Lietuvos vežėjus vis labiau persmelkia naujos krizės baimė: šį rudenį nejaučiama jokio prieššventinio krovinių pagausėjimo, lyg Europa būtų nusprendusi nebešvęsti Kalėdų.

„Šiuo metu rinkoje nuotaikos panašios kaip per pirmąją krizę“, – tvirtina bendrovės „MDI Transport“ vadovas Darius Eidukonis. Jis, kaip ir dauguma Lietuvos vežėjų, su nerimu stebi transporto rinką, vildamasis, kad liūdniausias scenarijus nebepasikartos.
Dauguma Lietuvos vežėjų šiandien dar turi užtektinai krovinių – jų vilkikai be darbo nestovi, tačiau vežėjai vis labiau jaučia, kad įspėjimai apie galimą antrąją krizės bangą nėra iš piršto laužti. Jie vieni pirmųjų pajuto ateinančią ekonominę krizę 2008-aisiais. Todėl dabar, kai jau mato pirmuosius nerimą keliančius signalus, vežėjai pagrįstai nuogąstauja, ar jų neužgrius naujas nuosmukis.
Tad kokia šiandien padėtis transporto sektoriuje ir ko galima tikėtis ateityje?

Nerimą kelia kritę pervežimo įkainiai

Transporto biržos „TimoCom“ barometro (jis sudaromas pagal iš 85 tūkst. vartotojų 44-iose Europos šalyse, kurie kasdien pateikia iki 300 tūkst. transporto ir krovinių pasiūlymų, gautą informaciją) duomenimis, tokiu nuosmukiu kaip 2008–2009 m. rinkoje kol kas nekvepia.
Tarkime, 2008-ųjų spalį laisvo transporto ir krovinių santykis siekė atitinkamai 62 ir 38 proc., taigi krovinių buvo gerokai mažiau nei norinčiųjų vežti. O 2009-ųjų pradžioje, pavyzdžiui, vasario mėnesį, kaip „Veidui“ iš Vokietijos komentavo „TimoCom“ rinkodaros skyriaus vadovas Baltijoms šalims Denis Pašala, padėtis buvo dar sudėtingesnė: laisvų krovinių pasiūlymų buvo jau tik 16 proc., o laisvo transporto – atitinkamai 84 proc. Vėliau krovinių ir transporto santykis daugmaž susilygino, tiesa, prie to prisidėjo ir pasipylę vežėjų bankrotai. Na, o pernai rudenį laisvų krovinių Europoje jau buvo gerokai daugiau nei vežėjų (atitinkamai 69 ir 31 proc.).
Šį spalį laisvų krovinių irgi buvo daugiau nei vežėjų – 60 ir 40 proc. Taigi D.Pašala teigia, kad dideliam pesimizmui pagrindo lyg ir nėra. Kita vertus, per pastaruosius metus laisvų krovinių sumažėjo beveik 10 proc., o vežėjai tikėjosi, kad rinka toliau augs. Tuo labiau kad 2010-ųjų pabaiga nuteikė labai optimistiškai.
