Savivaldybėms nesugebant tinkamai atlikti šilumos ūkio savo miestuose priežiūros – savo konstitucinės pareigos, Vyriausybė ir Seimas gali kelti klausimą apie tiesioginio valdymo įvedimą, sako premjeras Andrius Kubilius.

„Jeigu savivaldybės nesugeba vykdyti joms pagal Konstituciją tenkančių pareigų ir atsakomybės, Konstitucijoje numatyta labai aiški veiksmų logika. (…) Jeigu visiškai yra nesitvarkoma, noriu priminti, kad tokiu atveju Vyriausybė ir Seimas gali kelti klausimą, kaip numatyta Konstitucijoje, ar iš tiesų gali toliau savivaldybė bendrai tvarkytis, ar nereikia kelti klausimo apie tiesioginius valdymus ir panašius dalykus“, – ketvirtadienio rytą „Žinių radijui“ teigė Premjeras.

ELTOS pranešimu, A. Kubilius pabrėžė, jog Vyriausybė daro viską, kad už dujas būtų mokama mažiau – siekiama pastatyti suskystintų dujų terminalą, pertvarkant dujų ūkį, tačiau šilumos vartojimo išaugimas Vilniuje su dujų kaina nesusijęs.

Pasak Vyriausybės vadovo, už šilumos ūkio priežiūrą atsakingos savivaldybės ir Vilniaus meras Artūras Zuokas bei jo koalicijos partneriai tai turi suvokti, o tai, ką jie daro dabar, kaltindami Vyriausybę – “grynas politikavimas”, dengiant savo klaidas. Šilumos ūkio tvarkymą būtent išskirtinai Vilniuje Premjeras apibūdino kaip neskaidrų ir sakė, kad nei A. Zuoko, nei „Vilniaus energijos“ vadovų paaiškinimai dėl situacijos nėra įtikinami.

“Vilniaus mieste savivaldybės ir šilumos ūkio vadovai kol kas nesugeba pripažinti, kad jiems reikia ištaisyti klaidas ir grąžinti tai, kas galbūt buvo nesąžiningai paimta iš vartotojų. Galų gale, aš tikiu, kad į visus klausimus atsakymus rasti padės ir teisėsaugos institucijos”, – teigė A. Kubilius.

Lietuva tikisi, kad atsakomybę vietos pareigūnams Afganistano Goro provincijoje bus galima perduoti 2013 metais, kai baigiasi šalies pajėgoms Seimo suteikti įgaliojimai dalyvauti tarptautinėse operacijose, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas.

“Sprendimas dėl tolesnio mūsų dalyvavimo NATO misijoje visų pirma remiasi galiojančiu Seimo mandatu mūsų kariams dalyvauti iki 2013 metų. Iki to laikotarpio iš tikrųjų mes tikimės, kad jau bus tinkamos sąlygos, bus galimybės su Afganistano vyriausybe kalbėti apie atsakomybės perdavimą”, – antradienį Žinių radijui eteryje sakė Jonas Markevičius.

Anot patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, tolesnis Lietuvos dalyvavimas NATO vadovaujamoje operacijoje Afganistane bus susijęs su pažanga šioje šalyje. Jis pažymėjo, kad pažanga yra labai susijusi su civiline veikla, kuri iki šiol Gore buvo nepakankamai aktyvi.

“Gaila, kad jis (civilinis komponentas – BNS) iki šiol buvo nepakankamai išnaudotas. Ta sritis šiandiena duoda didžiausią efektą, nes karinės kovinės misijos eina į pabaiga. Dabar kalba eina apie pačių gebėjimų vystymą”, – kalbėjo J.Markevičius.

Jis pridūrė, kad Afganistane Lietuvos pareigūnai jau moko vietos policininkus.

Pagal galiojantį Seimo nutarimą, Lietuvos kariai į tarptautines operacijas Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose gali būti siunčiami iki 2013 metų pabaigos.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė anksčiau yra sakiusi, kad Lietuvoje linkstama bent jau dalį karių iš Afganistano Goro provincijos išvesti 2012 metų pabaigoje.

