Ekonominė krizė pastūmėjo lietuvius persėsti į mažesnius ir ekonomiškesnius automobilius, tačiau ši tendencija nėra visuotinė. Didžiajai daliai pragmatiškus kriterijus nusveria simbolinė automobilio vertė.

Lygindami statistiką tų automobilių, kurie buvo atvežti į techninės apžiūros centrus prieškriziniais 2007-aisiais, ir tų, kurie atvežti šiemet, pastebime racionalumo apraiškų: Lietuvoje sumažėjo didelių ir vidutinių, padaugėjo mažų miesto automobilių, mažų vienatūrių. Taip pat ryški koreliacija tarp degalų kainų kilimo ir automobilių degalų tipo: benzininių liko tik kiek daugiau nei trečdalis, juos aplenkė pigiau eksploatuojami dyzeliniai.
Kita vertus, didžiąją dalį šalies automobilių parko vis dar sudaro dideli ir mažiau ekonomiški vidutinės klasės automobiliai, kompaktinių netgi sumažėjo. Bendras automobilių amžius taip pat netrumpėja, priešingai – pusmečiu pailgėjo ir dabar siekia beveik 14 metų. Ir čia kalbama apie techninę apžiūrą sėkmingai perėjusius automobilius.
Svarbiausia, kad per dešimtmetį dvigubai išaugusios degalų kainos žmonių iš automobilių neišlaipino. Lietuvoje gyventojų mažėja, kelių infrastruktūra atnaujinama lėtai, o šalies automobilių parkas toliau stabiliai plečiasi. Šiemet pasiekta 1,76 mln. registruotų automobilių viršūnė, ir tai tik lengvųjų, M1 klasės. Nepriklausomybės pradžioje šis skaičius buvo trigubai, prieš dešimtmetį – dvigubai mažesnis.
Net ir žinant, kad iš visų šiuo metu registruotų galiojantį techninį pasą turi “tik” 1,35 mln. automobilių (juos skaičiuojančios techninės apžiūros įmonių asociacijos “Transeksta” atstovų manymu, dar 150 tūkst. važinėja nelegaliai, kiti rūdija kiemuose ar išardyti dalimis), tai nekeičia fakto: atkūrusi nepriklausomybę Lietuva tapo ypač automobilizuota valstybe. Lietuvos autoverslininkų asociacijos administracijos vadovas Mindaugas Beišys yra apskaičiavęs, kad pagal automobilių parko plėtros tempus mes neturime lygių Europoje. Bet tuo džiaugsmas ir baigiasi, nes rekordininkai esame ir pagal automobilių parko senumą – didesnės pusės šalies automobilių amžius viršija 20 metų.

Kas antras naujas automobilis – “mažylis”