„Šiuo metu tikrai nėra 2009-ųjų pradžios situacijos, bet vežėjai, žinoma, galėjo tikėtis iš šių metų daugiau“, – komentuoja D.Pašala.
Lietuvos vežėjai iš 2011-ųjų tikėjosi iš tikrųjų daugiau. Tai patvirtina faktas, kad vos spėjusios atsitiesti transporto įmonės šiemet vėl suskubo pirkti naujus vilkikus. Valstybinės kelių transporto inspekcijos duomenimis, vien 2011 m. sausio 1–spalio 31 d. tarptautinių krovinių vežėjų valdomi transporto parkai padidėjo trimis tūkstančiais vilkikų. Ir šiandien Lietuvos vežėjai jau vėl turi beveik tiek pat transporto priemonių, kiek ir savo geriausiais laikais. Tarptautinių krovinių vežimo įmonių taip pat daugėja – šimtai jų bankrutavo, bet dabar vėl kuriasi naujos. Kaip skelbia inspekcija, 2007 m. tokią veiklą vykdė 2727, šiuo metu – apie 3240 įmonių.
O gal nerimauti ir nėra ko – gal vėl imamas fiksuoti krovinių mažėjimas yra visiškai natūrali reakcija, sukelta panikos dėl neramumų euro zonoje ir galimos antrosios krizės bangos?
„MDI Transport“ direktorius D.Eidukonis sako, kad išvadas daryti dar anksti, bet jis linkęs manyti, jog padėtis kur kas rimtesnė: esą jau nuo šių metų gegužės mėnesio pradėjo mažėti pervežimo įkainiai Vakarų Europos–Rytų Europos kryptimi. Rudenį, pasak pašnekovo, praktiškai liko galioti vasaros įkainiai, nors vasarą jie visada krisdavo, o rudenį vėl pakildavo.
„Iki šiol pervežimo kainos yra mažesnės ir neatrodo, kad pasiektų praėjusių metų rudens lygį. Kainoms itin didelę įtaką turėjo tai, kad labai sumažėjo krovinių į Rusiją, – teigia D.Eidukonis. – Kai kurie vežėjai įdarbino dalį savo transporto Vakarų Europoje, kur pervežimo įkainiai išlieka stabilūs, tačiau nuogąstavimai dėl žadamos antrosios krizės, įvykiai Graikijoje ir kitose ES šalyse gali netrukus pakoreguoti situaciją ir Vakarų Europos rinkoje.“
„MDI Transport“ vadovui pritaria ir kiti vežėjai: spalio–gruodžio mėnesiais krovinių pervežimo įkainiai paprastai šoktelėdavo 20–30 proc., penktadaliu ir daugiau padidėdavo ir pats krovinių srautas. Pernai panašus pagyvėjimas, tik mažesnis nei iki krizės, jau buvo juntamas, o 2011-iesiems baigiantis vežėjai ir vėl jaučiasi sutrikę: vilkikų parkai padidinti, krovinių lyg ir turėjo būti daugiau, tačiau rinkoje, deja, vėl matomas sąstingis.

