Tęsdamas tradiciją, „Veidas“ šiemet jau aštuntą kartą skelbia turtingiausių lietuvių sąrašą.
Laikydamiesi Vakarų žiniasklaidos prieš daugiau nei dvidešimt metų sukurtos praktikos, mes skaičiuojame tik tai, ką galima objektyviai įvertinti: žmonių valdomas įmonių akcijas, taip pat duomenis iš viešai skelbtų pranešimų apie stambius finansinius sandorius. Priešingai nei kolegos užsienyje, mes neturime galimybės įvertinti privataus žmonių turto: nekilnojamojo turto, automobilių, jachtų, meno kūrinių, brangenybių. Tačiau vargu ar toks viešas asmeninių vertybių įkainojimas iš esmės pakeistų mūsų skelbiamą turtingiausiųjų sąrašą, kai brangiausi būstai Lietuvoje kainuoja 5–10 mln. Lt, o mūsų sudaryto sąrašo gale rikiuojasi 100 mln. Lt viršijantis turtas.Mažai abejonių, kad sąrašą galėtų pakoreguoti užsienyje daug pasiekusių lietuvių turto vertės skaičiai, tačiau juos mes galime sužinoti tik iš pačių svetur dirbančių tautiečių. Deja, tokių atvirų verslininkų sudarinėjant turtuolių sąrašą sutikti neteko.
Viešumas – nauda verslo įvaizdžiui
Nemažai verslininkų daug pinigų išleidžia savo įmonių įvaizdžiui kurti, samdo profesionalus, kurie padeda kurti socialiai atsakingo verslo vaizdą, planuoti, kokių projektų partneriais ir rėmėjais strategiškai naudingiausia tapti. Tačiau kartais neišnaudojama pati elementariausia ir nieko nekainuojanti galimybė pasiųsti pirmąjį signalą, kad tavo kuriamas verslas yra skaidrus ir tu neturi ko slėpti nei nuo valstybės, nei nuo visuomenės. Tereikia vykdyti prievolę laiku pateikti praėjusių metų finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui, kuris savo Juridinių asmenų registre archyvuoja ir kiekvienam pageidaujančiam asmeniui suteikia galimybę nusipirkti dominančios įmonės veiklos skaičius.”Veidas” neatsitiktinai savo turtingiausių lietuvių projektą rengia birželio pabaigoje: tik tada mes galime matyti, kaip praėjusiais metais sekėsi stambiausių Lietuvos verslininkų įmonėms, kurios ataskaitas registrui privalo pateikti iki gegužės 31 d.Registrų centro atstovas Aidas Petrošius sako, kad per devynerius metus, nuo tada, kai derinant Lietuvos ir ES teisinę bazę atsirado prievolė skelbti savo finansines ataskaitas, padėtis Lietuvos verslo pasaulyje smarkiai pasikeitė į gerąją pusę. „Kasmet vis daugiau įmonių, nebebijodamos viešumo, tvarkingai, sąžiningai ir laiku atsiskaito“, – sako jis.Iš pradžių buvo nemažai manančiųjų, kad įmonių finansiniai reikalai yra tik jų savininkų reikalas, tačiau vienam kitam konkurentui pradėjus teikti ataskaitas išsijudino ir kiti. „Pavyzdžiui, vienas prekybos centras ataskaitas teikdavo nuo pat pradžių, o kiti to nedarė. Žiniasklaida pradėjo apie tai rašyti, klausti: „Kodėl jūs neatsiskaitote? Gal turite ką slėpti, o gal jūsų verslas susiduria su problemomis?“ Neliko nieko kito, kaip ir kitiems atskleisti savo finansinius reikalus, – dėsto A.Petrošius. – Jei esi solidus, garbingas verslininkas – paprastai nevengi viešai pateikti ataskaitų, antraip tave gali laikyti nesąžiningu.“Galime paliudyti, kad turtingiausi Lietuvos verslininkai iš tiesų nebeslepia nuo visuomenės savo finansinių reikalų ir iki birželio vidurio dauguma jų jau buvo pateikę 2011 m. duomenis.Vienintelė išimtis tarp Lietuvos verslo milžinų – įmonių grupė „Icor“, paskutinės jos ir visų grupei priklausančių įmonių ataskaitos yra už 2009 m. (tiesą sakant, „Icor“ niekada negarsėjo skaidrumu). Jei grupė ataskaitų nepateiks ir kitąmet, jai gresia būti išregistruotai iš Juridinių asmenų registro – tokia bausmė numatoma, jei įmonė nepateikia ataskaitų trejus metus iš eilės.
Turtingas lygu naudingas
Jei atliekant tyrimą apie turtingiausius lietuvius papildomos informacijos tenka kreiptis į pačius turtuolius, dažnas jų pradeda atsikalbinėti ar net piktintis, kad mes traukiame juos į turtingiausiųjų sąrašą: jis nesąs joks turtuolis, sunkiai dirba vadovaudamas išsiplėtusiam savo verslui ir jokios varžybos su kolegomis ar konkurentais jo nedomina.Tačiau „Veidas“ šį savo sąrašą laiko prestižiniu ir labai garbingu: į jį patenka tie, kurie savo rankomis kuria sėkmingas įmones, įdarbina daugybę žmonių ir sumoka solidžias sumas mokesčių. Neišvengiami skeptikų balsai, esą Lietuvoje nedaug visiškai sąžiningo verslo, daugelio jų, o ypač didžiųjų, pradžia yra audringos ir neteisingos privatizacijos laikotarpis. Tai tiesa, tačiau jei jau verslininkas dabar, po tos privatizacijos praėjus keliolikai metų, yra mūsų sąraše, vadinasi, sugebėjo protingai suvaldyti jam atitekusį turtą, išauginti jį iki mūsų šalies mastu milžiniškos bendrovės ir gali būti už tai vertinamas bei gerbiamas.Dar vienas stereotipas – esą turtuoliai linkę niekinti prasčiau gyvenančius tautiečius ir mėgsta badyti aplinkiniams akis savo blizgančia prabanga. Paradoksalu, bet šiame mūsų sudarytame turtingiausių lietuvių sąraše nėra tų, kurie taip dažnai savo prabangių namų menes, garažus ir spintas mėgsta demonstruoti spalvinguose gyvenimo būdo žurnaluose, yra dažni viešų vakarėlių svečiai. Nors šio trisdešimtuko verslininkai – neabejotinai turtingesni už tuos, kurie geriau matomi. „Man įdomu dirbti, o ne fotografuotis. Per dieną aš tiek nuvargstu, kad vakare tereikia namų ramybės ir artimųjų apsupties“, – paaiškino vienas mūsų herojų.„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis taip pat pastebi, kad Lietuvoje verslininkai, ypač labai turtingi, tapatinami su vagimis ir sukčiais. „Ko norėti, jei mokyklose vyresniųjų klasių ekonomikos vadovėlyje prašoma apskaičiuoti, kiek padidės pelnas, jei cukraus nusipirkęs verslininkas slapčia pripurkš į jį drėgmės ir taip dirbtinai padidins produkto svorį“, – ironizuoja jis.N.Mačiulio manymu, neigiami stereotipai apie verslininkus – sovietmečio palikimas, kai visas ugdymas buvo paremtas ideologine mintimi, esą turtas ir pelnas yra absoliutus blogis. „Žinoma, padėties nepataisė ir privatizacijos, kuri, dabartiniais standartais vertinant, neretai buvo nusikalstama, metai. Tačiau gal jau laikas vertinti tai, ką turime dabar, ir skaičiuoti, kokią naudą dideli verslai duoda visuomenei“, – siūlo ekonomistas.Jis pabrėžia, kad verslo naudą klaidinga būtų vertinti vien pagal tai, kiek jo savininkas aukoja labdarai ir remia įvairių projektų. „Labdara ir rėmimas – taip pat nevienareikšmis reikalas, verslininkas tai darydamas, be kita ko, siekia ir viešųjų ryšių naudos“, – pabrėžia N.Mačiulis.Todėl objektyviausia kiekvienos bendrovės naudą vertinti pagal tai, kiek ji sukuria darbo vietų ir sumoka mokesčių, kuriuos surinkusi valstybė piliečiams gali užtikrinti visas viešąsias paslaugas. „Todėl kiekvienas sėkmingas verslas jau savaime yra geras, labai reikalingas valstybei dalykas“, – įsitikinęs ekonomistas. Jis priduria, kad be išskirtinių asmeninių savybių – stipraus, didesnio nei vidutinis verslumo, gebėjimo įvertinti riziką ir tuo pačiu metu nebijojimo rizikuoti – didelio verslo, kuris vertas šimtų milijonų, nesukursi.