Didžiulę Lietuvos automobilizaciją (tai yra kievienai šeimai tenka po automobilį) lemia tai, kad turime mažai alternatyvų: neišplėtota viešojo transporto ar dviračių takų infrastruktūra tenkina tik nedidelę dalį gyventojų. Vis dėlto mūsų skonis automobilių atžvilgiu pamažu keičiasi. Tai ypač matyti per krizę nukraujavusioje, bet šiemet iš dugno lipančioje naujų automobilių rinkoje. Čia vyrauja anksčiau nerimtais laikyti kompaktinės klasės automobiliai, ir tai lemia ne vien ekonominės priežastys.
“Tarp šiemet parduotų naujų automobilių mažieji sudarė beveik trečdalį. Jei prie jų priskirtume ir nedidelius visureigius, gautume praktiškai pusę šiemet parduotų naujų automobilių. Panaši tendencija pastebima jau keletą metų. Taigi artėjame prie europietiško požiūrio, kad mieste didelio automobilio nereikia”, – komentuoja “Toyota” automobiliais prekiaujančios UAB “Tokvila” valdybos pirmininkas, taip pat Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas.
Stebint naujų automobilių pardavimo duomenis susidaro įspūdis, kad Lietuvos automobilių pirkėjas ir jo poreikiai iš lėto keičiasi. Anksčiau lietuviai pirmenybę teikdavo vokiškiems automobiliams, o dabar šiuos stumia japoniški ir korėjietiški. Štai tarp praėjusių metų populiariausių naujų modelių dešimtuko pateko tik du vokiški “Volkswagen”, kuriuos lenkė rytietiškieji “Nissan” ir “Subaru”, o šiemet sėkmės sulaukė ekstravagantiškas ir palyginti nebrangus mini visureigis “Nissan Juke”.
Tiesa, P.Ignotas siūlo neskubėti su išvadomis. Ir ne tik todėl, kad dėl skirtingų kainų skirtingose rinkose 30 proc. Lietuvoje nuperkamų naujų automobilių mūsų šalį palieka, taip ir nenuvažiavę čia nė kilometro.
“Iš tiesų lietuviai nėra vienam gamintojui lojalūs pirkėjai. Pabandykit vokietį, 20 metų važinėjusį mersedesu, persodinti į BMW. Nepavyks. O lietuvis persės nors ir rytoj, jei tik gaus gerą pasiūlymą, nesvarbu, ar automobilis bus vokiškas, ar japoniškas. Būtent ekonominės priežastys, o ne konkretūs poreikiai ar prisirišimas prie tam tikrų gamintojų labiausiai lemia mūsų pirkėjo pasirinkimą”, – automobilių salonų virtuvę atskleidžia asociacijos prezidentas.
Kai norėdamas išsiaiškinti poreikius į saloną atėjusio kliento jis pradeda klausinėti, kas ir kokiais keliais tuo automobiliu važinės, ar juo reikės vežti krovinius ir panašiai, šis išpučia akis, nesuprasdamas, kam to teiraujamasi. “Dažniausiai klientui rūpi tik automobilio kaina ir išvaizda. Paklauskime nusipirkusiųjų “Nissan Juke”, kodėl jie tai padarė. 80 proc. atsakys – todėl, kad jis jiems atrodo stilingas. Lietuviai automobilius perka vadovaudamiesi emocijomis, o ne pragmatiškais kriterijais”, – pabrėžia P.Ignotas.

Daugiau nei priemonė patekti iš taško A į tašką B

Naudotų automobilių rinkoje emociniai kriterijai dar ryškesni. Štai 5–10 metų senumo neekonomiškas visureigis dažnai kainuoja tiek pat, kiek mažalitražis kompaktinis automobilis. Automobilių maratonininkas, “Eco Driving Lietuva” lektorius Vitoldas Milius dalijasi patirtimi: “Žmogus galvoja: aha, vienoje svarstyklių pusėje ir “kibiriukas”, ir visureigis. Žinoma, ima visureigį, o vėliau suka galvą, kaip to rajūno atsikratyti.”
Pašnekovas pastebi, kad lietuviai, pirkdami automobilį, būna linkę pervertinti savo pajamas ir į mašiną investuoti daugiau, nei būtų pakankama. “Rinkdamasis automobilį žmogus jį vertina ne tik kaip priemonę patekti iš taško A į tašką B, bet ir kaip būdą išreikšti save. Tai nėra nei gerai, nei blogai – tiesiog toks mentalitetas”, – daro išvadą V.Milius.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius sociologas Vylius Leonavičius tuo nesistebi. “Tyrimų duomenimis, Lietuvoje 70–80 proc. žmonių pirmenybę teikia materialinėms vertybėms. Automobilis yra tokios vertybės pavyzdys, jo savininkas taip save išreiškia. Tai sovietmečio palikimas – juk kitokia saviraiška, ne per daiktus, buvo ribojama. Automobiliai, kaip statuso simboliai, buvo įtvirtinti būtent sovietmečiu – “žiguliukas” buvo anų laikų gerovės simbolis, reikėdavo laukti dešimtmetį, kad jam gautum paskyrą.”
Svarstydamas apie automobilius mokslininkas prisimena iškalbingą istoriją: “Maždaug 1994 m. provincijoje gyvenantis pažįstamas įsigijo vokišką, tuo metu labai akį traukiantį automobilį. Aplinkiniams jis darė tokį įspūdį, kad su vienu jų tą automobilį išmainė… į sodybą. Įsivaizduojate, kokia didžiulė buvo tos mašinos simbolinė vertė?”
Nors pašnekovas taip pat vairuoja, į universitetą atmina dviračiu. “Kai prieš keletą metų gavau profesoriaus vardą, viena kolegė labai rimtai paklausė: “Tai gal dabar jau pradėsi automobiliu važinėti?” Tai daug ką pasako”, – juokiasi prisiminęs kolegės repliką V.Leonavičius.
Šiandien automobilį į sodybą jau vargu ar iškeisi, tačiau simbolinė jo reikšmė vis dar yra didelė. Pastarųjų metų tendencijos rodo poslinkius racionalumo link, tačiau daugumai pirkėjų automobilio dydis tebėra svarbesnis už manevringumą, grožis – už patogumą, o galingumas – už ekonomiškumą.

