Sausio 29 d., ketvirtadienį, vyko savaitraščio „Veidas“ išrinktų geriausiųjų Lietuvos merų apdovanojimas. Į pirmą sąrašo vietą iškopė Klaipėdos m. meras Vytautas Grubliauskas, antrą vietą pelnė Druskininkų m. vadovas Ričardas Malinauskas, trečiąją – Vilniaus m. meras Artūras Zuokas.

Septintą kartą organizuoto „Veido“ konkurso pabaigtuvės tradiciškai vyko Vilniaus „Neringos“ restorane – ten susirinko aukšti valstybės pareigūnai, merai, politikai.

Geriausiuosius merus „Veidas“ šiemet rinko pagal naujas taisykles. Ankstesnius kriterijus – apklausos respondentų nuomonę ir savivaldybės vietą „Veido“ reitinge papildė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sudaryto Lietuvos savivaldybių indekso 2014 m. duomenys. Šiemet apklausa pretendentams galėjo pelnyti iki 40 galutinio reitingo balų, „Veido“ ir LLRI reitingai – kiekvienas iki 30 balų (iš viso iki 100 balų pagal tris kriterijus).

Klaipėdos meras V.Grubliauskas, kuris pernai pelnė antrą vietą, šiemet buvo dažnai minimas atsakymuose į „Veido“ apklausą, nors nebuvo jos lyderis. LLRI indekse 2014 m. Klaipėda buvo įvertinta geriausiai iš visų miestų savivaldybių. Tokį titulą uostamiestis pelnė jau ketvirtą kartą nuo 2011 m., kada LLRI ėmė vertinti šalies savivaldybes. Pastarajame „Veido“ reitinge Klaipėdos m. savivaldybė užėmė ketvirtą vietą.

Trimito meistras V.Grubliauskas, tarp muzikantų žinomas Kongo pravarde, savo tinklaraštyje rašo: „Aš laikau save džiazo muzikantu, šiuo metu esančiu politikoje, o ne politiku, kartais mėgstančiu padžiazuoti.“ Palikęs ryškų pėdsaką uostamiesčio kultūriniame gyvenime (ne be jo pastangų nuo 1994 m. Klaipėdoje vyksta džiazo festivalis), V.Grubliauskas šiuo metu spaudo sudėtingo miesto ūkio klavišus.

2014 m. LLRI savivaldybių indekse Klaipėda pirmavo tarp miestų kaip geriausia savivaldybė pagal tris rodiklių grupes, nusakančias naudą gyventojui (komunalinis ūkis, sveikata), investuotojui (investicijos ir plėtra, mokesčiai) ir valdymo kokybę (biudžetas, turto valdymas).

Pavyzdžiui, ilgalaikių bedarbių, taip pat socialinių pašalpų gavėjų skaičiai, tenkantys 1 tūkst. gyventojų, Klaipėdoje 2013 m. buvo mažesni nei kituose didmiesčiuose. Klaipėda išsiskiria ir santykinai nedideliais nenaudojamų pastatų ir patalpų plotais.

„Veido“ merų reitinge antrą vietą laimėjo Ričardas Malinauskas, kuris 2009-aisiais, kai savaitraštis surengė pirmąjį konkursą, pelnė geriausio mero vardą. Pagal „Veido“ taisykles penkerius metus jis nebuvo traukiamas į nominantų sąrašą. Šįkart – kaip ir tada – į reitingo viršūnes R.Malinauską stumia Druskininkų, kuriems jis vadovauja nuo 2000 m., sėkmė: ekonomiškai apmiręs miestas virto klestinčiu kurortu, atvykėlius viliojančiu paslaugomis, vietinius – darbo vietomis.

Trečias „Veido“ geriausiųjų sąraše – sostinės meras A.Zuokas.

Susirinkusiuosius į apdovanojimų ceremoniją pasveikino žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, buvęs Neringos meras, premjero patarėjas Antanas Vinkus, „Veido“ leidėjas Algimantas Šindeikis. Aplinkos viceministrė Daiva Matonienė įteikė ministerijos prizą Anykščių r. merui Sigučiui Obelevičiui.

Dauguma įtrauktųjų į „Veido“ geriausių merų trisdešimtuko sąrašą šiemet pirmą kartą dalyvaus tiesioginiuose merų rinkimuose. Netrukus pamatysime, ar piliečių pasirinkimai labai skiriasi nuo mūsų savaitraščio ir LLRI reitingų.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) Klaipėdos savivaldybę jau ketvirtus metus iš eilės pripažino geriausiai dirbančia savivaldybe šalyje.

