2011 Rugsėjo 24

Lietuvių skonis keičiasi: vis dažniau renkamės mažus automobilius

veidas.lt


Ekonominė krizė pastūmėjo lietuvius persėsti į mažesnius ir ekonomiškesnius automobilius, tačiau ši tendencija nėra visuotinė. Didžiajai daliai pragmatiškus kriterijus nusveria simbolinė automobilio vertė.

Lygindami statistiką tų automobilių, kurie buvo atvežti į techninės apžiūros centrus prieškriziniais 2007-aisiais, ir tų, kurie atvežti šiemet, pastebime racionalumo apraiškų: Lietuvoje sumažėjo didelių ir vidutinių, padaugėjo mažų miesto automobilių, mažų vienatūrių. Taip pat ryški koreliacija tarp degalų kainų kilimo ir automobilių degalų tipo: benzininių liko tik kiek daugiau nei trečdalis, juos aplenkė pigiau eksploatuojami dyzeliniai.
Kita vertus, didžiąją dalį šalies automobilių parko vis dar sudaro dideli ir mažiau ekonomiški vidutinės klasės automobiliai, kompaktinių netgi sumažėjo. Bendras automobilių amžius taip pat netrumpėja, priešingai – pusmečiu pailgėjo ir dabar siekia beveik 14 metų. Ir čia kalbama apie techninę apžiūrą sėkmingai perėjusius automobilius.
Svarbiausia, kad per dešimtmetį dvigubai išaugusios degalų kainos žmonių iš automobilių neišlaipino. Lietuvoje gyventojų mažėja, kelių infrastruktūra atnaujinama lėtai, o šalies automobilių parkas toliau stabiliai plečiasi. Šiemet pasiekta 1,76 mln. registruotų automobilių viršūnė, ir tai tik lengvųjų, M1 klasės. Nepriklausomybės pradžioje šis skaičius buvo trigubai, prieš dešimtmetį – dvigubai mažesnis.
Net ir žinant, kad iš visų šiuo metu registruotų galiojantį techninį pasą turi “tik” 1,35 mln. automobilių (juos skaičiuojančios techninės apžiūros įmonių asociacijos “Transeksta” atstovų manymu, dar 150 tūkst. važinėja nelegaliai, kiti rūdija kiemuose ar išardyti dalimis), tai nekeičia fakto: atkūrusi nepriklausomybę Lietuva tapo ypač automobilizuota valstybe. Lietuvos autoverslininkų asociacijos administracijos vadovas Mindaugas Beišys yra apskaičiavęs, kad pagal automobilių parko plėtros tempus mes neturime lygių Europoje. Bet tuo džiaugsmas ir baigiasi, nes rekordininkai esame ir pagal automobilių parko senumą – didesnės pusės šalies automobilių amžius viršija 20 metų.

Kas antras naujas automobilis – “mažylis”