Renkamės vis mažesnius automobilius
Automobilio tipas    Dalis tarp visų automobilių, kuriems buvo atlikta techninė apžiūra 2007 m. (proc.)    Dalis tarp visų automobilių, kuriems buvo atlikta techninė apžiūra 2011 m. (proc.)
Maži vienatūriai    (“Renault Scenic”, “Ford C-MAX” ir kt.)    0,82    1,95
Maži visureigiai    (“Subaru Forester”, “VW Tiguan” ir kt.)    1    1,93
Maži automobiliai    (“Opel Corsa”, “VW Polo”)    6,57    7,75
Kompaktiniai automobiliai (“VW Golf”, “Opel Astra”)    29,71    27,93
Vidutiniai automobiliai (“VW Passat”, “Honda Accord”)    36,72    34,36
Dideli automobiliai (“Audi A6″, “BMW 5″)    14,2    12,55
Šaltinis: Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija “Transeksta”. Per metus techninė apžiūra atliekama apie 500 tūkst. automobilių

Automobilių amžius didėja (maketuoti kaip kreivę)
Metai    2007    2009    2011
Vidutinis techninę apžiūrą perėjusios automobilio amžius    13,13 m.    13,83 m.    13,91 m.
Šaltinis: “Transeksta”

Daugėjo “Toyota”, mažėjo “Audi” automobilių
Gamintojas    Dalis tarp visų automobilių, kuriems buvo atlikta techninė apžiūra 2007 m. (proc.)    Dalis tarp visų automobilių, kuriems buvo atlikta techninė apžiūra 2011 m. (proc.) Pokytis
“Toyota”    2,8    4,3    +1,5
“Opel”    7,6    8,4    +0,8
“Volvo”    1,5    2,1    +0,6
BMW    5,2    4,7    –0,5
“Ford”    6,9    5,9    –1
“Mazda”    4,7    3,6    –1,1
“Audi”    16,9    15,5    –1,5
Šaltinis: Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija “Transeksta”

Naujų automobilių rinka pamažu atsigauna
Metai    Parduota naujų automobilių (vnt.)
2007    25 712
2008    25 192
2009    8291
2010    8906
2011* 9870*
Šaltinis: “Autobild Lietuva” ir “AutoTyrimai”
* 2011 m. duomenys apima sausio–rugpjūčio mėn.

Degalų kainos per dešimtmetį padvigubėjo
Metai    Benzino kaina (Lt/l)    Dyzelino kaina (Lt/l)
2000    2,5    2
2005    3,2    3,1
2008    4    4,3
2011    4,6    4,3
Šaltiniai: degalukainos.lt, ELTA, “Pinigų karta”, Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Benzininius automobilius keitėme į dyzelinius
Degalų tipas    Dalis tarp visų automobilių, kuriems buvo atlikta techninė apžiūra 2007 m. (proc.)    Dalis tarp visų automobilių, kuriems buvo atlikta techninė apžiūra 2011 m. (proc.)
Benzinas    52,4    39
Dyzelinas    31,2    46,6
Benzinas / dujos    16,4    14,2
Benzinas / elektra    0    0,13
Šaltinis: “Transeksta”

Tarp dešimties daugiausiai Lietuvoje investuojančių šalių per dešimt metų įsitvirtino Rusija ir Lenkija, tačiau nemažėja ir skandinavų aktyvumas. Tolimųjų Rytų šalys Lietuva taip pat domisi, bet šis smalsumas investicijomis dar nevirsta.