Kalėdinės prekybos bumo šiemet nebus

„Mes kol kas nejaučiame, kad artėja Kalėdos“, – tvirtina transporto įmonės „Mečys“ savininkas ir direktorius Mečislavas Atroškevičius, pridurdamas, kad šiemet visus metus krovinių srautai buvo gana tolygūs. Taigi net ir artinantis kalėdinei prekybai krovinių nedaugėja.
Kad kalėdinės prekybos bumo šiemet veikiausiai nebus, mano ir „Transvelo“ direktorius Zenonas Čepulis: jis taip pat pastebi, jog krovinių sumažėjo. „Gal įmonėms ir nėra dar taip blogai, bet visi įsigąsdinę, taupo, mažiau užsakinėja. Ši baimė visus labai paveikė. Transporto versle ramybės ir taip niekada nėra, o šiemet prognozuoti, kokia bus ateinanti žiema, ypač sunku. Mūsų įmonė darbo kol kas turi, vilkikai nestovi, bet kad jo būtų, reikia įdėti labai daug pastangų“, – neslepia Z.Čepulis.
Bendrovės „DPD Lietuva“, priklausančios Europoje pirmaujančiam tarptautiniam pervežimų tinklui, generalinis direktorius, Lietuvos logistikos asociacijos prezidentas Vytautas Kudzys, daug bendraudamas su kolegomis įvairiose užsienio šalyse, pastebi, kad Europa šiandien labai sutrikusi: „Vyrauja pesimistinės nuotaikos, nes laukiama ekonomikos lėtėjimo. Tarkime, Vokietija visada puošdavosi Kalėdoms jau lapkričio pradžioje, tuo metu pagyvėdavo ir prekyba, o šiemet to sujudimo nėra, todėl vokiečiai nusiteikę gana niūriai.“
V.Kudzys nelinkęs pernelyg džiūgauti ir dėl 2010-ųjų pabaigoje–2011-ųjų pradžioje fiksuoto vartojimo pagyvėjimo, kurį rodė ir padidėję „DPD Lietuva“ siuntų srautai (2011 m. sausį–rugsėjį siuntų eksportas didėjo 49,5 proc., o siuntų importas – 42,5 proc.). Šis pagyvėjimas, pašnekovo nuomone, buvo gana inertiškas.
„2009 m. ypač krito biuro prekių rinka, nes įmonės kaip įstengdamos taupė pieštukus, parkerius, popierių – buvo rašoma ant abiejų lapo pusių ir panašiai, bet turėtos atsargos anksčiau ar vėliau turėjo išsekti, tad ir biurio prekių vartojimas šiek tiek atsigavo. Tą patį galima pasakyti apie kompiuterius: sunkmečiu įmonės neinvestavo į kompiuterinę techniką, bandydamos ištempti su turimais ištekliais, bet viskam yra ribos – ateina laikas, kai privalai atsinaujinti, priešingu atveju visai sustosi“, – svarsto V.Kudzys. Jo manymu, vartojimas Lietuvoje toliau mažės, o kalėdinės prekybos bumo šiemet nebus, tačiau jei ir sulauksime antrosios krizės bangos, tai itin žemai kristi jau neturėtume – mat dar nesame pakilę iš dugno.
Vis dėlto jei krovinių srautai Europoje vėl ims sparčiai mažėti, pasak Lietuvos logistikos asociacijos prezidento V.Kudzio, pirmiausia nukentės būtent lietuvių, lenkų ir latvių vežėjai: prieš tai buvusi krizė jau parodė, kad joks vokietis nesamdys lietuvio vežėjo, jei tokiomis pat sąlygomis gali pasamdyti savo tautietį.
Kita vertus, „Eveko“ generalinis direktorius Valdas Miliukas įsitikinęs, kad ši krizė vežėjus labai sustiprino ir išmokė atsargumo. Tad jei prognozės dėl antrojo ekonomikos nuosmukio ir pasitvirtins, jį Lietuvos vežėjai esą atlaikys kur kas lengviau.

Vežėjų uždarbiai nedidėjo ir dėl konkurencijos
Gyčio Vincevičiaus, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ atstovo, komentaras
Šis metų laikotarpis vežėjams paprastai būna intensyvus, nes artinantis kalėdinei prekybai padidėja krovinių srautai, ima kilti ir vežėjų uždarbis. Tačiau šiemet tokio augimo nematome, ir tai sėja pesimizmą vežėjų gretose. Tokia padėtis, kad nėra šiuo metų laiku būdingo pakilimo, kelia susirūpinimą ir mūsų asociacijai. Kita vertus, manome, kad tai gali būti susiję ir su didesne konkurencija pačioje Europoje. Nepamirškime, kad Europos, taip pat ir Lietuvos, vežėjai įsigijo nemažai naujų vilkikų, o vartojimas taip sparčiai, kaip tikėtasi, nedidėjo.

„DPD Lietuva“ gen. direktorius V.Kudzys: „Vokietija visada puošdavosi Kalėdoms jau lapkričio pradžioje, tuo metu pagyvėdavo ir prekyba, o šiemet to sujudimo nėra.“

Vežėjai naujo nuosmukio nelaukė – suskubo pirkti naujus vilkikus
Tarptautinių krovinių vežėjų, turinčių Europos Bendrijos leidimų kopijas, transporto priemonių skaičiaus kitimas (atitinkamų metų sausio 1 d. duomenimis)

2007    2008    2009    2010    2011    2011 spalio 31 d.

