Keliasdešimt katalikų kunigų kiekvieną sekmadienį patys ar padedami parapijiečių perkelia sakytus sekmadieninius pamokslus į internetą.

Vieni savo parapijos bažnyčios puslapyje pateikia tik išspausdintą homilijos tekstą, kiti rašo asmeninius tinklaraščius ir juose pateikia dar ir pamokslo garso arba vaizdo įrašą. Kai kurie kunigai netolimoje ateityje ketina siųsti naujienlaiškius ar sukurti savo paskyras socialiniuose tinkluose, kad žmonės galėtų prenumeruoti jų pamokslus.
Štai broliams pranciškonams, įsikūrusiems Pakutuvėnuose, idėją filmuoti ir dalytis pamokslais pasiūlė parapijiečiai. “Tai buvo, regis, prieš penkerius metus, – sako Pakutuvėnų šv. Antano Paduviečio vienuolyno brolis kun. Paulius Vaineikis OFM. – Ilgainiui pastebėjome, kad žmonės, aplankę mus Pakutuvėnuose, vėl nori čia grįžti, tik ne visi turi tokių galimybių, riboja atstumas. Bet žmonėms reikia dvasinio maisto, kurio jie gavo būdami čia, todėl, negalėdami pas mus grįžti fiziškai, jie grįžta naudodamiesi naujausiomis technologijomis. Ir tai yra gerai.”
Uždegančius pamokslus, kurių kiekvieną sekmadienio vidudienį susirenka pasiklausyti pilnutėlė Vilniaus šv. Kazimiero bažnyčia, sakantis kunigas Rytis Gurkšnys SJ nepamena, kada įkėlė į internetą pirmąją savo homiliją, bet šiandien jau turi nemažą sekėjų būrį, kurie, negalėdami ateiti pasiklausyti su šypsena ir didžiule energija sakomo pamokslo, laukia jo žodžio internete. “Daugiausiai mano skaitytojų – ne vilniečiai, yra visas būrys Airijoje ir Anglijoje gyvenančių, išeivių, kuriems reikia tokio kasdienio įkvėpimo, padrąsinimo. Naujosios technologijos kaip tik ir leidžia šitai padaryti – sugrįžti ir dar kartelį išklausyti palaikančio žodžio. Be to, dalis žmonių kartais neįsigilina į bažnyčioje sakomą pamokslą, todėl grįžę namo įsijungia internetą ir dar kartą, jau tyloje, apmąstydami jį skaito”, – pasakoja šios bažnyčios rektorius R.Gurkšnys.
Beje, savo pamokslus į internetą kelia ir vyresnės kartos kunigai. Štai Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius internete pateikia savo pamokslus nuo 1996 m., o Panevėžio arkivyskupas Jonas Kauneckas – nuo 2000-ųjų.
Bene aktyviausiai internete darbuojasi protestantų, evangelikų reformatų dvasininkai.
Kunigų homilijas spausdinančio interneto dienraščio “Bernardinai.lt” vyr. redaktorius Andrius Navickas pastebi, kad sekmadienio pamokslų vaizdo įrašai populiarumu varžosi su kitomis skaitomiausiomis dienos naujienomis. “Kita vertus, homilijos pateikimas internete yra didelis iššūkis patiems kunigams ir paskata palaikyti aukštą intelektinį lygį, nes kai kalbi, atrodo, protingai, o surašęs pamatai, kad kartais nėra daug išminties”, – atkreipia dėmesį A.Navickas.

LENTELĖ
Kunigų pamokslai internete
www.pakuta.lt
www.kazimiero.lt
www.eimiz.com
www.toliatas.lt
www.kapelionas.lt
www.lcn.lt/kaunas/
www.panevezys.lcn.lt
www.academiaadfontes.wordpress.com
www.vydija.lt
www.ref.lt
www.m-b.lt
www.bernardinai.lt

Vis daugiau dvasininkų – nuo seminaristų iki popiežių tampa socialinių tinklų vartotojais. Kokie užmojai juos skatina įsitraukti į elektroninę erdvę ir su kokiais iššūkiais tenka susidurti?