Per pastarąjį dešimtmetį užsienio investuotojų Lietuvoje žemėlapis pasislinko Rytų kryptimi. Nepaisant to, kad pastaraisiais metais plačiausiai nuskambėjo britų banko “Barclays” ir JAV kompanijos “Western Union” atėjimas į Lietuvą, Statistikos departamento duomenimis, JAV ir Didžioji Britanija iškrito iš daugiausiai Lietuvoje investavusių šalių dešimtuko – jas pakeitė Rusija ir Lenkija.
“Tendencijos, kad per dešimt metų kryptis šiek tiek pasikeitė, rodo objektyvią ekonominę situaciją. Dauguma teorijų sako, kad artimiausi kaimynai yra patys didžiausi potencialūs investuotojai. Dėl Rusijos ilgą laiką klausimas buvo politizuotas. Šiandien galima pasidžiaugti, kad neigiamo politizavimo įtakos mažėja”, – mano “Danske” banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Beje, Lenkija ne tik įšoko į dešimtuką, bet netgi užėmė pirmą vietą, pralenkdama aktyviausiai Lietuvoje investuojančias Skandinavijos šalis. 2011 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje Lenkija mūsų šalyje buvo investavusi 4,2 mlrd. Lt. Nors pirmoje sąrašo vietoje Lenkija atsidūrė dėl to, kad įsigijo didžiausią Lietuvos įmonę “Orlen Lietuva”, pastaraisiais metais investicijų iš šios kaimyninės šalies daugėja – ypač įmonių įsigijimo srityje.
Advokatų kontoros “Sorainen” partneris Laimonas Skibarka atkreipia dėmesį, kad 2010 m. Lietuvos įsigijimų ir susijungimų rinkoje Lenkijos įmonės sudarė tris iš keturių didžiausių sandorių: lenkų “Trakcja Polska” susijungė su lietuviškąja “Tiltra Group” (sandorio vertė 677,7 mln. Lt), “Lotos Petrobaltic” įsigijo visas “Geonaftos” akcijas (sandorio vertė neskelbiama), “Mieszko” nusipirko “Vilniaus pergalę” (110,1 mln. Lt). Be to, “Sorainen” skaičiavimais, nuo 2009 m. iki 2011 m. pirmojo ketvirčio pabaigos Lenkija pagal investicijų dydį Lietuvoje buvo trečia šalis po Švedijos ir Vokietijos.
“Lenkijos ekonomika gerai atlaikė krizę, įmonės išaugusios iki tokio dydžio, kad gali investuoti į kaimynines rinkas. O mūsų įmonių finansiniai rodikliai sunkmečiu krito, todėl lenkams buvo palanki proga pirkti Lietuvoje už gerą kainą”, – lenkų aktyvumą Lietuvos rinkoje aiškina L.Skibarka.

Rusijos įmonės investavo į elektros ir dujų tiekimą

Pastaraisiais metais Lietuvoje itin ryškus Rusijos investicijų suaktyvėjimas. 2000 m. į Lietuvą iš Rusijos buvo atitekėję tik 93,79 mln. Lt investicijų, o pernai Rusijos tiesioginės investicijos siekė jau 2,9 mlrd. Lt. VšĮ “Investuok Lietuvoje” vadovas Mantas Nocius tvirtina, kad rusai Lietuvoje daugiausia investuoja į nekilnojamąjį turtą. Kita vertus, pastaraisiais metais jie pradeda ir vadinamąsias plyno lauko investicijas. Štai šiuo metu Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) kuriasi viena Rusijos vidutinio dydžio maisto perdirbimo įmonė – kol kas tai vienintelis Klaipėdos LEZ šiemet pritrauktas investuotojas. Projekto vertė – 15–20 mln. Lt.
“Rusijos įmonių susidomėjimą jaučiame. Anksčiau joms buvo pakankamai plėtros galimybių Rusijoje, o dabar atėjo laikas plėstis į Europą. Vienas iš variantų tą daryti – investuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Mes esame Europos Sąjungoje, sugebame su jais susišnekėti, geriau juos pažįstame”, – argumentuoja Klaipėdos LEZ generalinis direktorius Eimantas Kiudulas.
Beje, Rusijos investicijų dominavimą Lietuvoje atskleidžia ir pasaulinės tiesioginių užsienio investicijų stebėsenos sistemos “fDiMarkets.com”, fiksuojančios plyno lauko ir įmonių įsigijimo bei plėtros projektų investicijas, duomenys. Statistikos departamentas skaičiuoja visus tiesioginių užsienio investicijų srautus – tarp jų ir pagrindinių įmonių paskolas antrinėms, pinigų srautus kapitalo rinkose, investicijas į nekilnojamąjį turtą ir t.t. “fDiMarkets.com” duomenimis, 2009–2011 m. daugiausiai investicinių projektų pradėjo įgyvendinti būtent Rusija – iš viso dešimt.