Vyrauja lietuviškas kapitalas
Apžvelgus turtingiausių Lietuvos žmonių valdomas įmones į akis krinta tai, kad tik reta jų per keliolika veiklos metų yra įsileidusi užsieniečius – daugelio bendrovių akcininkais išlikę vien lietuviai. Žinoma, tai nėra visos rinkos atspindys – joje ištisi sektoriai, kuriuose, priešingai, vyrauja vien užsienio kapitalas (bankininkystė, telekomunikacijos, energetika, mažmeninė prekyba degalais). Tačiau tie verslai, kurie nuo nulio buvo pradėti kurti lietuvių rankomis, net ir išaugę iki stambiausių rinkos žaidėjų dažnai išlieka labai lietuviški.„Manyčiau, tokia padėtis visiškai normali: kiekvienoje šalyje rastume vietinių asmenų ar šeimų valdomų verslų, reikšmingų ir žinomų toje rinkoje“, – sako vienos didžiausių Lietuvos įmonių grupių „Vilniaus prekybos“ kūrimo procese nuo pat pradžių dalyvavęs Ignas Staškevičius, dabar – vienos iš nuo šios grupės atskilusių bendrovių „NDX energija“ valdybos pirmininkas.Jis neatskleidžia, ar grupės istorijoje būta siūlymų parduoti dalį akcijų užsieniečiams: „Vilniaus prekybos“ vardu komentuoti jokių klausimų nesu įgaliotas. Bet jei verslas aktyviai nėra pardavinėjamas, tai ir siūlymų jį nupirkti pasitaiko retai arba jie būna nerimti.“Žvelgdamas į visą Lietuvos verslo panoramą I.Staškevičius pabrėžia, kad pagrindinis veiksnys, ribojantis čia užsienio investicijas, yra maža Lietuvos rinka: „Pavyzdžiui, Lenkijoje kuriasi Europos, JAV, Japonijos koncernai, nes mato galimybių įsisukti toje valstybėje, o paskui teikti savo prekes ar paslaugas į kitas Rytų Europos šalis.“O Lietuvoje daugiausia investuoja skandinavai. „Jie tęsia vikingų tradicijas: toliau plaukti baisu, tai pabando išlipti kitame krante. Vidutinis Skandinavijos gyventojas ne ką nutuokia apie Baltijos šalių realybę, taigi jų verslininkai, mėginantys čia ką nors uždirbti, vertinami kaip drąsuoliai, avantiūristai. Kol sekasi, jie džiaugiasi ir didžiuojasi, o kai verslai ima strigti – skubiai atitraukia kapitalą namo“, – konstatuoja verslininkas.N.Mačiulis teigia, kad turtingiausių lietuvių valdomi verslai paprasčiausiai atspindi mūsų šalies ekonomikos realybę – užsienio investicijų pas mus vis dar labai mažai. Lietuva pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas yra paskutinėje vietoje Vidurio ir Rytų Europoje – jos sudaro mažiau nei 40 proc. BVP ir tai yra dvigubai mažiau negu, pavyzdžiui, Estijoje.Ekonomistas vardija priežastis, dėl ko mes taip ir netapome įdomūs užsienio kapitalistams: neturime gamtinių išteklių, esame maža rinka, turime tik santykinai patrauklų darbo jėgos kompetencijų ir kainos santykį, o pati investicinė aplinka (stabilūs ir maži mokesčiai, nuosekli ekonominė politika, maža korupcija, saikingas verslo reguliavimas) nėra niekuo geresnė nei kitose valstybėse.O štai Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis mano, kad daugelį sėkmingų, didelių verslų, valdomų lietuvių, užsieniečiai mielai įsigytų, tačiau jų niekas nepardavinėja. „Jei žmogus sugebėjo išauginti verslą iki šimtamilijoninės vertės, jis žino, ką daro, ir neturi poreikio atsikratyti savo įmonės. Gal net sudėtingiau, nei ją valdyti – ypač jei sugebėjai suburti gerų profesionalų komandą, leidžiančią tau mažiau aktyviai dalyvauti kasdieniuose procesuose, – būtų sugalvoti, ką daryti su gautais didžiuliais pinigais. Vyriausybių obligacijos bevertės, akcijų rinkos rizikingos. O versle jau turi sukaupęs patirtį, matai įmonės plėtros, kartu ir savo paties kapitalo, augimo perspektyvas“, – svarsto daug su Lietuvos verslininkais bendraujantis V.Plunksnis.N.Mačiulis pritaria, kad iš tiesų ir Lietuvos įmonės nėra itin linkusios ieškoti užsienio investuotojų ir parduoti dalį ar visą savo verslą. „Dažnai požiūris į tokias investicijas būna neigiamas, žiūrima tik į tai, kiek pinigų gali pasiūlyti investuotojas“, – pabrėžia jis. Tačiau, ekonomisto vertinimu, užsienio investicijos suteikia daug kitų pranašumų: suteikia žinių, kaip efektyviau vykdyti veiklą, atveria naujas rinkas.Vis dėlto I.Staškevičius pabrėžia, kad užsienio kapitalo atėjimas visam ūkiui naudingas tik tuomet, kai steigiamos naujos bendrovės, statomos naujos gamyklos ar kitokie objektai, kuriamos naujos darbo vietos. „Jei išvystyto verslo akcijos tiesiog pereina iš lietuvių rankų užsieniečiams, tai ypatingos naudos neįžvelgčiau“, – sako patyręs verslininkas.Jis mato ir kitų užsieniečių atėjimo trūkumų: vakarietiškos įmonės gali atsinešti pažangesnių technologijų ar vadybos sprendimų, bet jos prasčiau jaučia vietos poreikius, dėl to užsienio investuotojų valdomos bendrovės nebūtinai yra tokios lanksčios ir greitos, kaip vietinės.V.Plunksnis pateikia šią mintį iliustruojantį pavyzdį: būtent lietuvių nuo pat pradžių iki dabar valdoma „Vilniaus prekyba“ sugebėjo užsitikrinti strategiškai geriausius sklypus savo prekybos centrams statyti: „Pavyzdžiui, vilniečiams visiškai akivaizdu, kad tas, kuris turi „Šilo“ parduotuvę Antakalnyje, jau yra laimėtojas. O užsieniečiams prireikia labai daug laiko vietiniams niuansams perprasti.