Pernai nelegaliai dirbančių asmenų nustatyta pustrečio karto daugiau nei užpernai, todėl Vyriausybė siūlo griežtinti atsakomybę už nelegaliai įdarbintus žmones.

Ateityje už tokius pažeidimus bus baudžiami ne tik įmonių direktoriai, bet ir įmonės akcininkai, nes 3–10 tūkst. Lt bauda už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį bus skiriama bendrovei. Šiuo metu už nelegalų darbą baudžiami tik įmonių direktoriai ir teismai vidutiniškai taiko 2215 Lt baudas.
Ateityje, įdarbinant žmones, „Sodrai“ apie tai reikės pranešti prieš dieną, iki darbuotojui pradedant dirbti. Pagal naująjį įstatymą Valstybinė darbo inspekcija privalės sukurti nelegalų darbą dirbančiųjų registrą, kuriame būtų registruojami tiek nelegalaus darbo organizatoriai, tiek patys nelegaliai dirbę asmenys.
Nelegalaus darbo įstatymo projekte numatyta, kad kiekvienam nelegalui tektų sumokėti ne mažesnį kaip minimalų atlyginimą už tris mėnesius ir nuo šių sumų priklausančius mokesčius valstybei. O radus nelegaliai dirbančių trečiųjų šalių piliečių – apmokėti jų grąžinimo į tėvynę išlaidas. Bendrovėse, kuriose bus rasta nelegalų, metams ar net visam laikui gali būti uždaryti įmonės padaliniai, sustabdytos licencijos, atimta galimybė dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir galimybė naudotis ES parama, o jau gauta parama privalės būti grąžinta.
Jei Nelegalaus darbo įstatymui bus pritarta, jis įsigalios nuo liepos.
Priminsime, kad Valstybinė darbo inspekcija pernai atliko 3,6 tūkst. patikrinimų, per kuriuos nustatyta 1,8 tūkst. nelegalų. 2010 m. jų nustatyta tūkstančiu mažiau.
Vienas didesnių nusižengimų užfiksuota 2011-ųjų birželį, kai vienoje įmonėje buvo aptikta 14 nelegaliai dirbančių siuvėjų. Dėl to buvo iškelta administracinė byla, kurioje darbdaviui už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirta po 4,5 tūkst. Lt baudos.

Didžioji dauguma Lietuvos gyventojų internetu nelegaliai siunčiasi filmus, kiek mažiau – kitą produkciją.

91 proc. vartotojų per paskutinius tris mėnesius nelegaliai siuntėsi filmus, 80 proc. – muzikos įrašus, 57 proc. – kompiuterių programas, atskleidė interneto konferencijos “Login 2011″ organizatorių užsakymu kompanijos “Macroscope” atlikta apklausa.

“Šiuolaikinės technologijos yra tapusios dideliu iššūkiu intelektinės nuosavybės objektų savininkams, o optimalus būdas, kaip suderinti visų interesus, dar nesurastas. Arba vieni, arba kiti turės nusileisti. Netikiu, kad tai bus vartotojai. Manau, kad intelektinės nuosavybės apsaugos režimas artėja prie neišvengiamos reformos”, – pranešime teigė advokatų kontoros “AAA Baltic Service Company” advokatas Andrius Iškauskas.

Apklausa atskleidė, jog kompiuterinius žaidimus nelegaliai siuntėsi 34 proc. apklaustųjų, elektronines knygas – 32 proc. 20 proc. nurodė parsisiuntę elektronines fotografijas, 16 proc. – žurnalus.

70 proc. apklausos dalyvių teigė manantys, kad piratavimą lemia per didelė legalių produktų kaina.

Anot pranešimo, daugumos apklaustųjų nuomone, už nelegaliai įsigytus intelektinės nuosavybės produktus yra atsakingas platintojas, kiek mažiau manančių, kad atsakomybė tenka pirkėjui.

“Macroscope” vasario 23-25 dienomis apklausė 269 respondentus, kurių amžius 16-44 metai.