Skandinavų susidomėjimas neblėsta
Nors mūsų šalyje laukiamos visų šalių investicijos, Lietuvos investicijų skatinimo strategijoje nurodytos kelios šalys, kurių investicijų labiausiai pageidaujame: Skandinavijos valstybių, JAV, Didžiosios Britanijos, Izraelio, Vakarų Europos. Būtent šiose šalyse didžiausia aukštųjų technologijų įmonių koncentracija, o tokios investicijos pačios geidžiamiausios, nes sukuria geriausiai mokamas darbo vietas, neteršia aplinkos. Vis dėlto kol kas šio tikslo siekti sekasi sunkiai, nes didžiausių investuotojų dešimtuke yra tik Skandinavijos šalys ir Vokietija. Prieš dešimtmetį Statistikos departamento dešimtuke dar matytos JAV ir Didžioji Britanija iškrito.
JAV 2000 m. Lietuvoje buvo investavusios 917 mln. Lt, o 2010 m. iš šios šalies tebuvo likę 602,9 mln. Lt investicijų. Pagrindinė susitraukusių investicijų priežastis – koncerno “Williams”, pardavusio “Mažeikių naftą”, pasitraukimas iš rinkos. Kaip matyti, į Lietuvą neatėjo daugiau kompanijų, galinčių kompensuoti šios įmonės išėjimą.
Tiesa, “Investuok Lietuvoje”, kuri vertina ne visą tiesioginių užsienio investicijų srautą, o tik plyno lauko investicijas ir įmonių įsigijimus, remdamasi “fDiMarket” duomenų baze prieštarauja: šios bazės duomenimis, JAV pagal investicijas Lietuvoje atsiduria antroje vietoje (2009–2011 m. pradėti įgyvendinti devyni projektai), Didžioji Britanija – penktoje (septyni projektai).
Na, o vieni aktyviausių užsienio investuotojų Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo buvo ir tebėra skandinavai. Turtingoms Skandinavijos šalims nepriklausomybę atkūrusios ir kaimynystėje sparčiai augančios Baltijos šalių rinkos pasirodė perspektyvios ir įdomios, todėl šių valstybių kompanijos buvo pagrindinės strateginės investuotojos daugelyje sektorių. Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pabaigoje Švedija buvo antroji šalis po Lenkijos pagal investicijas Lietuvoje – iš viso investavusi 3,86 mlrd. Lt. Trečioje vietoje atsidūrė Danija – 3,7 mlrd. Lt.
Su investuotojais dirbantys ekspertai įsitikinę, kad skandinavai iš Baltijos šalių, kurios jiems praktiškai kaip namų rinkos, niekur nesitrauks. Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkė Dovilė Aleknienė teigia, kad į Lietuvą švedus traukia gera darbuotojų kvalifikacija ir vieni mažiausių mokesčių ES. Kita vertus, ji pabrėžia, kad estai sugeba prisitraukti dvigubai daugiau švediškų investicijų negu mes. Latviai pagal šį rodiklį lietuvius taip pat lenkia.
“Estai ir latviai orientuojasi į mažesnes ir vidutinio dydžio įmones, mes bandome sudominti tik verslo gigantus. Į kitas Baltijos šalis mažoms ir vidutinėms įmonėms ateiti lengviau, nes spėčiau, kad kitose Baltijos šalyse šiek tiek mažesnė biurokratija, korupcijos lygis, šešėlinė ekonomika”, – svarsto D.Aleknienė.
Pasak specialistės, gera žinia, jog, palyginti su pernai, švediškų įmonių domėjimasis Lietuva suaktyvėjęs ir ryškėja tendencija, kad mažesnės kompanijos taip pat norėtų įeiti į mūsų rinką.
Aktyvesnis investuotojų domėjimasis matyti ir iš statistikos. “Investuok Lietuvoje” duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį užsienio kompanijos Lietuvoje apsisprendė įgyvendinti apie 30 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų, o juos įgyvendinus į Lietuvą bus papildomai pritraukta apie 1,85 mlrd. Lt investicijų. Per 2010 m. inicijuota 41 projektas, kurį įgyvendinus turėtų būti pritraukta apie 4 mlrd. Lt.
Klaipėdos LEZ vadovas E.Kiudulas tvirtina, kad šiuo metu deramasi dėl aštuonių projektų – daugiausia su Skandinavijos ir Vakarų Europos šalimis. LEZ vadovas pastebi tendenciją, kad Vakarų Europos įmonės, prieš keletą metų aktyviai investavusios Kinijoje, nori turėti gamybinių pajėgumų netoli savęs, Europoje, todėl vėl aktyviau žvalgosi mūsų regione. “Prieš ketverius penkerius metus Lietuvoje padidėjo veiklos, darbo jėgos sąnaudos, todėl išryškėjo tendencija, kad plyno lauko investicijas pas mus pradeda įmonės, gaminančios labiau nišinį, ne masinės gamybos produktą, turinčios 50–60 darbuotojų”, – kaip atrodo vidutinis investuotojas, apibūdina E.Kiudulas.
Beje, skirtingų šalių kompanijos investuoja į skirtingus sektorius – ten, kur turi daugiausiai žinių ir patirties. Štai į žemės ūkį, transportą Lietuvoje daugiausiai investavę danai. Į apdirbamąją pramonę – lenkai. Į elektros, dujų, garo tiekimą – Rusija. Į didmeninę ir mažmeninę prekyba – Vokietija, o į informacijos ir ryšių sektorių – Švedija.