“Be to, pašnekovas pastebi, kad skirtumai tarp užsienietiško ir lietuviško verslo modelio nebūtinai labai dideli: tarkime, lietuvių pradėti kurti prekybos centrai jau nuo pat pradžių niekuo nenusileido vakarietiškiems.Tada kodėl lietuvių beveik nėra pačiose didžiausiose Lietuvos įmonėse – energetikos, telekomunikacijų bendrovėse, ir net lietuvių pradėti kurti bankai buvo parduoti ir išauginti jau užsieniečių? „Tai specifinės sritys. Pavyzdžiui, telekomunikacijų sektoriuje vyrauja užsienio kapitalas, nes ten itin svarbu masto ekonomija, didelės pradinės investicijos bei technologijos ir patirtis, kurių Lietuvoje nebuvo. Todėl visi mobiliojo ryšio operatoriai yra tarptautinės, o ne vietinės bendrovės“, – aiškina N.Mačiulis. Panašiai ir energetikos srityje – ją valdo arba valstybė, arba labai stambūs užsienio investuotojai.V.Plunksnis juokauja, kad kuriantis dabartinėms Lietuvos telekomunikacijų lyderėms net ir nuovokūs, ambicingi Lietuvos verslininkai atitiko tik du iš trijų tuometės sėkmės kriterijų – buvo laiku ir vietoje, tačiau neturėjo pakankamo kapitalo: „Turbūt ne vieną tada kankino klausimas – kur gauti milijardą?“Investuotojų valdybos pirmininkas aiškina, kad išskirtinis yra ir bankininkystės sektorius – čia itin svarbu turėti pigaus kapitalo išteklių ir galimybių juos greitai pasididinti, todėl stambiems (Lietuvos masteliais) Skandinavijos bankams buvo kur kas lengviau nei vien lietuvių valdomiems bankams užsigriebti didelę dalį Lietuvos rinkos.N.Mačiulis priduria, kad finansų sektoriuje labai svarbi yra reputacija ir pasitikėjimas – būtent tai, ką lietuviški bankai prarado per 1995 m. bankų griūtį, todėl jie lengvai užleido vietą čia šimtmečius siekiančią patirtį atsinešusiems užsienio bankams.
1. Nerijus Numavičius
„Vilniaus prekybos“ grupė(60 proc.)3,8 mlrd. Lt
Po „Vilniaus prekybos“ dešimtuko išsivaikščiojimo daugiausiai grupės akcijų savo rankose sukaupęs N.Numavičius – turtingiausias Lietuvos žmogus, ir net nematyti pretendentų, artimiausiu metu galinčių iš jo šį titulą atimti. Skaičiuojant tiesiogiai arba per kitas jo valdomas įmones, jis apie 60 proc. akcijų yra sukaupęs visose didžiulę verslo grupę sudarančiose bendrovėse, taip pat į ją nekonsoliduotoje įmonėje „NDX energija“. Visą holdingą, remiantis 2011 m. finansinėmis ataskaitomis, galima vertinti maždaug 5,9 mlrd. Lt, vertingiausia jos įmonė yra prekybos tinklus valdanti UAB „Maxima“ grupė (vertė – apie 3,8 mlrd. Lt), vien Vilniaus „Akropolio“ kompleksas gali būti vertas maždaug 1 mlrd. Lt.
2. Lyda Lubienė, Jūratė Žadeikienė
Koncernas „Achemos“ grupė(62 proc.)930 mln. Lt
Šių metų vasario pabaigoje paaiškėjo, kaip buvo padalytos pernai mirusio koncerno „Achema“ valdytojo Bronislovo Lubio akcijos: kontrolinis 62 proc. paketas dabar yra trijų moterų rankose: 38,8 proc. akcijų paveldėjo žmona 54 metų Lyda Lubienė, po 11,6 proc. perėjo į dukterų rankas. Pasibaigus akcijų perskirstymo procesui, L.Lubienė išplatino pranešimą, kuriame pabrėžė, kad koncernas nebus parduodamas ir nebus ieškoma išorinių investuotojų. Ji informavo, kad planuojama sudaryti naują koncerno valdybą iš nepriklausomų patyrusių Lietuvos ir užsienio verslo profesionalų.
3. Žilvinas Marcinkevičius
„Vilniaus prekybos“ grupė(14 proc.)815 mln. Lt
Pagal dabar valdomų akcijų kiekį matyti, kad antras svarbiausias asmuo „Vilniaus prekybos“ dešimtuke buvo Ž.Marcinkevičius. Brolių Numavičių ir Marcinkevičių valdomos verslo grupės skyrybos įvyko 2009 m., Ž.Marcinkevičius netrukus išvyko gyventi į Airiją, ten dirbti pradėjo ir keli lietuviai investicijų profesionalai iš buvusios jo komandos „Vilniaus prekyboje“. Kol kas nėra žinių apie kokius nors šio verslininko projektus Airijoje. Šios šalies žiniasklaida praėjusią vasarą rašė, kad „Vilniaus prekybos“ atstovai buvo vieni iš pretendentų įsigyti airių mažmeninės prekybos tinklą “Superquinn”, tačiau jis buvo parduotas Airijos verslininkams.