Į pranciškonų ordiną įstojęs brolis Artūras dar nebūdamas vienuolyne susikūrė profilį socialiniame tinkle “Facebook” ir iki šiol jame lankosi. „Iš pradžių į socialinius tinklus žvelgiau šiek tiek kritiškai, bet kai vis daugiau pažįstamų į juos persikėlė, ten atsiradau ir aš. Tai tapo vieta, kur galiu pasidalyti viena kita nuotrauka ar žinute su žmonėmis, kurių kasdien negaliu sutikti gatvėje ar pasikviesti išgerti arbatos“, – sako vienuolis. Jo žiniomis, daugybė brolių pranciškonų naudojasi tiek el. paštu, tiek socialiniais tinklais.
Priminsime, kad Vatikanas interneto komunikacijos priemones priskiria prie nuostabiausių žmonijos išradimų, prisidedančių prie visuomenės pažangos bei bendro gėrio. Negana to, socialinių tinklų garbei Bažnyčia netgi sugalvojo atskirą šventę, per kurią popiežius išplatina savo apmąstymus šia tema plačiajai visuomenei.
Naujojo popiežiaus Pranciškaus sekimas Benedikto XVI pėdomis, t.y. praėjus vos kelioms dienoms po išrinkimo sukurta “Twitter” paskyra, taip pat rodo, kad Bažnyčia palankiai vertina socialinius tinklus, stengiasi eiti koja kojon su šiuolaikiniu pasauliu ir bando ieškoti dialogo su tais, kuriems internetas tapo neatskiriama gyvenimo dalimi.
Vis dėlto nors oficiali Katalikų bažnyčios pozicija socialinių tinklų atžvilgiu atrodo aiški, realiame gyvenime dvasininkai kol kas pasidaliję: vieni entuziastingai kuria profilius socialiniuose tinkluose, rašo tinklaraščius, deda vaizdo įrašus į “YouTube”, kiti nuo šių bendravimo priemonių laikosi atokiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje vargiai rasime kunigą, susikūrusį savo asmeninį tinklaraštį ar aktyviai įsitraukusį į socialinę svetainę “Facebook”. Kyla klausimas, ko bijo į socialinius tinklus kritiškai žvelgiantys kunigai ar vienuoliai ir kokių tikslų vedami į juos įsitraukia liberaliau nusiteikusieji?

Pasiekti jauną žmogų
„Esu feisbuke, nes mane įtikino, kad draugystė neturi ribų ir dvasininko kelias pasiekti žmones neturėtų būti ribojamas. Jei žmonės yra gatvėje, aš eisiu į gatvę, jeigu jie bus feisbuke, eisiu ir ten“, – taip kartą yra pasakęs Neapolio arkivyskupas kardinolas Crescenzio Sepe. Šiai nuomonei pritariantis Meksikoje gyvenantis kunigas Jose de Jesus Palaciosas tvirtina, kad socialiniuose tinkluose žmonės jam rašo maldos intencijas, teiraujasi dvasinės pagalbos ar ieško patarimo svarbiais gyvenimo apsisprendimo klausimais. Kartu tai yra puiki priemonė greičiau ir veiksmingiau pasiekti tuos, kurie yra nutolę, o galbūt ir apskritai nevaikšto į bažnyčią.
Tad labai aiškus tikslas, kurį išsikelia dvasininkai, – atrasti kanalus, kuriais būtų galima prieiti prie šiuolaikinio žmogaus ir taip perduoti jam tikėjimo vertybes. Pranciškonų brolis Artūras pasakoja, kad beveik į visus renginius jaunimą kviečia per “Facebook” ir net giesmių repeticijų laiką derina tenai. „Taip ir žmones lengviau pasiekti, ir informacija lengviau dalytis. Nereikia skambinėti penkiasdešimčiai žmonių ir tam išleisti kelių dešimčių litų. Užtenka parašyti žinutę, paspausti vieną mygtuką – ir visi penkiasdešimt žino, kad po savaitės 19 val. mes jų laukiame vienuolyne, kuriame lauks giesmių repeticija ar skani vakarienė, – pasakoja brolis. – Socialiniai tinklai yra labai patogi aikštė tikėjimui skelbti. Kadais šventasis Bernardinas evangeliją skelbė Sienos aikštėje, o dabar mes galime tai daryti ir “Facebook”, ir “Twitter” svetainėse, ir įvairius tinklaraščius rašydami.“
Galimybė dalytis ne tik rašytine, bet ir vaizdo informacija dvasininkų taip pat vertinama kaip išskirtinė elektroninės erdvės savybė. „Jaunoji karta vis daugiau žiūri ir vis mažiau skaito, todėl, pavyzdžiui, “YouTube” yra unikali galimybė prabilti į jauną žmogų ir padėti jam ieškoti atsakymų tiek į egzistencinius gyvenimo, tikėjimo klausimus, tiek praktiškai papasakoti, kaip gerai atlikti išpažintį“, – tvirtina kunigas Valdemaras Lisovskis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Pasaulio kardinolai penktadienį, per precedento neturinčias derybas dėl kunigų pedofilų, meldė Dievo vadovavimo, o aktyvistai ragino Bažnyčią neberodyti “simbolinių gestų” ir paskelbti seksualinio išnaudojimo bylas.