Elena Milčiūtė

Uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko teigimu, greitas ir patikimas viešasis transportas, moderniai sutvarkytos gatvės, požeminiai atliekų konteineriai, pigios ir kokybiškos komunalinės paslaugos, dinamiškas smulkusis verslas klaipėdiečiams jau yra norma. „Dabar atėjo metas siekti didesnių ambicijų – tapti vienu svarbiausių Rytų Baltijos regiono ekonominių, akademinių ir kultūrinių centrų. Ir tai tikrai nėra tušti pasvaičiojimai“, – tvirtina V.Grubliauskas.

Nuolat pirmą vietą savivaldybių indekse uostamiesčiui skiriantis LLRI pabrėžia, kad Klaipėda yra patraukli verslui, savivaldybė nevaržo konkurencijos, o iš to laimi gyventojai – turi daugiau galimybių pasirinkti, kas juos gydys, kas išveš šiukšles ir pan.

Išskirtinai Klaipėda įvertinta ir žurnalo „Forbes“ atliktame tyrime, kuriuo siekta išskirti geriausius verslo regionus Baltijos valstybėse. Čia vienintelis Lietuvos uostamiestis taip pat atsidūrė sąrašo viršuje. Pasak V.Grubliausko, šiandien pagrindiniu miesto ekonomikos ir gerovės augimo varikliu išlieka Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, pastaraisiais metais pritraukianti po kelis naujus investuotojus, ir uostas, itin stiprindamas savo, kaip vieno svarbiausių Rytų Baltijos regiono transporto mazgų, pozicijas.

Vienas konkrečių pavyzdžių – pradėtas kurti „Klaipėdos Smeltės“ tarptautinis konteinerių paskirstymo centras, vadinamasis HUB-as, į kurį konteineriai atgabenami okeaniniais laivais, perkraunami į mažesnius ir gabenami jau į kitus Baltijos jūros uostus bei atvirkščiai.

Taip pat Klaipėdos uosto direkcija yra parengusi uosto laivybos kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo galimybių plėtros planą, užtikrinsiantį tvaraus, dinamiško ir konkurencingo Klaipėdos uosto plėtrą. Į uosto infrastruktūrą Uosto direkcija iki 2018 m. iš viso planuoja investuoti apie 350 mln. eurų.

„Naujo didžiulio impulso Klaipėdos plėtros istorijoje tikimasi mieste įsikūrus dviem Didžiosios Britanijos mokslo įstaigų filialams. Dėl bendradarbiavimo pernai sutarta su Tysaido universitetu (~Teesside University~) ir Bredfordo kolegija (~Bradford College~). Britai ketina Lietuvos uostamiestyje jau nuo 2016-ųjų rudens priimti studentus į profesinio, bakalauro ir magistro inžinerinių bei IT specialybių studijas. Numatoma, kad 2020-aisiais šių mokslo įstaigų filialuose Klaipėdoje bendrai studijuos apie 8 tūkst. studentų, didžioji dalis – iš Rytų Europos ir NVS šalių“, pasakoja uostamiesčio meras.

Pasak jo, gerokai sustiprinus miesto mokslo ir studijų potencialą bei vietoje parengiant aukštos kvalifikacijos specialistų Klaipėdai pavyks prisivilioti ne tik gamybą ar logistiką plėtojančių užsienio investuotojų, bet jau ir didesnę pridėtinę vertę kuriančių tarptautinių IT ar kitų paslaugų bendrovių.

V.Grubliauskas pabrėžia, kad kalbant apie miesto ekonominio potencialo stiprinimą negalima pamiršti ir ekologijos bei miestiečių gyvenimo kokybės gerinimo. Šiandien Klaipėda yra vienintelis Lietuvos miestas, priklausantis Pasaulio sveikatos organizacijos Europos sveikų miestų tinklui.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, uostamiesčio gyventojai mažiausiai šalyje moka už geriamąjį vandenį ir naudojasi geriausiomis centralizuoto vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugomis.

Klaipėdiečiai, palyginti su kitų šalies didmiesčių gyventojais, mažiausiai moka ir už šildymo paslaugas. Uostamiestis laikomas ir vienu pažangiausiai komunalines atliekas tvarkančių miestų šalyje, vykdančių visas ES direktyvas. Beje, per trejetą metų vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą čia buvo sumažinta 20 proc.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Klaipėdoje geriausiai išplėtota ir pigiausia viešojo transporto sistema Lietuvoje. Beje, Susisiekimo ministerija Klaipėdai trejiems metams yra suteikusi dviračių miesto titulą. „Siekiama, kad mieste sparčiai mažėtų automobilių išmetamų dujų, didžiausio taršos šaltinio, kiekiai. Todėl didžiulis dėmesys ir skiriamas viešojo transporto sistemos gerinimui bei dviračių takų tinklo plėtrai“, – teigia V.Grubliauskas.