4. Augustinas ir Artūras Rakauskai
„Senukų“ prekybos centrų grupė(49,9 proc.)770 mln. LtRakauskų šeima gali džiaugtis gerais praėjusių metų „Senukų“ grupės rezultatais: didėjo ir prekybos centrų (kuriuos Rakauskai dalijasi su Suomijos grupe „Kesko“), ir nekilnojamojo turto valdymo bendrovių (jas šeima išlaikė vien savo rankose) pardavimas bei pelnas. Nors statybos ir remonto darbai Lietuvoje gerokai apmirę, solidi užimamos rinkos dalis ir aktyvi rinkodara padeda „Senukams“ išlikti svarbiu žaidėju šiame mažmeninės prekybos segmente. Neblogai sekasi ir „Banginio“ bei „Megos“ prekybos centrams. Ir nuopelnų čia neišeina priskirti suomiams partneriams – pačios „Kesko“ grupės akcijų kaina pernai gerokai sumažėjo.
5. Darius Mockus
Koncernas „MG Baltic“(100 proc.)700 mln. Lt
Šis verslininkas – išimtis didžiųjų Lietuvos verslo banginių pasaulyje, mat savo rankose išlaikė šimtaprocentinę visos grupės kontrolę. Didžiausia grupės praėjusių metų naujiena – stipriųjų gėrimų gamintojo „Stumbro“ pasitraukimas iš Vilniaus vertybinių popierių biržos. Kaip pagrindinę tokio žingsnio priežastį D.Mockus nurodė viešumo keliamas problemas: esą politikų sprendimams jautrioje alkoholio pramonėje neverta viešai skelbti savo finansinių rodiklių, kai to nedaro kiti, silpnesnių rūšių alkoholį gaminantys konkurentai. Kita stipriausia „MG Baltic“ įmonė „Apranga“ įveikė krizę ir, racionalizavusi valdymą, antrus metus iš eilės dirbo pelningai.
6. Raimondas Tumėnas
Parduotos įmonės „Sandora“ akcijos(45 proc.)520 mln. Lt
Tokia suma R.Tumėnui atiteko 2005 m. pardavus Ukrainoje drauge su partneriu valdyto sulčių fabriko „Sandora“ akcijas. Pinigus verslininkas ir toliau aktyviai investuoja Ukrainoje: per savo Lietuvoje įsteigtą bendrovę „BT Invest“ kuria ten prekybos centrų „Novus“ tinklą: pradėjęs nuo Vakarų Ukrainos, dabar jau turi parduotuvių ir sostinėje Kijeve bei Krymo regione, plėtojama ir internetinė prekyba. Kita R.Tumėno veiklos sritis – nekilnojamojo turto plėtra: jis yra įsigijęs dviejų stambių Kijevo nekilnojamojo turto plėtotojų akcijų paketus ir turi ambicijų tapti vienu didžiausių šios srities žaidėjų Ukrainoje.
7. Mindaugas Marcinkevičius, Vladas Numavičius
„Vilniaus prekybos“ grupė(7,9 proc., 8,4 proc.)456 mln. Lt, 461 mln. LtAmžiumi už „Vilniaus prekybai“ vadovavusius savo brolius jaunesni V.Numavičius ir M.Marcinkevičius po jų rikiuojasi ir skaičiuojant gautas grupės akcijas, taigi ir valdomo turto dydį.M.Marcinkevičius turi mažesnę dalį „Vilniaus prekyboje“, tačiau valdo daugiau „NDX energijos“ akcijų ir dėl to jo turto vertė šiuo metu kiek didesnė. Aktyvios prekybos grupės plėtros metais M.Marcinkevičius buvo atsakingas už prekybos centrų vystymą, vadovavo Vilniaus „Akropolio“ kūrimui. V.Numavičiui buvo patikėtas „Eurovaistinių“ plėtros projektas, jis jį plėtojo ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje.
8. Arūnas Martinkevičius
Koncernas SBA(100 proc.)350 mln. Lt
Pagrindinis A.Martinkevičiaus valdomo koncerno verslas, medienos perdirbimas, – stabiliai sėkmingas, tačiau kitos jo atšakos – prekyba naftos produktais, lengvoji pramonė – pernai nedžiugino. Maža to, koncerno SBA sėkmės garantu ne vienus metus esantis užsakovas Švedijos koncernas IKEA jau netrukus taps ir vienos šio lietuviško verslo dalies – baldų ir namų interjero salonų tinklo „SBA Idėjos namams“ konkurentu ar net marintoju. Didžiulį prekybos centrą Vilniaus pakraštyje 2013 m. atidarysiantis visame pasaulyje populiarus IKEA atsirieks tikrai nemenką dalį po krizės į buvusias aukštumas taip ir negrįžusios Lietuvos baldų prekybos rinkos.
9. Dainius Dundulis
UAB „Norfos mažmena“, „Rivona“(po 93 proc.)300 mln. Lt
D.Dundulio rankose – 126 mažmeninės prekybos parduotuvės „Norfa“ ir joms prekes tiekianti bendrovė „Rivona“. Šis tinklas į konkurencingą Lietuvos prekybos kasdienėmis prekėmis rinką atėjo vėliausiai, tik 1997 m., tačiau sėkmingai užėmė iki tol nepakankamai akcentuotą pigesnių prekių pasiūlos nišą. Taupumo filosofiją D.Dundulis taiko ir savo versle, kurio išlaidos, palyginti su konkurentais, truputį mažesnės. 2011-ieji „Norfos“ tinklui buvo geri: po dvejų metų kritimo prekyba vėl pradėjo augti. Tiesa, įmonės pelnas buvo šiek tiek mažesnis nei ankstesniais metais – galbūt dėl to, kad atidarytos net septynios naujos parduotuvės, o dvi teko uždaryti.
10. Žydrūnas Ilgauskas
NBA krepšinio lyga250 mln. Lt
Tiek per savo sportinės karjeros metus yra uždirbęs Ž.Ilgauskas – kol kas jo nepralenkė nė viena kita Lietuvos sporto žvaigždė. 37 metų sportininkas savo žygį į NBA aukštumas pradėjo Kauno „Žalgiryje“, vėliau rungtyniavo „Atlete“, kol jį pasirinko „Cleveland Cavaliers“ komanda, kurioje sportininkas rungtyniavo 13 metų ir tik paskutinį sezoną žaidė su „Miami Heat“ ekipa. Neseniai jis pakviestas dirbti vienu iš „Cleveland Cavaliers“ komandos trenerių. Ž.Ilgauskas JAV gyvena jau 15 metų, yra sukūręs šeimą su amerikiete, turi šioje šalyje įsigijęs vertingo nekilnojamojo turto – atrodo, kad į gimtinę bent jau artimiausiais metais grįžti jis neketina.
11. Tautvydas Barštys
„KG Group“(77,3 proc.)240 mln. Lt„Kauno grūdų“ grupėje – aktyvios plėtros ir investicijų laikotarpis: apie 30 proc. per metus didėjanti apyvarta ir pelnas leidžia kasmet investuoti po maždaug 40 mln. Lt. Todėl tikėtina, kad ateityje grupės vertė bus gerokai didesnė nei dabar. Pradėjusi nuo grūdų perdirbimo verslo, šiuo metu bendrovė užima apie 40 proc. kvietinių miltų ir kombinuotų pašarų rinkos (AB „Kauno grūdai“) ir pagamina daugiau nei pusę lietuviškos broilerių mėsos (AB Kaišiadorių paukštynas ir AB Vilniaus paukštynas). T.Barštys turi ambicijų toliau stiprinti savo pozicijas paukštininkystės srityje, taip pat prekiauja trąšomis, pesticidais ir veterinarinės farmacijos preparatais.