20 460    25 163    25 750    20 246    21 713    24 676

Šaltinis: Valstybinė kelių transporto inspekcija

Krovinių per pastaruosius metus sumažėjo beveik 10 proc.

Laisvų krovinių ir transporto pasiūlymų santykis Europoje (atitinkamų metų spalio mėn., proc.)

Laisvų krovinių    Laisvo transporto
2008    2009    2010    2011
38    62    44    56    69    31    60    40

Šaltinis: transporto biržos „TimoCom“ barometras

gelezinkeli96

Rusija planuoja įdiegti greitaeigio keltą liniją iš Sankt Peterburgo į Kaliningrado sritį. “Lietuvos geležinkeliai” svarsto, kad keltas dalį krovinių gali “nukrauti” nuo geležinkelių, kaip buvo prieš keletą metų, atidarius keltų liniją iš Ust Lugos į Baltijską.

“Laiko veiksnys, ypač tarp Rusijos uostų, nėra labai svarbus gabenant krovinius, jis svarbesnis keleiviams. Keleivių tranzito iš Rusijos per Klaipėdos uostą ir taip nėra, tad mes čia nematome jokių grėsmių”, – “Verslo žinioms” teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.

“Lietuvos geležinkeliai” dėl naujo kelto gali netekti dalies krovinių.

“Be abejo, šiek tiek krovinių nuo geležinkelių bus nukrauta. Sumažėjimą ne trečdaliu, bet šiek tiek pajutome, kai buvo paleisti keltai tarp Ust Lugos ir Baltijsko. Tas keltas nėra naujiena, jie seniai tą deklaravo”, – sakė “Lietuvos geležinkelių” generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.

Kaliningrado kryptimi gabenami kroviniai sudaro beveik trečdalį visų “Lietuvos geležinkelių” vežamų krovinių.

Įmonė “Rusijos keltų linijos” planuoja atidaryti greitaeigių keltų maršrutą tarp Sankt Peterburgo ir Kaliningrado. Šiam tikslui Norvegijoje statomas keltas, kuris galės gabenti 64 transporto priemones ir 1,2 tūkst. keleivių, o kelionė truks apie 14 valandų,

Viena didžiausių Lietuvoje keleivių vežėjų bendrovių “Kautra” pirmąjį šių metų pusmetį planuoja imtis naujos veiklos – teikti krovinių pervežimo paslaugas.

“Verslo žinios” rašo, kad įmonė ketina įsigyti 20 naujų vilkikų ir į naują verslą investuoti apie 7 mln. litų.

“Šios veiklos ketiname imtis tam, kad išnaudotume turimą įmonės potencialą – remonto dirbtuves, garažus, transporto parkavimo aikšteles. Tikimės, kad iš šios veiklos gausime sinergijos”, – sakė “Kautros” generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

“Kautros” vilkikais planuojama gabenti krovinius Lietuvoje ir Europos šalyse, Rusijoje. Jei ši veikla pateisins lūkesčius, tuomet planuojama įsigyti dar daugiau vilkikų.

Šiemet “Kautra” taip pat yra numačiusi įsigyti 12 naujų autobusų tarpmiestiniams keleivių pervežimams, užsakomiesiems reisams.

Pernai “Kautra”, uždirbusi apie 2 mln. litų ikimokestinio pelno, pasiekė 43 mln. litų apyvartą, o šiemet planuoja gauti 45 mln. litų pajamų.

Nuo balandžio 2 dienos kiekvieną šeštadienį Kauno oro uoste leisis krovininis lėktuvas iš Šanchajaus, rašo “Verslo žinios”.

Pernai rudenį krovinių gabenimo bendrovė “Hoptrans Logistic” Kinijos ir Lietuvos oro uostus sujungė 11 bandomųjų skrydžių. Pasak “Hoptrans Logistic” vadovo Martyno Smito, šį balandį atnaujinami skrydžiai pagal naujai pasirašytą sutartį truks mažiausiai metus.