Taip pat savivaldybė užsibrėžė tikslą padvigubinti kultūros finansavimą. Miestui svarbi ir atvykstamojo turizmo duodama nauda.

Pernai Klaipėda į uostą atplaukusių kruizinių laivų skaičiumi aplenkė Rygą ir sulaukė 57 tūkst. kruizų turistų. Ne išskirtinė naujiena ir tai, kad Klaipėdą vis dažniau aplanko „The Tall Ships“ regatų didieji burlaiviai. Jų vėl laukiama ir šiemet, ir 2017-aisiais. Dar vienas miesto siekis – tapti vienu iš didžiausių pasaulyje jachtų lenktynių „Volvo Ocean Races“ uostų.

„Realu ir tai, kad dar šiemet pagaliau sulauksime proveržio pritraukiant naujas tiesioginių skrydžių kryptis į Klaipėdos / Palangos oro uostą“, – pridūrė uostamiesčio meras.

Tokį objektyvų vertinimą, ar racionaliai veikia savivaldybės, siūlo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Aušra Lėka

Svarbiausias kitų metų politinis įvykis – savivaldybių tarybų rinkimai.

Apie savivaldos sėkmes ir problemas kalbamės su „Veido“ geriausių merų rinkimuose šiemet „sidabrą“ pelniusiu Klaipėdos miesto vadovu Vytautu Grubliausku.

VEIDAS: Baigiate savo kadenciją mero poste. Kuo skyrėsi realybė nuo įsivaizdavimo, kiek, ką ir kaip turi dirbti meras?

V.G.: Lygindamas su Seimo nario pareigomis, kurias ėjau dar prieš beveik ketverius metus, sakyčiau šitaip: parlamentaro veikla primena darbą ant kruizinio laivo kapitono tiltelio, bet prisiimant grupinę „jungos atsakomybę“. Mero pareigos – tai kasdienis juodas darbas „mašinų skyriuje“, jūrą matant tik pro mažą iliuminatoriaus langelį, tačiau prisiimant kapitono atsakomybę, o štai atlyginimas – jungos.

Tačiau negalėčiau pasakyti, kad tai buvo šokas: žinojau, jog meras visada yra miesto rūpesčių epicentre, tačiau kartu turi ir galimybę bei pareigą tiesiogiai prisidėti prie svarbių procesų, naujų objektų atsiradimo ir patirti akivaizdaus, kone akyse gimstančio rezultato džiaugsmą.

VEIDAS: Ar tikrai savivalda Lietuvoje turi per mažai galių? Kokį įsivaizduojate efektyvų galių tarp centro ir vietos valdžios pasidalijimą? Kokių galių jums asmeniškai stigo, kad galėtumėte dar pagerinti klaipėdiečių gyvenimą?

V.G.: Trumpai tariant, savivaldos autonomija yra deklaratyvus dalykas – norėčiau, kad savivaldos kompetencija ne tik plačiau aprėptų, bet ir būtų labiau detalizuota įstatymais. Trijų grandžių valstybės valdžios sistemos pagrindas – Prezidentas-Seimas-Vyriausybė – yra gana gerai veikianti konstitucinė sistema. Jei kalbame apie savivaldą, ši sistema tarsi ir turi atitikmenį: meras-taryba-savivaldybės administracija, bet šiuo lygmeniu sklandaus veikimo ir subalansuotumo tikrai gerokai mažiau.

Analogijų galėtų būti ir platesne apimtimi. Pavyzdžiui, turėdamas veto teisę taryboje, meras galėtų pasitelkti savo politinę poziciją darydamas įtaką sprendimų priėmimo procesams, o ne vien realizuoti daugumos valią. Ir tai tik viena maža iliustracija.

VEIDAS: Kokie, jūsų vertinimu, pliusai ir minusai, kad merus šįsyk jau rinksime tiesiogiai?