12. Benas Gudelis
Parduotas verslas, UAB „Fragrancy International“(100 proc.)225 mln. LtDidžiąją šio verslininko turto dalį sudaro lėšos, gautos 2005 m. sėkmingai pardavus alkoholio ir cigarečių platinimo bendrovę „Bennet Distributors“. Gauti milijonai kol kas naujų stambių verslų nesukūrė, nors B.Gudelis yra kalbėjęs apie tokius planus. Kol kas jis sėkmingai sukasi savo paties išaugintame kosmetikos prekybos versle, valdančiame „Kristianos“ ir „Kosmados“ parduotuvių tinklus. Užsitęsęs sunkmetis veikia kosmetikos pramonę: per 2011-uosius teko uždaryti tris „Kristianos“ ir vieną „Kosmados“ parduotuvę, po sunkių metų tik pradeda atsigauti antrinė įmonė Latvijoje. Nepaisant to, įmonės pelnas didėja jau kelintus metus iš eilės.
13. Arvydas Avulis
AB „Hanner“(100 proc.)200 mln. Lt
Sprogęs Lietuvos nekilnojamojo turto burbulas A.Avulio, priešingai nei kitų jo kolegų bei konkurentų, nesusprogdino: išlikti ir sumažinti staiga atsiradusias milžiniškas skolas jam padėjo klestėjimo metais pasirinkta apdairi strategija investuoti ir į kitas nei pagrindinis verslas sritis. Ir dabar, suvokdamas, kad statybų ir NT plėtros verslas Lietuvoje nežinia kada atsigaus, jis kalba apie naujas veiklos sritis. Tiesa, žinių apie naujus verslus iš „Hanner“ vadovo lūpų kol kas negausu – pranešta tik apie padidintą akcijų paketą viename Rusijos logistikos centrų. Nevyksta ir naujų statybų – vis dar pardavinėjama tai, kas buvo pastatyta anksčiau.
14. Sigitas Paulauskas
„Vakarų medienos“ grupė(99 proc.)200 mln. Lt
Praėję metai šiai grupei buvo geri: nors žaliavos brango, tačiau pavyko užsitikrinti didesnes prekybos apimtis. Ryškesnio finansinių rezultatų ir S.Paulausko valdomo turto vertės šuolio galima laukti ateityje – jeigu pasiteisins visos jo šiuo metu vykdomos milijoninės investicijos. Stambiausia jų, viršijanti 76 mln. eurų, vykdoma Baltarusijoje – ten pastatytas fabrikas turėtų tapti pagrindiniu tiekėju į Švedijos koncerno IKEA parduotuvių tinklą Rusijoje. Taigi grupėje išlieka ir pagrindinė visos Lietuvos medienos apdirbimo pramonės problema – priklausymas nuo vieno užsakovo (IKEA tenka 87 proc. „Vakarų medienos“ pardavimo).
15. Visvaldas Matijošaitis
Plungės kooperatinės prekybos grupė(43 proc.)195 mln. LtPagrindinis V.Matijošaičio turtas – 43 proc. verslo grupės „Plungės kooperatinė prekyba“ akcijų, be to, jis kartu su susijusiais asmenimis valdo kelias transportavimo paslaugų, duonos ir konditerijos gaminių, mažmeninės prekybos lengvaisiais automobiliais (yra oficialus „Peugeot“ ir „Yamaha“ pardavimo atstovas) įmones. Tačiau surimio (išvalytos baltos žuvies baltymo, dar žinomo kaip krabų mėsa) bei žuvies produktų gamyba ir prekyba yra toli visas kitas V.Matijošaičio investicijas lenkiantis verslas. Jis turi didelį augimo potencialą: užsienio rinkose gerai žinoma surimio gamintoja aktyviai plečia savo gamybos pajėgumus.
16. Stanislovas Michnievičius
UAB „Sanitex“(52,6 proc.)190 mln. LtPaslaptingas, viešumoje nesirodantis lenkų kilmės Lietuvos verslininkas S.Michnievičius valdo daugiau negu pusę sėkmingos, vienos didžiausių Lietuvoje plataus vartojimo prekių didmeninės prekybos, platinimo bei logistikos įmonės „Sanitex“. Tiesa, absoliučiai pelningas yra tik šios įmonės garsių prekės ženklų („Procter&Gamble“, „Philip Morris“, „Mars“, „Kraft“, „Kellogg’s“, „Tchibo“, „Bonduelle“, „Paulig“, „Santa Maria“ ir t.t.) platinimas, o mėginimai diversifikuoti verslą (investicijos į nekilnojamojo turto plėtrą) pridarė nuostolių. 2011 m. finansinių ataskaitų „Sanitex“ dar nėra pateikusi, o 2010 m. įmonei buvo mažiau pelningi nei 2009-ieji.
17. Liudas Skierus
Plungės kooperatinės prekybos grupė(43 proc.)175 mln. LtPlungiškis verslininkas – lygiavertis V.Matijošaičio partneris Plungės kooperatinės prekybos grupėje, jis priklauso ir jos valdybai, yra atsakingas už vertingiausio šios verslo imperijos produkto – surimio bei kitų žuvies gaminių vystymą. Grupė 85 proc. savo produkcijos eksportuoja, daugiausiai (beveik pusę) vadinamosios krabų mėsos parduoda NVS šalių rinkose, tačiau didėja ir pardavimas Vakarų Europoje, Skandinavijoje, JAV. 2011 m., palyginti su ankstesniais metais, prekyba Lietuvoje ūgtelėjo maždaug 10 proc. Grupė šiuo metu valdo šešis fabrikus, dar keturių statybą planuojama pradėti per artimiausius trejus metus.
18. Ramūnas Karbauskis
Agrokoncernas(100 proc.)170 mln. LtGerai sustyguotas ir diversifikuotas (prekyba trąšomis, chemikalais, žemės ūkio technika, grūdais bei grūdinių kultūrų auginimas) Agrokoncerno verslas kiekvienus metus leidžia baigti pelningai. Pernai grupės pardavimas didėjo 33 proc., pelnas – 59 proc. Sparčiausiai auganti koncerno verslo sritis – prekyba trąšomis ir žemės ūkio chemikalais. Ši rinka Lietuvoje itin konkurencinga, todėl koncernas siūlo išskirtinę paslaugą – perkant sėklas, trąšas ir pesticidus suteikia kreditą, kai atsiskaityti ūkininkai gali rudenį, jau nuėmę derlių; siūloma ir perkamos produkcijos transportavimo, agrochemijos specialistų nuolatinio konsultavimo paslauga.