“Baltijos šalių importuotojai dabar turi tokią pat galimybę prekes gauti tiesiogiai kaip ir Vokietijos, Olandijos ar Belgijos verslininkai”, – teigė jis.

Kaip ir pernai, reisai vyks kartą per savaitę, tačiau prekes iš Šanchajaus į Kauną gabens didesnis, apie 100 tonų skraidinantis “Boeing 747-400″. Pernai “IL -96″ orlaivis gabeno apie 80 tonų krovinių.

Lėktuvas ir šiemet skraidys tik iš Šanchajaus į Kauną, į Kiniją eksportuojamas prekes orlaivis surinks kituose oro uostuose.

Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet atsigaunant eksportui vežimo apimtis toliau didės ir galbūt net pasieks rekordines aukštumas.

Sunkmetį atlaikiusios įmonės tvirtina, jog rinka iš lėto atsigauna, ir viliasi, kad gerėjantys vežimo rezultatai rodo ne laikiną, bet nuoseklų atsigavimą. Šiais metais vežėjai tikisi išlaikyti augimą ir net pagerinti pernykščius rezultatus, rašo “Lietuvos žinios”.

Bendrovės “Evekas” generalinis direktorius Valdas Miliukas teigė, kad praėję metai buvo neabejotinai geresni nei 2009-ieji. Verslininko skaičiavimu, jų įmonės vežimo apimtis per metus padidėjo maždaug 15 procentų.

“Viliuosi, kad po dvejų krizės metų blogiausi laikai jau praeityje. Pernai iš tikrųjų turėjome daugiau užsakymų, todėl yra vilties, kad ir šie metai bus neblogi. Pastaruoju metu ypač daug krovinių vėl vežama Rytų kryptimi. O Vakarų link situacija dar nėra tokia gera, kaip norėtųsi”, – teigė V.Miliukas.

Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos “Linava” laikinai einantis generalinio sekretoriaus transporto politikai pareigas Algirdas Baranauskas teigė, jog pernai, ypač antroje 2010 metų pusėje, pagerėjimą pajuto daugelis krovinių gabenimo įmonių.

“Tikslių skaičių, koks buvo augimas pernai, nepasakysiu, bet akivaizdu, kad situacija tampa šviesesnė. Be to, šių metų sausis, priešingai nei anksčiau, pasižymi aktyvumu. Tai irgi šį bei tą pasako, suteikia daugiau optimizmo”, – kalbėjo A.Baranauskas.

Šviesesnę ateitį krovinių gabentojams prognozuoja ir ekonomikos ekspertai.

“Swedbank” vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė manantis, kad šiemet eksporto rinka augs maždaug 12 proc, o tai neatsiejamai teigiamai paveiks ir krovinių vežimo sektorių.

Anot jo, pagerėjimą pajus visų rūšių krovinių gabenimo – tiek sausumos, tiek oro, tiek vandens transportu – įmonės.

“Jau ir praėję metai vežėjams buvo daug geresni nei 2009-ieji, o šiemet ši rinka turėtų dar labiau augti. Jei ekonominė situacija nepablogės, o to neturėtų būti, šiais metais krovinių gabentojai gali tikėtis rekordinės apimties”, – dėstė N.Mačiulis.

Krovinių vežimo įmonės skaičiuoja nuostolius, nes pamažu iš finansinės duobės lipanti sektorių užgriuvo nauja neganda – iš dangaus krintantis neįprastai gausus sniegas.

Dėl itin gausių kritulių, šalčio, prastų eismo sąlygų vilkikų degalų sąnaudos išauga mažiausiai 15-20 proc., pirmadienį informuoja dienraštis “Kauno diena”.