Maždaug 150 iš 203 Katalikų Bažnyčios kardinolų dalyvavo popiežiaus Benedikto XVI organizuotame susitikime Vatikane, kurio metu taip pat aptarė religijos laisvės klausimą bei anglikonų atsivertimus į katalikybę.

Šį už uždarų durų vykusį susitikimą Vatikanas vadino “maldos ir apmąstymų” apie iššūkius, su kuriais susiduria Bažnyčia, diena. Derybos dėl “Bažnyčios atsako į seksualinio išnaudojimo atvejus” turėjo prasidėti 16 val. Grinvičo (18 val. Lietuvos) laiku.

Kunigų lytiniai nusikaltimai ir tai, kad vyskupai juos dangstydavo, yra itin opus klausimas daugeliui paprastų katalikų, kuriems nepatinka tai, kaip Vatikanas sprendžia šį klausimą. Tuo tarpu Bažnyčios hierarchai yra priversti teisintis.

“Aš pavargau kalbėti šiuo klausimu, – derybų užkulisiuose žurnalistams sakė meksikiečių kardinolas Javieras Lozano Barraganas (Chavjeras Losanas Baraganas). – Tai tikra žiniasklaidos audra”.

Po to, kai pernai Airijoje buvo paskelbtas šokiruojantis pranešimas apie šimtus atvejų, kai kunigai seksualiai išnaudodavo vaikus, o aukštesni dvasininkai sistemingai bandydavo tai dangstyti, Bažnyčią ištiko didžiausia per daugelį metų krizė.

Vėliau šimtai panašių pranešimų pasirodė kitose Europos šalyse ir JAV.

“Jei popiežius ir kardinolai norėtų kažką padaryti, jie susitiktų su teisėsaugos profesionalais, o ne vieni su kitais”, – sakė 40-metė Joelle Casteix (Džoel Kastiks), kuri yra patyrusi kunigų išnaudojimą ir kuri į Romą protestuoti atvyko iš Jungtinių Valstijų.

“Patirtis mums sako, kad Bažnyčia tikriausiai šiandien išgirs apie mūsų kampaniją, bet nieko nedarys, nebent į juos būtų nukreiptas teisinis ginklas”, – Romoje žurnalistams sakė J.Casteix, kuri priklauso JAV kovos su išnaudojimu grupei “Survivors’ Network of those Abused by Priests” (SNAP).

28 metų Lucy Duckworth (Liusi Dakvort), kuri teigia, kad vaikystėje ją seksualiai išnaudojo du kunigai, pridūrė: “Bažnyčia sako, kad remia aukas. Aš tokios paramos niekada negavau. Jokių skambučių iš Bažnyčios. Pati moku už savo terapiją”.

SNAP surengė nedidelę protesto akciją Romos centre, kurios metu seksualinio išnaudojimo aukos laikė savo vaikystės nuotraukas ir dalijo skrajutes.

69 proc. lietuvių nusivylę šiandieninės Bažnyčios hierarchų požiūriu į kontracepciją, skyrybas, antrą santuoką bei kunigų celibatą. Tik 20 proc. palaiko išpažįstamų vertybių nuoseklumą ir mano, kad tai Bažnyčios mokymo stiprybė.

Tai parodė delfi.lt užsakymu bendrovės “Spinter tyrimai” atlikta apklausa.

Iš manansčiųjų, kad Bažnyčiai keistis būtina, net 72 proc. nurodė celibato panaikinimą.

47 proc. respondentų norėtų, kad Bažnyčia pakeistų požiūrį į skyrybas bei antrą santuoką, iš kurių nei viena, nei kita šiuo metu nepripažįstama, o 44 proc. tikėtųsi šiuolaikiškesnio požiūrio į gimstamumo valdymą kontracepcijos pagalba.