19. Antanas Trumpa
AB „Rokiškio sūris“(49 proc.)170 mln. LtKartu su savo šeimos nariais tiesiogiai ir per įmonę „Pieno pramonės investicijų valdymas“ A.Trumpa valdo beveik pusę bendrovės „Rokiškio sūris“ akcijų. Situacija panaši kaip ir ankstesniais metais: biržoje dalyvaujančios bendrovės akcijų vertė išlieka gerokai mažesnė, nei įmonės vertę nustatant analitiniu būdu (vertinant jos finansinius rodiklius ir ateities perspektyvas). Vadovaujantis skaičiais, praėję metai atrodo gerai: stabiliai didėja apyvarta ir pelnas. Didžiąją dalį savo gaminamos produkcijos eksportuojanti bendrovė pernai, po kelerių metų pertraukos, vėl sulaukė gerų žinių iš vietinės rinkos – pardavimas Lietuvoje padidėjo 11 proc.
20. Danas Tvarijonavičius
AB „Amilina“(53 proc.)150 mln. LtD.Tvarijonavičiaus rankose – vertingas turtas: krakmolo gamykla „Amilina“, vietines lietuviškas žaliavas (kviečius), pasitelkus aukštąsias technologijas, verčianti didesnės pridėtinės vertės, eksporto rinkose paklausiu produktu – krakmolu. Investicijos į pažangą buvo sėkmingas žingsnis: prieš dvejus metus ketvirtį „Amilinos“ akcijų įsigijo Europos mastu stipri krakmolo gamintoja prancūzų bendrovė „Roquette“, įmonės finansiniai rodikliai kasmet stabiliai gerėja. Dar greitesnę pažangą turėtų paskatinti tiek prancūzų investuotojų finansinė injekcija, tiek trijų Lietuvos komercinių bankų praėjusiais metais „Amilinai“ suteikta paskola.
21. Jordanas Kenstavičius
UAB „Norvelita“(100 proc.)150 mln. LtKartu su susijusiais asmenimis J.Kenstavičius valdo visas „Norvelitos“ akcijas. Prieš 17 metų plyname lauke įsteigta nedidelė žuvies perdirbimo įmonė dabar – tarptautinės prekybos profesionalė, kurios krepšelyje – sūdytos ir marinuotos silkės, lašišos, kitų žuvų gaminiai. Dalį savo produkcijos „Norvelita“ eksportuoja, taip pat užsienyje perka didžiąją dalį reikalingos žaliavos – jos kaina 2011 m. buvo smarkiai kritusi, todėl žuvį perdirbanti Lietuvos įmonė džiaugėsi labai gerais finansiniais rezultatais. Šiais metais pati „Norvelita“ prognozuoja jau kiek nuosaikesnius rezultatus.
22. Pranas ir Andrius Dailidės
UAB „Dojus“(100 proc.)150 mln. LtBendrovė „Dojus“ turi išskirtines teises pardavinėti didžiausios pasaulyje žemės ūkio technikos gamintojos „John Deer“ produkciją, ir ne tik Lietuvoje, bet ir Baltarusijoje, Kaliningrado srityje, Latvijoje. Plėtra kaimyninėse valstybėse gali tapti „Dojaus“ stiprybės šaltiniu jau netolimoje ateityje: keičiantis ES žemės ūkio finansavimo tvarkai, jau šiemet, kaip prognozuojama, pradės trauktis už subsidijas perkamos žemės ūkio technikos pardavimas, tad apyvarta Lietuvoje ir panašiomis sąlygomis gyvenančioje Latvijoje gali mažėti. Ankstesnių metų augimas leido plėsti ir veiklos sritis: pernai „Dojus“ investavo į atliekų tvarkymo bendrovę „Ekonovus“.
23. Irena Ona Mišeikienė
Paveldėtos AB „Invalda“ akcijos(25,52 proc.)150 mln. LtPrieš dvejus metus mirus vienam „Invaldos“ steigėjų ir didžiausiam jos akcininkui Juozapui Mišeikiui, jo valdytą turtą paveldėjo žmona I.Mišeikienė. Jos rankose dabar – dalis vienos sėkmingiausių Lietuvos investicijų bendrovių. Kartu ji paveldėjo ir 14,5 proc. medienos, popieriaus bei kartono perdirbimo įmonės „Grigiškės“ akcijų – tai taip pat sėkmingai veikianti ir auganti įmonė, I.Mišeikienės turtą didinanti dar keliolika milijonų litų. Ji pati aktyviai nė viename iš šių verslų nedalyvauja, savo interesams valdybose yra patikėjusi atstovauti investicijų profesionalams.
24. Darius Zubas
„Linas Agro“(49 proc.)140 mln. LtTiesiogiai ir per Danijos įmonę „Akola Aps“ D.Zubas valdo kone pusę vienos sėkmingiausių Lietuvos žemės ūkio perdirbimo bendrovių. Žemės ūkio produktų perdirbimas ir tarptautinė prekyba, taip pat prekyba žemės ūkio technika, grūdų saugojimo ir apdirbimo paslaugos – iš tokių veiklų susidedanti „Linas Agro“ praėjusius metus gali laikyti sėkmingais. Bendrovė aktyviai plečiasi – stato naujas grūdų saugyklas, perka naujus dirbamos žemės plotus. Pernai įvykdytas ir „Linas Agro“ sėkmingas tarptautinis sandoris: pavyko pelningai parduoti vos prieš metus įsigytas Ukrainos trąšų gamyklos „UkrAgro NPK“ akcijas; gautas lėšas planuojama panaudoti įmonės plėtrai Baltijos šalyse.
25.Vladimiras Romanovas
AB Ūkio bankas63 proc.120 mln. LtBendrovės padėtis biržoje, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laiku, smarkiai pablogėjusi – akcijų vertė sumažėjusi 45 proc. Neabejotina, kad šio didžiąja dalimi lietuvių valdomo banko reputacijai pakenkė kito panašios kilmės banko „Snoras“ bankrotas. Taigi Ūkio banko akcija šiuo metu kainuoja kur kas mažiau už nominalią jos vertę – tai signalizuoja, kad rinkos dalyviai netiki oficialiomis banko finansinėmis ataskaitomis ir kartu nuogąstauja, jog indėlių draudimo fondas nesugebėtų „suvirškinti“ dar vieno banko griūties. Paties V.Romanovo ekscentriškas elgesys stabilumo situacijai taip pat neteikia.
