proc. balsų.

Gruodį ir sausį visuomenės parama premjero partijai siekė 36 proc., o lapkritį ją rėmė net 42 proc. rinkėjų. Tuo tarpu parama “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjungai (IRL) išaugo – sausį ją rėmė 16 proc. šalies gyventojų.

“TNS Emor” analitikas Aivaras Voogas (Aivaras Vogas) sakė, kad tokie visuomenės nuomonės pokyčiai nestebina.

“Rudenį Reformų partija turėjo tokią paramą, nes rinkimų kampanija dar nebuvo prasidėjusi ir pagrindinė valdančiosios koalicijos partija visą laiką dominavo žiniose. Tačiau kampanijai įsibėgėjus, kur kas daugiau žiniasklaidos dėmesio sulaukė kitos partijos, ir dabar žmonės gali apsispręsti turėdami daugiau informacijos”, – sakė jis.

“TNS Emor” prognozėmis, į skandalą dėl finansavimo įsivėlusi kairioji Centro partija, kuri yra didžiausia opozicinė jėga ir kurią daugiausia remia rusakalbiai šalies gyventojai, sekmadienį turėtų gauti 23 proc. balsų.

Pernai gruodį šalies saugumo policija KAPO paskelbė, kad partijos lyderis, Talino meras Edgaras Savisaaras (Edgaras Savisaras), prisidengdamas ortodoksų cerkvės statybos sostinėje finansavimu, “konspiraciniu būdu” prašė iš Rusijos pinigų savo partijos rinkimų kampanijai.

Pats E.Savisaaras pripažino, kad prašė pinigų cerkvei, bet ne partijai. Pasak jo, skeldamos skandalą valdančiosios partijos mėgina dar kartą lošti “rusų korta” per rinkimų kampaniją ir nukreipti rinkėjų dėmesį nuo gyventojų nuskurdimo.

“TNS Emor” prognozėmis, kita opozicinė Socialdemokratų partija sekmadienį turėtų surinkti 14 proc. balsų.

Tuo tarpi Žaliųjų partija ir Liaudies sąjunga veikiausiai neįveiks 5 proc. slenksčio ir nepateks į parlamentą. Jos turėtų surinkti atitinkamai 3 proc. ir 2 proc. balsų.

Viešosios nuomonės tyrimų agentūra neatmeta galimybės, kad į parlamentą gali prasimušti kas nors iš nepriklausomų kandidatų.

“TNS Emor” pabrėžė, jog šios prognozės tėra vienas iš kelių galimų rinkimų baigties scenarijų.

“Žinoma, esama ir kitų galimų scenarijų, pagal kuriuos viena ar kelios partijos gali pasirodyti geriau nei mes prognozavome. Viską nuspręs rinkėjas kovo 6 dieną”, – sakė agentūros analitikas A.Voogas.

“TNS Emor” prognozuoja, kad rinkėjų aktyvumas sekmadienį bus apie 70 procentų.

Dabar Reformų partija bei “Tėvynės” ir “Res Publica” sąjunga (IRL) 101 vietos parlamente turi 49 vietas, todėl priversta kiekvienu klausimu prašyti opozicijos paramos.

54 metų A.Ansipas į valdžią atėjo, kai 2005-aisiais buvo pertvarkyta vyriausybė, o po dvejų metų laimėjo visuotinius rinkimus.

Jis stovėjo prie Estijos vairo, kai šalies ekonomika svaiginančiai augo, vėliau staigiai smuko žemyn ir vėl pradėjo atsigauti.

2009-aisias Estijos ekonomika susitraukė 14,1 proc., o pernai augo 3,1 procento.

Dėl krizės vyriausybė, kuri ir anksčiau laikėsi konservatyvios politikos, ėmėsi griežtų taupymo priemonių. Vienas tikslų buvo garantuoti, kad Estija atitiks euro įvedimui keliamus reikalavimas.

Sausio 1-ąją ji tapo pirmąja buvusia sovietine respublika, įsivedusia Europos Sąjungos bendrąją valiutą.

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...