V.G.: Iš principo esu linkęs palaikyti naujoves, tad ir tiesioginių merų rinkimų idėją sutikau optimistiškai. Verta dėmesio ir diskusija apie mero įgaliojimų aprėptį, kuri tiesiogiai siejasi su šio posto funkcionalumu, jį užimančių asmenų galimybėmis įgyvendinti savo politines programas. Dabar mero funkcijos iš esmės apima tarybos ir administracijos bendradarbiavimo moderavimą, su juo susijusias procedūras, asocijuotų regioninių struktūrų koordinavimą. Manau, esamą spektrą galėtų papildyti apčiuopiami ir nedviprasmiški įgaliojimai skiriant tiek politinio pasitikėjimo pareigūnus, tiek kitus savivaldybių įmonių vadovus, tiek ir tiesiogiai dalyvaujant ūkinio gyvenimo procesuose. Žinoma, besąlygiškai prisiimant ir adekvačią atsakomybę. Tik toks įgaliojimų bei atsakomybės subalansuotumas nenuviltų nei renkančiųjų, nei renkamųjų.

VEIDAS: Kas, jūsų supratimu, realiai yra tai, ką vadiname regionine politika? Ar būtų gerai, jei Lietuva virstų trijų miestų valstybe – ar neverslius regionus iš tiesų reikėtų, na, gal ne užkalti, bet į juos neinvestuoti? Kaip savivaldybės tarpusavyje iš tikrųjų konkuruoja dėl investicijų, taip pat ir užsienio?

V.G.: Regioninė politika Lietuvoje šiuo metu – labiau siekiamybė negu realybė, o jos galimybės nėra iki galo išnaudojamos. Galima ilgai diskutuoti apie biblinio principo „turinčiam bus pridėta, o iš neturinčio – atimta“ taikymą regionų politikos lygmeniu.

Mano įsitikinimu, objektyviai įvertinti, kurios savivaldybės veikia racionaliai (o tai geriausiai iliustruoja viešųjų paslaugų kainos, kurių mažumas proporcingas administravimo efektyvumui), padėtų centralizuotas nepriklausomas sisteminis savivaldos auditas. Čia jau kalbame ne apie politikos peripetijas, o apie nuoseklią ir strategiškai apgalvotą regionų valdyseną. Sveika ir į viešąjį interesą orientuota vidinė savivaldybių konkurencija (ir bendradarbiavimas tarpusavyje!) gali būti puikus pagrindas centrinei valdžiai administruojant ir skirstant Europos Sąjungos paramą.

O jei kalbame apie užsienio investicijas, jos dažnai savaime tampa savivaldybės darnaus vystymosi indikatoriumi. Tikėtis investicijų ten, kur nėra darbo jėgos arba ši nepakankamai kvalifikuota konkrečiai sričiai, ten, kur yra prasta logistikos sistema bei infrastruktūra, nepalankios darbo ir laisvalaikio sąlygos ir nematyti teigiamų poslinkių, yra sudėtinga. Klaipėda dėl savo išskirtinės padėties konkuruoja ne tiek su kitomis Lietuvos savivaldybėmis, kiek su Pietų Baltijos uostamiesčiais: Liepoja, Gdansku bei Kaliningradu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-45-2014-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Reikšmingiausio šalies logistikos mazgo bei jūrinės ekonomikos šerdies vardas seniai nebetenkina Lietuvos uostamiesčio. Klaipėdos vadovai įsitikinę, kad atėjo metas siekti daugiau: kryptį diktuoja pati geografija ir plaukus kedenantis pajūrio brizas, viliote viliojantis skleisti bures.

Apžvelgdamas miesto jau nuveiktus darbus, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas konstatuoja, kad sunkiausia siekti skirtingų sektorių veiksmų sutelktumo. Kartu pabrėžia, kad pasirinktos krypties – tapti buriavimo sostine – teikiamais pranašumais neabejojama. Politikai ir bendruomenė sutaria, kad tai visapusiška investicija į miesto ir regiono ateitį tiek sporto talentų ugdymo, tiek papildomų ekonomikos bei kultūros stimulų atžvilgiu.