26. Gintaras Marcinkevičius, Mindaugas Bagdonavičius, Ignas Staškevičius
„Vilniaus prekybos“ grupė(po 2 proc.)Po 115 mln. LtDar trys vertingosios „Vilniaus prekybos“ dalininkai. Net ir nedidelis jiems atitekusių akcijų kiekis leidžia įtraukti šiuos žmones į turtingiausių lietuvių sąrašą. Įvairiais grupės plėtros etapais jie ėjo skirtingas pareigas: G.Marcinkevičius yra vadovavęs prekybos tinklo plėtrai Latvijoje, vėliau vadovavo „Maximos“ tinklui Lietuvoje; M.Bagdonavičius taip pat yra ėjęs „Maximos“ grupės generalinio direktoriaus pareigas; I.Staškevičius vadovavo „Eurovaistinių“ tinklui, vėliau stojo prie įmonės „NDX energija“ vairo, iki šiol yra jos valdybos pirmininkas. Lygia greta I.Staškevičius investuoja ir į širdžiai mielą knygų leidybos bei knygynų verslą.
27. Adomas ir Dalia Balsiai
AB „Lytagra“(71 proc.)110 mln. LtGalima drąsiai teigti, jog praėję metai žemės ūkio technika prekiaujančiai „Lytagrai“ buvo geri: ji tapo gyvu pavyzdžiu prognozių, kad žemės ūkis išliks gana atsparus pasaulinei ekonomikos krizei. Didėjo ir pardavimas, ir apyvarta, ir pelnas. Buvo išplėsti prekybos plotai, priimta daugiau darbuotojų.2011-ieji buvo ir tarptautinės plėtros metai: Latvijoje lietuviai įsigijo prekybą žemės ūkio technika plėtojančią bendrovę „Agroapgade“. Gerais rezultatais pradžiugino ir „Lytagros“ valdomas gyvulių bei pasėlių ūkis. Nestinga optimizmo ir dėl ateities: šiemet planuojamas 5 proc. apyvartos ir 10 proc. pelno didėjimas.
28. Algirdas Pažemeckas
AB „Žemaitijos pienas“(50,9 proc.)110 mln. LtKartu su savo šeimos nariais A.Pažemeckas valdo maždaug pusę vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo bendrovių „Žemaitijos pienas“ akcijų, šeimai taip pat priklauso didesnė pusė nekilnojamojo turto nuoma besiverčiančios bendrovės „Žemaitijos pieno investicijos“ bei dalis bendrovės „Baltijos mineraliniai vandenys“. Kaip ir kitos pieno perdirbimo bendrovės, „Žemaitijos pienas“ nelabai palankiai vertinamas akcijų biržoje – čia jo vertė mažesnė, nei galima įžvelgti išnagrinėjus pastarųjų metų finansines ataskaitas. Tiesa, ir jose matyti, kad praėję metai nebuvo labai geri: nors pardavimas gerėjo, pelnas sumažėjo gana smarkiai. Šiemet padėtis dar prastesnė – paskelbta apie pirmojo ketvirčio nuostolį.
29. Jonas Garbaravičius
UAB „Scaent Baltic“(51 proc.)110 mln. LtKartu su susijusiais asmenimis J.Garbaravičius valdo kontrolinį bendrovės „Scaent Baltic“ akcijų paketą, o ši bendrovė valdo 49 proc. UAB „INTER RAO Lietuva“ akcijų. Pastaroji turi išskirtinę teisę iki 2020 m. į visas tris Baltijos šalis importuoti Rusijoje gaminamą elektros energiją. Savų galingų elektros energijos generatorių neturinčioje Lietuvoje rusišką elektros energija reikalinga ir paklausi, tad šio verslo apyvarta pernai augo daugiau nei 60 proc., tiesa pelno šuolio nebuvo. Daug investuota į naują vėjo jėgainių parką. Kiti, jau pačių Garbaravičių rankomis Lietuvoje kuriami verslai kol kas išlieka nuostolingi.
30. Jonas Sirvydis, Marija Kaminskienė
Koncernas „Achemos“ grupė(Po 7 proc.)Po 105 mln. LtIlgametis mirusio „Achemos“ savininko Bronislovo Lubio bendražygis, kartu su juo karjerą tuometėje Jonavos azotinių trąšų gamykloje prieš beveik 50 metų pradėjęs J.Sirvydis užsitarnavo 7 proc. koncerno akcijų. Jis – iki šiol vienas svarbiausių asmenų šiame versle, vadovaujantis „Achemos“ trąšų gamyklai. Tokią pat akcijų dalį valdo ir buvusi ilgametė koncerno darbuotoja, dabar jau pensininkė Marija Kaminskienė. Kiek mažesnę 4,8 proc. akcijų dalį valdo koncerno prezidento pareigas po B.Lubio mirties perėmęs Arūnas Laurinaitis, Jonavos gamykloje dirbantis beveik 30 metų, – jo turto vertė šiuo metu siekia maždaug 71 mln. Lt.
10 Rusijos turtingiausiųjų
Vieta Pavardė, amžius Turto vertė (mlrd. JAV dolerių) Pokytis per metus Turto šaltinis1. Ališeris Usmanovas, 58 m. 18,1 +0,4 „Metalloinvest“ (metalurgija), „Digital Sky Technologies“ (investicijos į internetą)2. Vladimiras Lisinas, 56 m. 15,9 –8,1 Novolipecko metalurgijos kombinatas3. Aleksejus Mordašovas, 46 m. 15,3 –3,2 „Severstal“ (metalurgija)4. Vladimiras Potaninas, 51 m. 14,5 –3,3 „Interros“ (metalurgija, žiniasklaida)5. Vagitas Alekperovas, 60 m. 13,5 –0,4 „Lukoil“ (nafta, degalai)6. Michailas Fridmanas, 48 m. 13,4 –1,7 „Alfa Group“ (naftos ir dujų gavyba, telekomunikacijos)7. Michailas Prochorovas, 47 m. 13,2 –4,8 „Oneksim Group“ (metalurgija)8. Viktoras Vekselbergas, 55 m. 12,4 –0,6 „Renova Group“ (aliuminis, nafta, telekomunikacijos)9. Romanas Abramovičius, 45 m. 12,1 –1,3 „Millhouse LLC“ (metalurgija, nafta, auksas)10. Leonidas Mikhelsonas, 56 m. 11,9 +2,8 „Novatek“ (dujų gavyba)
Svarbiausia Rusijos milijardierių dešimtuko naujiena – į pirmą vietą šiemet iškopė A.Usmanovas. Nors pasaulyje jis žinomas kaip Rusijos turtuolis, didžiules sumas investuojantis į sritį, kurią pats vargu ar labai gerai išmano – internetą, pagrindinis jo turto šaltinis vis dar išlieka metalurgijos pramonė. Tačiau investicijos į ateities technologijų plėtrą daro jį labai stiprų: prognozuojama, kad būtent į pasaulinį socialinį tinklą „Facebook“ nukreiptos lėšos ateityje A.Usmanovo turtą didins kur kas greičiau nei sunkioji Rusijos pramonė.Daugeliui kitų Rusijos turtuolių praėję metai nebuvo palankūs: bendrame „Forbes“ sudarytame pasaulio milijardierių sąraše jų sumažėjo nuo 101 iki 95, o turtas sumenko 52 mlrd. JAV dolerių. Priežastis – pasaulinė ekonomikos krizė, mažinanti metalo (būtent jis lemia daugumos Rusijos milijardierių turtus) paklausą ir kainas. Šiek tiek mažiau, bet taip pat neigiamai praėję metai paveikė ir naftą bei dujas išgaunančias bei jas perdirbančias Rusijos turtuolių įmones.O aptariamo dešimtuko naujiena – į jį pirmą kartą pateko L.Mikhelsonas, pernai kartu su partneriais sugebėjęs iki daugiau nei 50 proc. pasididinti savo valdomą dujų gavybos įmonės „Novatek“ akcijų paketą.