“Sausį ir vasarį, ypač sausį, transportininkai visada turi planuotų nuostolių. Tuo metu užsakymų gerokai sumažėja. Kaimynai Rytuose iki sausio vidurio dar švenčia. Tačiau išlaidos nedingsta: atlyginimus žmonėms mokėti reikia, išperkamosios nuomos įmokas mokėti reikia, remontuoti techniką reikia. Dėl tokios žiemos nuostoliai gali tik padidėti”, – skundėsi gyvenimą kartinančia žiema asociacijos “Linava” prezidento Algimantas Kondrusevičius.

Vežėjai pripažįsta, kad sąnaudos didėja kiekvieną žiemą, tačiau kai taip dažnai ir daug sninga, neįprasta žiema, pinigų degalams, technikos priežiūrai tenka atseikėti kur kas daugiau.

Neįprastai gausi kritulių žiema ne tik didina degalų sąnaudas, bet ir pailgina krovinių pristatymo laiką. “Pristatymo laikas ilgėja labai įvairiai, nuo 10 iki 50 proc., kai kuriais atvejais net dukart pailgėja”, – skaičiuoja bendrovės “Evekas” generalinis direktorius Valdas Miliukas.

Pasak jo, užsakovai pakantūs ir supranta, kad oro sąlygos šią žiemą ypač prastos, ir užsakydami prekes į galimus vėlavimus atsižvelgia, baudų netaiko.

Tačiau išaugusios išlaidos gula išimtinai ant transporto įmonių pečių, kainų didinti jos nesiryžta: konkurencija rinkoje dar didelė, užsakovai dar negali daugiau mokėti už paslaugas.

Europoje ir Rusijoje dirbančios Kėdainiuose įsikūrusios bendrovės “Transporto vystymo grupės” vadovas Albertas Sitavičius sako, kad Lietuvoje jau būtų pats laikas skelbti nepaprastąją padėtį dėl itin gausaus sniego keliamų pavojų.

Sprendimą 40-yje rajonų paskelbti nepaprastąją padėtį praėjusią savaitę priėmė Latvijos vyriausybė per neeilinį posėdį.

Kritikos kelių priežiūros įmonėms negaili ir A.Kondrusevičius, manantis, kad Lietuvoje keliai valomi blogiausiai. “Anksčiau mes didžiuodavomės prieš Lenkiją, kad pas mus keliai nuvalyti. Šiandien situacija atvirkščia. Lenkijoje keliai nuvalyti, pabarstyti, danga sausa. Įvažiuoji į Lietuvą, kaip į kaimo šunkelį. Kelyje nuo Alytaus iki Vilniaus, kurį galime laikyti tarptautiniu, sąlygos buvo labai blogos”.

Į Klaipėdos uostą 2010-ųjų pabaigoje atgabenta NATO krovinių siunta konteineriuose iš uosto turėtų pajudėti iki sausio vidurio, teigia bendrovės Klaipėdos konteinerių terminalas, perkraunančios NATO krovinius, vadovas.

“Tikimės, kad iki sausio vidurio jie bus saugiai išgabenti ir sėkmingai pasieks Afganistaną”, – BNS sakė Vaidotas Šileika. Jis pridūrė, kad jau yra gautas leidimas gabenti krovinius per Baltarusiją.

Jo teigimu, šiuo metu sandėliuose saugomi 75 konteineriai. Klaipėdos uostą gruodį pasiekė dvi bandomosios NATO krovinių siuntos konteineriuose. Pirmoji, anot V.Šileikos, atkeliavo iš Vokietijos, o antroji – iš Didžiosios Britanijos.

Kiek NATO krovinių šiemet iš viso gali būti gabenama per Klaipėdą, V.Šileika kol kas nesiryžo prognozuoti.

“Sunku atsakyti. Neturiu kol kas informacijos dėl kitų krovinių”, – teigė jis.

Anot jo, pirmiausiai bus siekiama išsiaiškinti, ar bandomųjų partijų siunta sėkmingai pasiekė Afganistaną. Pasak V.Šileikos, tik vėliau gali būti priimti konkretūs sprendimai.