Vilioja Tolimųjų Rytų investuotojus
“Investuok Lietuvoje” atstovai viliasi, kad tarp investuotojų Lietuvoje artimiausiu metu įsitvirtins ir Azijos bendrovės, nes jaučiamas didėjantis jų domėjimasis mūsų šalimi. M.Nocius tvirtina pastebintis nemažą Pietų Korėjos ir Japonijos kompanijų susidomėjimą. “Pietų Korėjos įmonės plečiasi į Europą. Projektai konkretūs, ir tik kyla klausimas, kur jie nusės – Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje. Kitais metais bus aišku, ar Pietų korėjiečių projektai ateis į Lietuvą”, – prognozuoja E.Kiudulas.
Dar viena šalis, besidominti Lietuva, yra Kinija. M.Nocius viliasi, kad mūsų rinkoje plėsis Lietuvoje atstovybę turinti didžiausia telekomunikacijos įrangos gamintoja Kinijoje “Huawei Technologies Co., Ltd”, šiemet pasirašiusi sutartį su Vilniaus universitetu dėl bendros mokslinės laboratorijos steigimo. Šiuo metu taip pat dirbama su Kinijos kompanija, kurios vienas vadovų – lietuvis, ir tai smarkiai palengvina darbą.

Kokios šalys Lietuvoje investuoja daugiausiai
2010 metai
Valstybė    Sukaupta tiesioginių užsienio investicijų, mlrd. Lt
Lenkija    4
Švedija    3,86
Danija    3,7
Vokietija    3,56
Rusija    2,9
Nyderlandai    2,49
Estija    2,26
Suomija    1,6
Latvija    1,3
Norvegija    1,16

2000 metai
Valstybė    Sukaupta tiesioginių užsienio investicijų, mlrd. Lt

Danija    1,7
Švedija    1,6
JAV    0,92
Vokietija    0,69
Jungtinė Karalystė    0,62
Estija    0,59
Suomija    0,56
Šveicarija    0,45
Norvegija    0,39
Liuksemburgas    0,31

Šaltinis: Statistikos departamentas

osvaldasciuksyssm76869

Nuo 2010 metų pradžios nebeveikiančios ir uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) generaliniu direktoriumi trečiadienį paskirtas Žilvinas Jurkšus. Kiek daugiau nei metus įmonei vadovavęs Osvaldas Čiukšys paskirtas Ignalinos AE korporatyvinių reikalų direktoriumi.

Sprendimas priimtas Vyriausybės posėdyje trečiadienį.