10 pasaulio turtingiausiųjų
Vieta Pavardė, amžius Pilietybė Turto vertė (mlrd. JAV dolerių) Pokytis per metus Turto šaltinis1. Carlosas Slimas Helu, 72 m. Meksikos 69 –5 „Telmex“, „America Movil“ (telekomunikacijos)2. Billas Gatesas, 56 m. JAV 61 +5 „Microsoft“ (programinė įranga)3. Warrenas Buffetas, 81 m. JAV 44 –6 „Berkshire Hathaway“ (investicijos)4. Bernard‘as Arnault, 63 m. Prancūzijos 41 0 „LVMH Moet Hennessy-Louis Vuitton“ (prabangos prekės)5. Amancio Ortega, 76 m. Ispanijos 37,5 6,5 Parduotuvių tinklas „Zara“6. Lawrence‘as Ellisonas, 67 m. JAV 36 –3,5 „Oracle“ (programinė įranga)7. Eike Batista, 55 m. Brazilijos 30 0 „EBX Group“ (kalnakasyba, logistika)8. Stefanas Perssonas, 64 m. Švedijos 26 +1,5 Parduotuvių tinklas „H&M“9. Li Ka-shingas, 83 Honkongo 25,5 –0,5 „Hutchison Whampoa Limited“ (logistika, statybos, energetika)10. Karlas Albrechtas, 92 m. Vokietijos 25,4 –0,1 Mažmeninės prekybos tinklas „Aldi“
Amerikiečių žurnalas „Forbes“ – pasaulio turtuolių reitingavimo pradininkas, šiemet tai padaręs jubiliejinį, 25-ąjį kartą. Per ketvirtį amžiaus pasaulio turtingiausiųjų sąrašas nuo 140 pailgėjo iki 1266 milijardierių, o jų bendra sukaupto turto suma 2011 m. pasiekė visų laikų rekordą – 4,6 trilijono JAV dolerių (tai yra 2 proc. daugiau negu 2010 m.). Daugiausiai milijardierių yra JAV piliečių (425), toliau eina Rusija (96) ir Kinija (95).Lyderių dešimtuke naujienų šiemet nedaug. Pirmą vietą jau trečius metus iš eilės užima Meksikos telekomunikacijų rinką ir daugybę kitų verslų su savo šeima valdantis C.Slimas Helu. Tiesa, jo turto vertė pernai sumažėjo maždaug 5 mlrd. JAV dolerių, o štai antram sąrašo turtuoliui amerikiečiui B.Gatesui savąjį kapitalą tokia pat suma pavyko padidinti.Investavimo guru amerikietis W.Buffetas pernai prarado 6 mlrd. dolerių, tačiau iš trečios vietos jo neišstūmė net ir gerokai priartėjęs prabangos prekių magnatas prancūzas B.Arnault – jo turto vertė per metus nepakito. Kitų pirmojo dešimtuko dalyvių A.Ortegos, S.Perssono ir K.Albrechto pavyzdžiai rodo, kad milžiniškus turtus gali sukrauti ir prekyba nebrangiais, kiekvienam prieinamais drabužiais ar maisto produktais.
Užsienyje praturtėję lietuviai
Skaičiuojant turtingiausių lietuvių turtus, negalima užmiršti ir užsienyje praturtėjusių tautiečių. Tačiau čia iškyla problemų dėl duomenų patikimumo, mat mūsų Registrų centro duomenimis galime remtis tik analizuodami Lietuvos verslininkus. Gyvenantieji užsienyje savo turtus gali apgaubti paslapties skraiste.Nebent jie patys norėtų pasidalyti savo įmonių finansinėmis ataskaitomis. Bet per beveik 10 metų (būtent tiek laiko „Veide“ plėtojamas turtingiausių lietuvių projektas) tokio savanoriškai atviro verslininko dar nepasitaikė. Ką ten ataskaitų skelbimas – jie iš viso nenori leistis į detales apie savo verslus ar patys įvertinti valdomo turto dydžio.Štai Šveicarijoje iš tarpininkavimo Rusijos naftos verslo kompanijoms praturtėjęs 54-erių metų lietuvis Saulius Karosas neabejotinai rikiuotųsi bet kurio Lietuvos turtuolių sąrašo viršuje, tačiau kiek turto valdo šis žmogus, galima tik nujausti. Šiemet to paklausėme jo paties, bet atsakymo nesulaukėme. Galime tik pacituoti gyvenimo būdo savaitraštį „Žmonės“, kuriam vieninteliam per pastaruosius metus pavyko pakalbinti šį verslininką: „Dabar naftos prekyba nebeužsiimu. Tarpininkavimo verslas miršta, nes atsirado prekyba internetu. Dabar Ženevos biure valdomi mano aktyvai ir investicijos.“Kitokia verslo prigimtis ir patirtis – užsienyje reikšmingų aukštumų per pastaruosius kelerius metus pasiekusio mobiliųjų programų platinimo bendrovės „GetJar“ savininko 36-erių metų Iljos Laurso bagaže. Jis mielai dalyvauja Lietuvos verslo forumuose, yra draugiškas ir įdomus pašnekovas, tačiau atskleisti savo verslo vertės taip pat nesutinka. „Apgailestauju, bet mūsų komunikacijos pozicija nesikeičia: kaip dar neišėjusi į biržą kompanija, mes esame labai jautrūs bet kokios įmonės vertės, finansinių rodiklių bei kitos vidinės informacijos viešinimui“, – paaiškina verslininkas.I.Laurso valdomos įmonės vertinimų iki šiol nėra pasirodę ir specializuotuose JAV leidiniuose bei portaluose.Toje pačioje IT srityje valstybių ir žemynų ribas ignoruojantys programuotojai broliai Saulius (28 m.) ir Aidas (23 m.) Dailidės taip pat jau yra tapę turtuoliais. „Apple“ kompiuteriams „Macintosh“ sukurtą paveikslėlių ir nuotraukų redagavimo programą „Pixelmator“ sukūrusių brolių bendrovė „Pixelmator Team“, Lietuvos analitikų vertinimu, jau dabar verta mažiausiai 100 mln Lt.
Loading ...