2015 Vasario 01

Lyderės pozicijų neužleidžianti Klaipėda puoselėja naujas ambicijas

veidas.lt

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) Klaipėdos savivaldybę jau ketvirtus metus iš eilės pripažino geriausiai dirbančia savivaldybe šalyje.

 

Elena Milčiūtė

 

Uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko teigimu, greitas ir patikimas viešasis transportas, moderniai sutvarkytos gatvės, požeminiai atliekų konteineriai, pigios ir kokybiškos komunalinės paslaugos, dinamiškas smulkusis verslas klaipėdiečiams jau yra norma. „Dabar atėjo metas siekti didesnių ambicijų – tapti vienu svarbiausių Rytų Baltijos regiono ekonominių, akademinių ir kultūrinių centrų. Ir tai tikrai nėra tušti pasvaičiojimai“, – tvirtina V.Grubliauskas.

Nuolat pirmą vietą savivaldybių indekse uostamiesčiui skiriantis LLRI pabrėžia, kad Klaipėda yra patraukli verslui, savivaldybė nevaržo konkurencijos, o iš to laimi gyventojai – turi daugiau galimybių pasirinkti, kas juos gydys, kas išveš šiukšles ir pan.

Išskirtinai Klaipėda įvertinta ir žurnalo „Forbes“ atliktame tyrime, kuriuo siekta išskirti geriausius verslo regionus Baltijos valstybėse. Čia vienintelis Lietuvos uostamiestis taip pat atsidūrė sąrašo viršuje. Pasak V.Grubliausko, šiandien pagrindiniu miesto ekonomikos ir gerovės augimo varikliu išlieka Klaipėdos laisvoji ekonominė zona, pastaraisiais metais pritraukianti po kelis naujus investuotojus, ir uostas, itin stiprindamas savo, kaip vieno svarbiausių Rytų Baltijos regiono transporto mazgų, pozicijas.

Vienas konkrečių pavyzdžių – pradėtas kurti „Klaipėdos Smeltės“ tarptautinis konteinerių paskirstymo centras, vadinamasis HUB-as, į kurį konteineriai atgabenami okeaniniais laivais, perkraunami į mažesnius ir gabenami jau į kitus Baltijos jūros uostus bei atvirkščiai.

Taip pat Klaipėdos uosto direkcija yra parengusi uosto laivybos kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo galimybių plėtros planą, užtikrinsiantį tvaraus, dinamiško ir konkurencingo Klaipėdos uosto plėtrą. Į uosto infrastruktūrą Uosto direkcija iki 2018 m. iš viso planuoja investuoti apie 350 mln. eurų.

„Naujo didžiulio impulso Klaipėdos plėtros istorijoje tikimasi mieste įsikūrus dviem Didžiosios Britanijos mokslo įstaigų filialams. Dėl bendradarbiavimo pernai sutarta su Tysaido universitetu (~Teesside University~) ir Bredfordo kolegija (~Bradford College~). Britai ketina Lietuvos uostamiestyje jau nuo 2016-ųjų rudens priimti studentus į profesinio, bakalauro ir magistro inžinerinių bei IT specialybių studijas. Numatoma, kad 2020-aisiais šių mokslo įstaigų filialuose Klaipėdoje bendrai studijuos apie 8 tūkst. studentų, didžioji dalis – iš Rytų Europos ir NVS šalių“, pasakoja uostamiesčio meras.

Pasak jo, gerokai sustiprinus miesto mokslo ir studijų potencialą bei vietoje parengiant aukštos kvalifikacijos specialistų Klaipėdai pavyks prisivilioti ne tik gamybą ar logistiką plėtojančių užsienio investuotojų, bet jau ir didesnę pridėtinę vertę kuriančių tarptautinių IT ar kitų paslaugų bendrovių.

V.Grubliauskas pabrėžia, kad kalbant apie miesto ekonominio potencialo stiprinimą negalima pamiršti ir ekologijos bei miestiečių gyvenimo kokybės gerinimo. Šiandien Klaipėda yra vienintelis Lietuvos miestas, priklausantis Pasaulio sveikatos organizacijos Europos sveikų miestų tinklui.

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, uostamiesčio gyventojai mažiausiai šalyje moka už geriamąjį vandenį ir naudojasi geriausiomis centralizuoto vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugomis.

Klaipėdiečiai, palyginti su kitų šalies didmiesčių gyventojais, mažiausiai moka ir už šildymo paslaugas. Uostamiestis laikomas ir vienu pažangiausiai komunalines atliekas tvarkančių miestų šalyje, vykdančių visas ES direktyvas. Beje, per trejetą metų vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą čia buvo sumažinta 20 proc.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Klaipėdoje geriausiai išplėtota ir pigiausia viešojo transporto sistema Lietuvoje. Beje, Susisiekimo ministerija Klaipėdai trejiems metams yra suteikusi dviračių miesto titulą. „Siekiama, kad mieste sparčiai mažėtų automobilių išmetamų dujų, didžiausio taršos šaltinio, kiekiai. Todėl didžiulis dėmesys ir skiriamas viešojo transporto sistemos gerinimui bei dviračių takų tinklo plėtrai“, – teigia V.Grubliauskas.

Taip pat savivaldybė užsibrėžė tikslą padvigubinti kultūros finansavimą. Miestui svarbi ir atvykstamojo turizmo duodama nauda.

Pernai Klaipėda į uostą atplaukusių kruizinių laivų skaičiumi aplenkė Rygą ir sulaukė 57 tūkst. kruizų turistų. Ne išskirtinė naujiena ir tai, kad Klaipėdą vis dažniau aplanko „The Tall Ships“ regatų didieji burlaiviai. Jų vėl laukiama ir šiemet, ir 2017-aisiais. Dar vienas miesto siekis – tapti vienu iš didžiausių pasaulyje jachtų lenktynių „Volvo Ocean Races“ uostų.

„Realu ir tai, kad dar šiemet pagaliau sulauksime proveržio pritraukiant naujas tiesioginių skrydžių kryptis į Klaipėdos / Palangos oro uostą“, – pridūrė uostamiesčio meras.

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Mėmelis mėnulis Mėmelis mėnulis rašo:

    Mėnulio miestas Klaipėda,
    Saulės miestas Šiauliai.
    Atstatysim kryžiuočių sugriautą šventyklą,
    Ir sugrįš į Tėvynę Lietuvos vaikai


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...