2013 Gegužės 17

Dvasininkai tikėjimo vertybes bando perduoti ir per socialinius tinklus

veidas.lt


Vis daugiau dvasininkų – nuo seminaristų iki popiežių tampa socialinių tinklų vartotojais. Kokie užmojai juos skatina įsitraukti į elektroninę erdvę ir su kokiais iššūkiais tenka susidurti?

Į pranciškonų ordiną įstojęs brolis Artūras dar nebūdamas vienuolyne susikūrė profilį socialiniame tinkle “Facebook” ir iki šiol jame lankosi. „Iš pradžių į socialinius tinklus žvelgiau šiek tiek kritiškai, bet kai vis daugiau pažįstamų į juos persikėlė, ten atsiradau ir aš. Tai tapo vieta, kur galiu pasidalyti viena kita nuotrauka ar žinute su žmonėmis, kurių kasdien negaliu sutikti gatvėje ar pasikviesti išgerti arbatos“, – sako vienuolis. Jo žiniomis, daugybė brolių pranciškonų naudojasi tiek el. paštu, tiek socialiniais tinklais.
Priminsime, kad Vatikanas interneto komunikacijos priemones priskiria prie nuostabiausių žmonijos išradimų, prisidedančių prie visuomenės pažangos bei bendro gėrio. Negana to, socialinių tinklų garbei Bažnyčia netgi sugalvojo atskirą šventę, per kurią popiežius išplatina savo apmąstymus šia tema plačiajai visuomenei.
Naujojo popiežiaus Pranciškaus sekimas Benedikto XVI pėdomis, t.y. praėjus vos kelioms dienoms po išrinkimo sukurta “Twitter” paskyra, taip pat rodo, kad Bažnyčia palankiai vertina socialinius tinklus, stengiasi eiti koja kojon su šiuolaikiniu pasauliu ir bando ieškoti dialogo su tais, kuriems internetas tapo neatskiriama gyvenimo dalimi.
Vis dėlto nors oficiali Katalikų bažnyčios pozicija socialinių tinklų atžvilgiu atrodo aiški, realiame gyvenime dvasininkai kol kas pasidaliję: vieni entuziastingai kuria profilius socialiniuose tinkluose, rašo tinklaraščius, deda vaizdo įrašus į “YouTube”, kiti nuo šių bendravimo priemonių laikosi atokiau. Pavyzdžiui, Lietuvoje vargiai rasime kunigą, susikūrusį savo asmeninį tinklaraštį ar aktyviai įsitraukusį į socialinę svetainę “Facebook”. Kyla klausimas, ko bijo į socialinius tinklus kritiškai žvelgiantys kunigai ar vienuoliai ir kokių tikslų vedami į juos įsitraukia liberaliau nusiteikusieji?

Pasiekti jauną žmogų
„Esu feisbuke, nes mane įtikino, kad draugystė neturi ribų ir dvasininko kelias pasiekti žmones neturėtų būti ribojamas. Jei žmonės yra gatvėje, aš eisiu į gatvę, jeigu jie bus feisbuke, eisiu ir ten“, – taip kartą yra pasakęs Neapolio arkivyskupas kardinolas Crescenzio Sepe. Šiai nuomonei pritariantis Meksikoje gyvenantis kunigas Jose de Jesus Palaciosas tvirtina, kad socialiniuose tinkluose žmonės jam rašo maldos intencijas, teiraujasi dvasinės pagalbos ar ieško patarimo svarbiais gyvenimo apsisprendimo klausimais. Kartu tai yra puiki priemonė greičiau ir veiksmingiau pasiekti tuos, kurie yra nutolę, o galbūt ir apskritai nevaikšto į bažnyčią.
Tad labai aiškus tikslas, kurį išsikelia dvasininkai, – atrasti kanalus, kuriais būtų galima prieiti prie šiuolaikinio žmogaus ir taip perduoti jam tikėjimo vertybes. Pranciškonų brolis Artūras pasakoja, kad beveik į visus renginius jaunimą kviečia per “Facebook” ir net giesmių repeticijų laiką derina tenai. „Taip ir žmones lengviau pasiekti, ir informacija lengviau dalytis. Nereikia skambinėti penkiasdešimčiai žmonių ir tam išleisti kelių dešimčių litų. Užtenka parašyti žinutę, paspausti vieną mygtuką – ir visi penkiasdešimt žino, kad po savaitės 19 val. mes jų laukiame vienuolyne, kuriame lauks giesmių repeticija ar skani vakarienė, – pasakoja brolis. – Socialiniai tinklai yra labai patogi aikštė tikėjimui skelbti. Kadais šventasis Bernardinas evangeliją skelbė Sienos aikštėje, o dabar mes galime tai daryti ir “Facebook”, ir “Twitter” svetainėse, ir įvairius tinklaraščius rašydami.“
Galimybė dalytis ne tik rašytine, bet ir vaizdo informacija dvasininkų taip pat vertinama kaip išskirtinė elektroninės erdvės savybė. „Jaunoji karta vis daugiau žiūri ir vis mažiau skaito, todėl, pavyzdžiui, “YouTube” yra unikali galimybė prabilti į jauną žmogų ir padėti jam ieškoti atsakymų tiek į egzistencinius gyvenimo, tikėjimo klausimus, tiek praktiškai papasakoti, kaip gerai atlikti išpažintį“, – tvirtina kunigas Valdemaras Lisovskis.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-20-2013-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...