Didžiulę Lietuvos automobilizaciją (tai yra kievienai šeimai tenka po automobilį) lemia tai, kad turime mažai alternatyvų: neišplėtota viešojo transporto ar dviračių takų infrastruktūra tenkina tik nedidelę dalį gyventojų. Vis dėlto mūsų skonis automobilių atžvilgiu pamažu keičiasi. Tai ypač matyti per krizę nukraujavusioje, bet šiemet iš dugno lipančioje naujų automobilių rinkoje. Čia vyrauja anksčiau nerimtais laikyti kompaktinės klasės automobiliai, ir tai lemia ne vien ekonominės priežastys.
“Tarp šiemet parduotų naujų automobilių mažieji sudarė beveik trečdalį. Jei prie jų priskirtume ir nedidelius visureigius, gautume praktiškai pusę šiemet parduotų naujų automobilių. Panaši tendencija pastebima jau keletą metų. Taigi artėjame prie europietiško požiūrio, kad mieste didelio automobilio nereikia”, – komentuoja “Toyota” automobiliais prekiaujančios UAB “Tokvila” valdybos pirmininkas, taip pat Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas.
Stebint naujų automobilių pardavimo duomenis susidaro įspūdis, kad Lietuvos automobilių pirkėjas ir jo poreikiai iš lėto keičiasi. Anksčiau lietuviai pirmenybę teikdavo vokiškiems automobiliams, o dabar šiuos stumia japoniški ir korėjietiški. Štai tarp praėjusių metų populiariausių naujų modelių dešimtuko pateko tik du vokiški “Volkswagen”, kuriuos lenkė rytietiškieji “Nissan” ir “Subaru”, o šiemet sėkmės sulaukė ekstravagantiškas ir palyginti nebrangus mini visureigis “Nissan Juke”.
Tiesa, P.Ignotas siūlo neskubėti su išvadomis. Ir ne tik todėl, kad dėl skirtingų kainų skirtingose rinkose 30 proc. Lietuvoje nuperkamų naujų automobilių mūsų šalį palieka, taip ir nenuvažiavę čia nė kilometro.
“Iš tiesų lietuviai nėra vienam gamintojui lojalūs pirkėjai. Pabandykit vokietį, 20 metų važinėjusį mersedesu, persodinti į BMW. Nepavyks. O lietuvis persės nors ir rytoj, jei tik gaus gerą pasiūlymą, nesvarbu, ar automobilis bus vokiškas, ar japoniškas. Būtent ekonominės priežastys, o ne konkretūs poreikiai ar prisirišimas prie tam tikrų gamintojų labiausiai lemia mūsų pirkėjo pasirinkimą”, – automobilių salonų virtuvę atskleidžia asociacijos prezidentas.
Kai norėdamas išsiaiškinti poreikius į saloną atėjusio kliento jis pradeda klausinėti, kas ir kokiais keliais tuo automobiliu važinės, ar juo reikės vežti krovinius ir panašiai, šis išpučia akis, nesuprasdamas, kam to teiraujamasi. “Dažniausiai klientui rūpi tik automobilio kaina ir išvaizda. Paklauskime nusipirkusiųjų “Nissan Juke”, kodėl jie tai padarė. 80 proc. atsakys – todėl, kad jis jiems atrodo stilingas. Lietuviai automobilius perka vadovaudamiesi emocijomis, o ne pragmatiškais kriterijais”, – pabrėžia P.Ignotas.

Daugiau nei priemonė patekti iš taško A į tašką B

Naudotų automobilių rinkoje emociniai kriterijai dar ryškesni. Štai 5–10 metų senumo neekonomiškas visureigis dažnai kainuoja tiek pat, kiek mažalitražis kompaktinis automobilis. Automobilių maratonininkas, “Eco Driving Lietuva” lektorius Vitoldas Milius dalijasi patirtimi: “Žmogus galvoja: aha, vienoje svarstyklių pusėje ir “kibiriukas”, ir visureigis. Žinoma, ima visureigį, o vėliau suka galvą, kaip to rajūno atsikratyti.”
Pašnekovas pastebi, kad lietuviai, pirkdami automobilį, būna linkę pervertinti savo pajamas ir į mašiną investuoti daugiau, nei būtų pakankama. “Rinkdamasis automobilį žmogus jį vertina ne tik kaip priemonę patekti iš taško A į tašką B, bet ir kaip būdą išreikšti save. Tai nėra nei gerai, nei blogai – tiesiog toks mentalitetas”, – daro išvadą V.Milius.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius sociologas Vylius Leonavičius tuo nesistebi. “Tyrimų duomenimis, Lietuvoje 70–80 proc. žmonių pirmenybę teikia materialinėms vertybėms. Automobilis yra tokios vertybės pavyzdys, jo savininkas taip save išreiškia. Tai sovietmečio palikimas – juk kitokia saviraiška, ne per daiktus, buvo ribojama. Automobiliai, kaip statuso simboliai, buvo įtvirtinti būtent sovietmečiu – “žiguliukas” buvo anų laikų gerovės simbolis, reikėdavo laukti dešimtmetį, kad jam gautum paskyrą.”
Svarstydamas apie automobilius mokslininkas prisimena iškalbingą istoriją: “Maždaug 1994 m. provincijoje gyvenantis pažįstamas įsigijo vokišką, tuo metu labai akį traukiantį automobilį. Aplinkiniams jis darė tokį įspūdį, kad su vienu jų tą automobilį išmainė… į sodybą. Įsivaizduojate, kokia didžiulė buvo tos mašinos simbolinė vertė?”
Nors pašnekovas taip pat vairuoja, į universitetą atmina dviračiu. “Kai prieš keletą metų gavau profesoriaus vardą, viena kolegė labai rimtai paklausė: “Tai gal dabar jau pradėsi automobiliu važinėti?” Tai daug ką pasako”, – juokiasi prisiminęs kolegės repliką V.Leonavičius.
Šiandien automobilį į sodybą jau vargu ar iškeisi, tačiau simbolinė jo reikšmė vis dar yra didelė. Pastarųjų metų tendencijos rodo poslinkius racionalumo link, tačiau daugumai pirkėjų automobilio dydis tebėra svarbesnis už manevringumą, grožis – už patogumą, o galingumas – už ekonomiškumą.