Tikimasi, kad Lietuva pateks į antrąją šalių grupę, kurių vadovaujamose provincijose atsakomybė bus perduodama vietos valdžiai. Tai turėtų paaiškėti rudenį.

Premjeras Vladimiras Putinas nurodė vyriausybei pagalvoti, kaip įvykdyti neseniai pateiktą Kremliaus reikalavimą palengvinti verslui mokesčių naštą, smerkiamą prezidento Dmitrijaus Medvedevo, kurio 20 minučių kalboje ministrams partneris tandeme nepaminėjo nė karto.

Vyriausybės posėdyje pirmadienį premjeras nieko nepasakė apie kitą punktą iš “10 kovo tezių”, nukreiptą prieš prezidento valstybinį kapitalizmą, – kad valdininkai turi pasitraukti iš valstybinių bendrovių direktorių tarybų, žingsnį, kurį kai kurie apžvalgininkai vertina kaip ataką prieš artimiausią V.Putino aplinką artėjant 2011-2012 metų rinkimams.

D.Medvedevas kovo pabaigoje paragino Kabinetą kuo greičiau pagerinti “labai blogą” investicinį klimatą ir sugrąžinti į ankstesnį lygį atskaičiavimus socialiniams poreikiams, kuriuos padidino V.Putino vyriausybė, sumažėjus pajamoms iš žaliavų pasaulinės krizės metu.

V.Putinas kitą dieną skeptiškai į tai reagavo, įspėdamas, kad pirmiausia reikia surasti būdą padengti maždaug 28 mlrd. dolerių, numatytų socialiniams poreikiams priešrinkiminių metų biudžete. Tačiau po to premjeras įvykdė prezidento paliepimą.

“Pavedu Finansų ministerijai ir Ekonomikos plėtotės ministerijai pateikti konkrečius siūlymus, kaip sumažinti draudimo įmokas nuo 2012 metų sausio 1 dienos”, – sakė V.Putinas, nepatikslindamas terminų. D.Medvedevas sakė, kad laukia vyriausybės siūlymų iki birželio 1 dienos.

“Drauge negalima perkelti iždo naštos nuo ekonomikos ant piliečių pečių. Juo labiau mažinti išlaidas socialinėms programoms”, – pridūrė V.Putinas, kuris žada, pasikonsultavęs su D.Medvedevu, apsispręsti, ar balotiruosis 2012 metų prezidento rinkimuose.

V.Putino partija “Vieningoji Rusija” tikisi, jo padedama, išsaugoti vyravimą parlamente per gruodį vyksiančius rinkimus į Valstybės Dūmą, nors valdžios partijos populiarumas sumažėjo.

D.Medvedevas, kritikuojamas, kad nesugebėjo ištesėti daugelio reformų pažadų per trejus prezidentavimo metus, aiškino būtinybę išardyti valstybinio kapitalizmo modelį kapitalo bėgimu iš Rusijos, paspartėjusiu išvešėjus korupcijai, kuri “laiko už gerklės visą ekonomiką”.

Įsimintiname pasitarime Magnitogorske prezidentas taip pat liepė atsisakyti ministrų postų suderinimo bendrovių direktorių tarybose šakose, kurių veiklą jie reguliuoja pagal tarnybines pareigas.

Apžvalgininkai mano, kad sugebėjimas priversti V.Putino kabinetą įvykdyti šį reikalavimą bus lakmuso popierėlis D.Medvedevui, siekiančiam įgyti daugiau politinio svorio rinkėjų akyse ir administracinio – tarp verslo elitų, kurie renkasi, kam prisiekti 2012 metų prezidento rinkimuose.

V.Putinas, kuris rengiasi pateikti ataskaitą apie vyriausybės darbą klusnioje jo partijai Valstybės Dūmoje balandžio 20 dieną, dalyvaujant posėdyje žurnalistams apie valdininkų buvimą valstybinių bendrovių direktorių tarybose nekalbėjo.