Popiežius Benediktas XVI sekmadienį Maltoje susitiko su grupe asmenų, kurie vaikystėje nukentėjo nuo dvasininkų seksualinio išnaudojimo, o sugraudintas jų pasakojimų pažadėjo, kad Katalikų Bažnyčia sieks patraukti atsakomybėn pedofilus kunigus bei imsis “veiksmingų priemonių”, užtikrinsiančių jaunuolių apsaugą nuo tokių incidentų, pranešė Vatikanas ir nukentėjusieji.

Pontifikas “išreiškė savo gėdą bei sielvartą dėl to, ką teko iškęsti nukentėjusiems ir jų šeimoms”, taip pat meldėsi kartu su jais per susitikimą Šventojo Sosto atstovybėje Maltoje, sakoma Vatikano pranešime.

Benediktas XVI pirmą kartą susitiko su dvasininkų pedofilijos aukomis nuo šiais metais Vatikaną sukrėtusio tarptautinio vaikų seksualinio išnaudojimo skandalo pradžios, taip pat griežčiausiai pasisakė prieš dvasininkų nusikaltimus nuo praeito mėnesio, kai pasiuntė jaudinantį laišką Airijos tikintiesiems.

“Jis meldėsi kartu su jais ir užtikrino, kad Bažnyčia daro ir darys viską, kas jos galioje, kad būtų ištirti kaltinimai, kad būtų patraukti atsakomybėn atsakingi už išnaudojimą, taip pat kad būtų įgyvendintos veiksmingos priemonės, turinčios apsaugoti jaunuolius ateityje”, – nurodė Vatikanas.

Tačiau šiame pranešime nebuvo išsamiau išdėstyta, kokių priemonių ketinama imtis.

Nukentėjusiųjų organizacijos pareikalavo, kad Vatikanas imtųsi konkrečių veiksmų, kad vaikai būtų apsaugoti, o nusikaltę kunigai – pašalinti. Pasak jų, iki šiol pareikštas popiežiaus solidarumas ir gėda nieko nereiškia, jeigu nebus žengta konkrečių žingsnių.

Vatikanas nurodė, kad aštuoni 30-50 metų vyrai buvo susitikę su Katalikų Bažnyčios vadovu Vatikano atstovybės koplyčioje.

“Visi verkė”, – vienas iš nukentėjusiųjų, 38 metų Josephas Magro (Džozefas Magras), po to susitikimo sakė naujienų agentūros “The Associated Press” televizijai.

“Pasakiau jam, kad esu vardu Josephas, o jo akyse matėsi ašaros”, – pridūrė vyras.

J.Magro pasakojo, kad sekmadienio rytą jis ir kiti nukentėjusiems buvo telefonu pakviesti atvykti į nuncijaus rezidenciją ir kad pontifikas su kiekvienu iš jų bendravo po kelias minutes. Vyras sakė, kad ta apie 35 minutes trukusi audiencija buvo “fantastiška”.

Pagrindinis šio susitikimo organizatorius Lawrence’as Grechas (Lorensas Grekas) sake, kad Šventasis Tėvas kiekvienam iš tų vyrų sakė: “Labai didžiuojuosi jumis, kad išdrįsote papasakoti savo istoriją.”

“Tai buvo kažkas nepaprasta”, – džiaugėsi L.Grechas.

Galiausiai visi sukalbėjo maldą, o popiežius palaimino savo svečius, nurodė Vatikanas.

“Atmosfera buvo rimta, tačiau labai rami”, – sakė Vatikano atstovas spaudai Federico Lombardi (Federikas Lombardis).

Benedikto XVI trumpą vizitą Maltoje, kuris buvo surengtas minint Šv.Pauliaus laivo sudužimą prie tos Viduržemio jūros salos krantų prieš 1 950 metų, lydėjo reikalavimai, kad pontifikas pareikštų aiškią ir griežtą poziciją, galinčią padėti numalšinti pastarąjį skandalą.

Tačiau apie sekmadienį įvykusį jo asmeninį susitikimą su nukentėjusiais nuo pedofilų dvasininkų buvo paskelbta tik jam pasibaigus. Panašios taktikos Vatikanas taip pat laikėsi, kai popiežius susitiko su seksualinio išnaudojimo aukomis per 2008 metais vykusius vizitus Jungtinėse Valstijose ir Australijoje.

Benediktas XVI sekmadienio vakarą grįžo iš Maltos į Vatikaną, baigęs 14-ąją piligriminę kelionę į užsienį nuo 2005 metų ir pirmąją šiais metais.