Renkamės vis mažesnius automobilius
Automobilio tipas    Dalis tarp visų automobilių, kuriems buvo atlikta techninė apžiūra 2007 m. (proc.)    Dalis tarp visų automobilių, kuriems buvo atlikta techninė apžiūra 2011 m. (proc.)
Maži vienatūriai    (“Renault Scenic”, “Ford C-MAX” ir kt.)    0,82    1,95
Maži visureigiai    (“Subaru Forester”, “VW Tiguan” ir kt.)    1    1,93
Maži automobiliai    (“Opel Corsa”, “VW Polo”)    6,57    7,75
Kompaktiniai automobiliai (“VW Golf”, “Opel Astra”)    29,71    27,93
Vidutiniai automobiliai (“VW Passat”, “Honda Accord”)    36,72    34,36
Dideli automobiliai (“Audi A6″, “BMW 5″)    14,2    12,55
Šaltinis: Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija “Transeksta”. Per metus techninė apžiūra atliekama apie 500 tūkst. automobilių

Automobilių amžius didėja (maketuoti kaip kreivę)
Metai    2007    2009    2011
Vidutinis techninę apžiūrą perėjusios automobilio amžius    13,13 m.    13,83 m.    13,91 m.
Šaltinis: “Transeksta”

Daugėjo “Toyota”, mažėjo “Audi” automobilių
Gamintojas    Dalis tarp visų automobilių, kuriems buvo atlikta techninė apžiūra 2007 m. (proc.)    Dalis tarp visų automobilių, kuriems buvo atlikta techninė apžiūra 2011 m. (proc.) Pokytis
“Toyota”    2,8    4,3    +1,5
“Opel”    7,6    8,4    +0,8
“Volvo”    1,5    2,1    +0,6
BMW    5,2    4,7    –0,5
“Ford”    6,9    5,9    –1
“Mazda”    4,7    3,6    –1,1
“Audi”    16,9    15,5    –1,5
Šaltinis: Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacija “Transeksta”

Naujų automobilių rinka pamažu atsigauna
Metai    Parduota naujų automobilių (vnt.)
2007    25 712
2008    25 192
2009    8291
2010    8906
2011* 9870*
Šaltinis: “Autobild Lietuva” ir “AutoTyrimai”
* 2011 m. duomenys apima sausio–rugpjūčio mėn.

Degalų kainos per dešimtmetį padvigubėjo
Metai    Benzino kaina (Lt/l)    Dyzelino kaina (Lt/l)
2000    2,5    2
2005    3,2    3,1
2008    4    4,3
2011    4,6    4,3
Šaltiniai: degalukainos.lt, ELTA, “Pinigų karta”, Lietuvos laisvosios rinkos institutas

Benzininius automobilius keitėme į dyzelinius
Degalų tipas    Dalis tarp visų automobilių, kuriems buvo atlikta techninė apžiūra 2007 m. (proc.)    Dalis tarp visų automobilių, kuriems buvo atlikta techninė apžiūra 2011 m. (proc.)
Benzinas    52,4    39
Dyzelinas    31,2    46,6
Benzinas / dujos    16,4    14,2
Benzinas / elektra    0    0,13
Šaltinis: “Transeksta”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...