Anksčiau svarstyta, kad šiemet NATO krovinių srautas per Klaipėdos uostą gali siekti iki 8 tūkst. TEU.

Pasak Klaipėdos jūrų uosto direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, Lietuva prieš kelerius metus pražiopsojo galimybę gauti NATO tranzitą ir jis – 11 tūkst. konteinerių per metus – atiteko Latvijai.

Klaipėdos jūrų uostas šiais metais perkrovęs daugiau kaip 30 mln. tonų įvairių krovinių, kitąmet galėtų priimti apie 37,2 mln. tonų krovinių, teigia uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

“Kitais metais tikimės panašios, gal net šiek tiek didesnės apyvartos. Kai kurios kompanijos jau pasirašė sutartis dėl naujų krovinių. Manau, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti apie 37,2 mln. tonų krovinių, bet tai nėra galutinė riba”, – “Lietuvos rytui” sakė E.Gentvilas.

Anot jo, iki 2030 metų, išnaudojus esamus pajėgumus, krovinių apyvarta galėtų padidėti net iki 45 mln. tonų.

“Šiemet sulaukėme daugiau laivų ir krovinių, nes sumažinome uosto rinkliavas.

Buvo sėkmingai įvykdyta dugno valymo ir gilinimo programa. Uosto įmonės irgi nesnaudė -įsigijo našesnių mechanizmų, tobulino technologijas”, – sakė E.Gentvilas.

Anot jo, geležinkeliai vis dėlto tebėra silpnoji grandis: atplaukus didesniems laivams, uosto prieigose susitvenkia vagonai, cisternos, tačiau rekonstruojamos per gatves nusidriekusios geležinkelio atšakos, “Draugystės” stoties kelynas, bus atnaujinta ir Pauostęs geležinkelio stotis.

E.Gentvilo teigimu, naujoms statyboms šiemet skirta 180 mln. litų, tačiau realiai investuota apie 100 mln. litų, nes investicijas stabdė teismai, kuriems skųsti konkursų rezultatai.

Anot jo, šiuo metu jau statomas naujas 114 mln. litų vertės keleivinių laivų ir krovinių terminalas, o kitąmet bus pradėtas 52 mln. litų vertės įmonės “Bėga” krantinių, kurios pailgės dvigubai rekonstravimo projektas. Bus investuojama į Klaipėdos konteinerių terminalo, įmonės “Klaipėdos Smeltė” krantinių statybas.

E.Gentvilo teigimu, jei baltarusiai sumanytų per Klaipėdą eksportuoti Venesuelos naftą, pagrindinei šios įmonės “Klaipėdos nafta” tiekėjai “Orlen Lietuva” galbūt tektų ieškoti naujų perkrovos vietų, tačiau Venesuelos nafta Klaipėdos uostui nėra itin pelningas krovinys.

2010 metais atsigaunančios Vakarų Europos ir Rusijos rinkos leido kompanijai “DFDS Lisco” susigrąžinti 2009-aisiais prarastas pozicijas.

“Šiemet buvo matomas stabilus krovinių ir keleivių srauto augimas. Antai keleivių skaičius per 11 mėnesių, palyginti su 2009 metais, šoktelėjo apie 15 procentų”, – interviu “Lietuvos žinioms” sakė “DFDS Lisco” generalinis direktorius Jonas Nazarovas.

Pasak jo, reaguodama į rinkos poreikius, bendrovė padidino laivų reisų skaičių iš Klaipėdos į Karlshamną (Švedija) iki 7 kartų per savaitę ir į Zasnico (Vokietija) uostą – iki 3 kartų per savaitę.

J.Nazarovas teigė, jog įmonė šiuo metu laukia skaičiavimų iš įvairių laivų statyklų, kiek galėtų kainuoti atstatyti degusį keltą “Lisco Gloria”.