Praėjusiais metais nelegaliai patekti į Lietuvą mėgino Rusijos ir Gruzijos piliečiai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai 2010 metais sulaikė neteisėtai sieną bandžiusius pereiti 53 Rusijos, 51 Gruzijos ir 20 Baltarusijos piliečių.

Taip pat Lietuvos sieną neteisėtai kirto ir VSAT pareigūnams įkliuvo 19 armėnų, 8 vietnamiečiai, 6 vokiečiai, 7 afganistaniečiai, 5 moldavai ir kitų šalių piliečiai, pranešė VSAT.

Tačiau valstybės sieną pernai dažniausiai pažeidė Lietuvos piliečiai – iš 301 visų sulaikytųjų tokių buvo 115.

Daugiausiai pažeidėjų sulaikyta prie sienos su Baltarusija (145) ir su Rusija (119).

Užpernai Lietuvos pasieniečiai buvo sulaikę 299 sienos pažeidėjus.

Iš viso pernai Lietuvos pasieniečiams įkliuvo sienos pažeidėjai iš 16 valstybių, taip pat sulaikytas vienas asmuo, kurio pilietybė nežinoma.

Už neteisėtą valstybės sienos perėjimą Baudžiamajame kodekse numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Sunkmetis ir padidinti mokesčiai taip iškreipė darbo rinką, kad šimtai verslininkų jau be mažiausios gėdos prisipažįsta samdantys nelegalius darbuotojus ir nė neketinantys šios praktikos atsisakyti, net jeigu verslo reikalai pagerėtų.

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Vilius Mačiulaitis “Veidui” teigė, kad šiemet per septynis mėnesius išaiškinta 50 proc. daugiau nelegaliai dirbusių asmenų nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Bendri visų institucijų, tikrinančių nelegalų darbą, rezultatai rodo, kad nelegalaus darbo išaiškinamumas šiemet pagerėjo apie 40 proc.

Tačiau Valstybinės darbo inspekcijos pajėgos, nepaisant padidėjusio nelegalios veiklos masto, sumažėjo. Biudžeto karpymą skaudžiai pajuto ir darbo inspektoriai. “Nelegalaus darbo kontrolei visoje Lietuvoje šiandien galime skirti keturis penkis inspektorius per dieną. Tai labai mažai, turint galvoje, kad reiduose būtinai turi dalyvauti du trys inspektoriai, vadinasi, tik dvi grupės per visą šalį”, – apgailestauja V.Mačiulaitis.

Ne ką mažesnė problema ir tai, kad žmonės atvirai toleruoja nelegalų darbą. Darbo inspekcija susiduria ir su tokiais atvejais, kai užklupti per reidą asmenys teisinasi neuždarbiavę, o po mėnesio patys ateina į inspekciją skųstis, kad darbdavys jiems nesumokėjo. “Legalioje įmonėje bent įsiskolinimas darbuotojams kaupiasi, o nelegalus darbuotojas neturi jokių galimybių teisme įrodyti, ką buvo susitaręs su darbdaviu”, – įspėja pašnekovas.

Bet ne ką geriau teismuose sekasi ir pačiai darbo inspekcijai. Šiemet teismų skiriamos baudos darbdaviui už nelegalų darbą vidurkis tėra 2200 Lt – netgi mažiau negu minimali bauda (3000 Lt). “Tai rodo, kad nelegalus darbas nėra vertinamas kaip ypač didelis pažeidimas. Kartais bylos nutraukiamos arba skiriamos juokingos baudos – po 100 Lt. Teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėjas turi daug vaikų arba daug paskolų”, – stebisi V.Mačiulaitis.

Plačiai nuskambėjo atvejis Šiaulių krašte, kai ūkininkui talkinęs kaimynas buvo skubiai įdarbintas kitą dieną po patikrinimo, bet teismas vis tiek nelegalaus darbo neįžvelgė.

Matant ir girdint visas šias aktualijas gana komiškai skamba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimas, kad ji jau parengė kovos su nelegaliu darbu įstatymo projektą. Tikinama, neva šis įstatymas užkirs kelią nesąžiningiems darbdaviams išvengti mokesčių samdant nelegalius darbuotojus.