“Šiandien Vyriausybė pritarė mano siūlymai paskirti naują atominės elektrinės vadovą. (…) Mes matome, kad reikia labai stiprinti visą darbų kokybę, atsakomybę būtent pačiuose vidiniuose procesuose, uždarymo projektų valdyme. Mes matome, kad reikalingas specialistas, turintis techninės patirties, darbo didelėje įmonėje patirties, projektų valdymo patirties, todėl ir buvo šis siūlymas skirti naują vadovą, kuris būtent tokią patirtį turi. Tuo tarpu poną Čiukšį mes norime dedikuoti būtent derybiniams klausimams”, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Pasak neoficialių šaltinių, 44-rių O.Čiukšys energetikos ministro buvo priverstas atsistatydinti.

Fiziko išsilavinimą turintis 50 metų Ž.Jurkšus yra vadovavęs technikos ir technologijų valdymo procesams didelėse įmonėse, o IAE dirba nuo praėjusių metų – jis buvo ekspertas, atsakingas už planavimą ir strateginius reikalus.

1995-2009 metais Ž.Jurkšus dirbo mobiliųjų telekomunikacijų bendrovėje “Bitė Lietuva”, kur paskutiniu metu buvo generalinio direktoriaus pavaduotojas technologijoms ir valdybos narys.

“O.Čiukšio, kaip ekonomisto, vadybininko ir derybininko, patirtis bus labai naudinga įmonei, kurioje jis ir toliau tęs intensyvų darbą pagrindinių tarptautinių projektų kryptimis – su Europos Komisija, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir pagrindiniu rangovu “Nukem”, – rašoma IAE pranešime spaudai.

Pasak jo, siekiant dar labiau sustiprinti įmonės valdymą ir jos pozicijas, būtina tęsti pradėtas reformas įmonės viduje ir tuo pačiu plėtoti išorinius santykius.

Pasak pranešimo, tolesnis ES finansavimas atominės elektrinės uždarymui 2014-2020 metais yra prioritetinis uždavinys, kurio įgyvendinimas nebus lengvas, kai Europoje jaučiami ekonominės krizės padariniai, o pasaulyje – Fukušimos avarijos atgarsiai.

IAE kuria RBMK tipo grafitinių reaktorių išmontavimo ES kompetencijos centrą. Tai labai perspektyvi idėja, kuriai reikės skirti ypatingą dėmesį ir pastangas, rašoma pranešime.

Be to, A.Kubilius trečiadienį pasirašė potvarkį, kuriuo sudarė IAE eksploatavimo nutraukimo priežiūros komisiją. Jai vadovaus energetikos ministras Arvydas Sekmokas, joje dirbs Ministro pirmininko tarnybos, Finansų ministerijos atstovai ir branduolinės energijos žinovai iš akademinės bendruomenės.

Šiuo sprendimu siekiama sustiprinti tiek Vyriausybės dėmesį IAE uždarymo procesui, tiek šio proceso efektyvumą.

Balandžio 28 dieną A.Sekmokas pristatys naują IAE generalinį direktorių Ž.Jurkšų įmonės darbuotojams.

O.Čiukšys jėgainės vadovu tapo kiek daugiau nei prieš metus. Į šias pareigas jis buvo paskirtas pernai kovą, prieš tai du mėnesius vadovavęs IAE uždarymo priežiūros padaliniui. Buvęs diplomatas vadovauti jėgainei pradėjo, Lietuvai ruošiantis deryboms su Europos Komisija dėl 2009 metų pabaigoje uždarytos Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektų tolesnio finansavimo ir jų skaidrumo.

Pasak IAE pranešimo, vadovaujant O.Čiukšiui buvo pasiektas esminis lūžis IAE veikloje – ji tapo reikli rangovams, sustiprinti administraciniai gebėjimai, užtikrintas veiklos skaidrumas, pradėtos esminės reformos įmonės viduje, be to, sustiprintos IAE pozicijos svarbiose tarptautinėse institucijose – EK, EBRD ir kitose.

Jam vadovaujant, pagerėjo statybos darbai, nebrangsta milijardais vertinami uždarymo projektai.

IAE pagal Lietuvos įsipareigojimus stojimo į ES sutartyje visiškai sustojo 2009-ųjų gruodžio 31-ąją. Jos uždarymui Lietuva jau yra gavusi apie 1,3 mlrd. eurų ir dar tikisi gauti apie 1,2 mlrd. eurų. Manoma, kad jėgainės uždarymas truks apie 25-30 metų.