“Beveik 90 proc. keleivių jau sumokėtos kompensacijos už patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Bendrovė tikisi, kad iki Naujųjų metų kompensacij as pavyks išmokėti ir likusiems keleiviams”, – sakė įmonės vadovas.

Konteinerius kraunančios Klaipėdos uosto bendrovės antradienį laukia NATO atstovų, kuriems bus pristatytos sąlygos krauti šios organizacijos krovinius, rašo “Verslo žinios”.

“Maersk line” konteinerius plukdo į uosto įmones “Klaipėdos Smeltė” ir Klaipėdos konteinerių terminalas. Abi konteinerius uoste kraunančios bendrovės dar neturi žinių, abiejų ar kurios nors vienos paslaugomis bus naudojamasi.

“Per šiuos metus ne kartą sulaukėme amerikiečių vizitų, jie tikrino terminalą ir liko patenkinti, kaip Klaipėdos uostas yra pasiruošęs saugumo, plėtros parametrų atžvilgiu. Bet kol kas nėra jokios tikslios informacijos, kada, kokiu būdu ir kur tie konteineriai ateis”, – teigė bendrovės “Klaipėdos Smeltė” rinkodaros direktorius, laikinai einantis generalinio direktoriaus pareigas Eduardas Galuškinas.

Kol kas yra žinoma, kad gruodį per Klaipėdos uostą bus kraunama pirmoji 100 TEU konteinerių siunta iš JAV, vėliau ji geležinkeliais bus transportuojama į Afganistaną. Neoficialiai kalbama, kad per Klaipėdą gali būti gabenama iki 8000 TEU konteinerių su NATO kroviniais.

Anot uostininkų, derybose dėl NATO krovinių bus svarbūs ir “Lietuvos geležinkelių” tarifai. Yra svarstoma konteinerius iš Klaipėdos geležinkeliais gabenti per Latviją arba Baltarusiją.

Vežėjai gali nebeatgauti net ir tų vilkikų su kroviniais, kurie kelte “Lisco Gloria” nuo ugnies nenukentėjo.

Laivybos kompanijos pasamdyta teisininkų grupė mano, kad, pagal tarptautinius jūros krovinių gabenimo įstatymus, išlikę sveiki kroviniai gali atitekti “DFDS Lisco”, rašo “Lietuvos rytas”.

Aukcione pardavus nesudegusius vilkikus ir krovinį, už gautas pajamas ketinama atsiskaityti su keltą “Lisco Gloria” gelbėjusiomis Vokietijos ir Danijos tarnybomis.

Pagal Šiaurės jūros konvenciją ir Hagos-Visbio taisykles, jeigu laivas jūroje užsidegė dėl netvarkingo krovinio, jis laikomas vientisu kroviniu ir laivo savininkui atitenka likusi sveika jo dalis.

Spėjama, kad gaisras kelte kilo užsiliepsnojus gabenamam techniškai nesutvarkytam refrižeratoriui.

“DFDS Lisco” atstovas Vaidas Klumbys pabrėžė, kad gelbėjimo tarnyboms turėtų mokėti ne tik laivybos kompanija. Dalį išlaidų turėtų padengti ir išgelbėto krovinio savininkai – proporcingai pagal išgelbėto turto vertę.

“Klaipėda” rašo, jog jei bus įrodyta, kad gaisras kilo viename iš sunkvežimių, jūrų bendrovė atlyginti žalos neprivalės.

“Yra net 17 atvejų, kai laivo savininkas neprivalo mokėti jokių kompensacijų. Vienas tokių atvejų, kai avarija kyla ne dėl laivo įgulos, o dėl trečiųjų asmenų – šiuo atveju vilkikų ar jų vairuotojų – kaltės ir laivo įgula padaro viską, kad avarijos išvengtų ir neleistų jai plisti”, – “Klaipėda” cituoja jūrų teisės specialistę Reginą Derkinytę.

Ji taip pat patvirtino, kad šiuo metu keliama versija, jog gaisras kilo viename iš vilkikų.