VEIDAS: Jaukus Pilies uostelis prie piliavietės, skirtas privatiems laiveliams, atrodytų, per mažas ambicingiems planams – čia jau dabar nebetelpa visų norinčiųjų laivai. ES lėšomis buvo iš dalies finansuojama nuo 2010 m. vykusi Klaipėdo jachtklubo rekonstrukcija. Ar šį projektą pavyko įgyvendinti laiku?
V.G.: Taip, džiaugiamės, kad viešoji įstaiga, kurios dalininkės yra Klaipėdos miesto savivaldybė bei privati bendrovė, dalinę rekonstrukciją atliko laiku ir jau galėtų pradėti veiklą. Sutvarkytos dvi jachtklubo krantinės, tad šiuo metu čia galėtų švartuotis 65 mažieji laivai, o ateityje planuojama atnaujinti ir trečiąją krantinę bei teritorijoje esančius pastatus.
Deja, viena iš jachklubo akcininkų, bendrovė “MG Valda”, neišvengė formalumų spaudimo, kuris neleido suderinti baigiamųjų dokumentų tvarkymo su atnaujinto jachtklubo funkcionavimu, nors tikėjomės jo jau šią vasarą. Miestas svariai prisidėjo prie šio projekto: savivaldybės bei privataus sektoriaus bendradarbiavimas sudarė palankias sąlygas solidesniam projekto finansavimui iš kelių šaltinių, tarp jų – Lietuvos verslo paramos agentūros, užtikrinti.
VEIDAS: Buriavimo populiarinimas neįsivaizduojamas be edukacijos ir jauniausių šios sporto šakos propaguotojų ugdymo. Kada Klaipėda turės savo buriavimo mokyklą?
V.G.: Ji jau egzistuoja – ir formaliai, ir faktiškai, ir netgi istoriniu požiūriu. Tačiau, žinoma, neturėdami buriavimo sporto bazės miesto ribose, tokio klausimo sulaukiame nuolat. Pernai įsteiga Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokykla “Šiaurys”. Tarp naujosios organizacijos, kurią Klaipėdos miesto savivaldybė išlaiko kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe, skyrusia jauniesiems buriuotojams vietas švartuotis Drevernos uoste, steigėjų yra ir Jūrinis buriuotojų klubas, prisidėjęs inventoriumi bei patirtimi. Tad tai yra geras kelių sektorių bendradarbiavimo regiono lygmeniu pavyzdys.
Akivaizdu, kad turėdami nuosavą bazę, patogesnes sąlygas, buriuotojai galėtų siekti daugiau, ir visos prielaidos tam yra. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar 2004-aisiais pažadėjo miestui per penkerius metus pastatyti 400 vietų pramoginių laivų bei jachtų prieplauką piečiau Kiaulės Nugaros salos. Nuo marių prieplauka būtų atitverta molais, čia veiktų remonto dirbtuvė, laivų degalinė, elingai. Naujasis objektas turėjo būti perduotas miestui prieš penkerius metus, tačiau iki šiol egzistuoja tik popieriuose.
Tad ypač laukiame palankaus direkciją kontroliuojančios Susisiekimo ministerijos sprendimo, kuris sudarytų sąlygas siekti fondų finansavimo naujuoju ES programavimo laikotarpiu.
VEIDAS: Klaipėdos ambicijas buriavimo srityje, ko gero, skatina ir tarptautinių šios srities organizacijų vertinimai bei palaikymas?
V.G.: Iš tiesų, tačiau svarbu ir tai, kaip patys vertiname savo potencialą. Atrodytų, niekas nebeturi abejonių, kad Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, įvaizdžio stiprinimas tarptautiniu lygiu bei mūsų savimonėje yra vienas iš nacionalinių prioritetų, tad įgyvendinti jį turime sutelkę jėgas. Klaipėda puoselėja viziją tapti ne tik išplėtotos buriavimo infrastruktūros miestu, bet ir Rytų Baltijos buriavimo sporto sostine.
Tarptautinė organizacija “Sail Training International” įtraukė mus iškart į dviejų artėjančių didelio masto regatų žemėlapius. 2015 m. birželio 5–7 d. Klaipėda taps “The Tall Ships Regatta” regatos starto uostu ir jau trečiąsyk sulauks šios organizacijos renginio. Ypač džiaugiamės sulaukę toliaregiškos ir konstruktyvios ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus paramos.
Premjeras ėmėsi ne tik simbolinio regatos globėjo vaidmens – Vyriausybė šiam išskirtiniam renginiui finansuoti pažadėjo 500 tūkst. Lt tikslinių lėšų, mat Klaipėdos laukia nemažos išlaidos: regatą priimančio uosto mokestis, kad ir derybomis sumažintas 35 proc., sudaro apie 200 tūkst. Lt, taip pat įsipareigojame organizuoti regatos kultūrinę programą.
Tam, žinoma, reikės pasitelkti visą sukauptą vasaros tradicijų įdirbį – įspūdingą regatą derinsime su pajūrio pramogomis.
Beje, “Sail Training International” parengė, mano vertinimu, vieną geriausių dovanų artėjančio Klaipėdos 765-ojo gimtadienio proga: 2017-aisiais uostamiestyje vėl finišuos “Tall Ships Races Baltic” regata. “Sail Training International” jau paskelbė visus keturis uostus, kurie taps jos šeimininkais: Klaipėda šias pareigas dalysis su Halmstadu Švedijoje ir Kotka bei Turku Suomijoje.