Kalbos, kad mesti rūkyti yra paprasta, laužtos iš piršto. Kodėl? Atsakymą pateikia ištrauka iš Danutės Jonušienės ir Roberto Badaros knygos “Toksikologo užrašai”.

Sugriautame majų mieste Palenkėje, Meksikoje, vienoje šventykloje išliko drožinys, vaizduojantis rūkantį žynį. Tai rodo, kad Lotynų Amerikoje tabakas buvo nuo seno vartojamas ritualinėms apeigoms. Kai 1492 m. Kristupas Kolumbas atrado naują žemyną, rūkantys čiabuviai jam atrodė keistuoliai. Jam kur kas labiau rūpėjo auksas. Tai, kad tabakas gali būti ne mažiau pelningas nei taurusis metalas, paaiškėjo gerokai vėliau. Tik XVII a. pradžioje šis augalas atkeliavo iš Pietų Amerikos į Europą.
Tačiau Europoje plintanti rūkymo mada daug ką papiktino. 1604 m. Anglijos karalius Jokūbas I, užėmęs sostą po karalienės Elžbietos mirties, išleido tabaką smerkiantį raštą, kuriame užsipuolė nepadorų įprotį – bjaurų akims, nepakenčiamą nosiai ir pavojingą plaučiams. Šis įprotis galėjo užtraukti net mirties bausmę.
Prekyba tabaku Naujojo pasaulio naujakuriams tapo aukso gysla. 1607 m. įsteigus pirmąją nuolatinę anglų koloniją Džeimstauną Virdžinijos valstijoje, jau po penkerių metų jos gyventojai pradėjo eksportuoti tabaką į Angliją. Dar po dvejų Ispanijoje buvo sukurtos pirmosios cigaretės – 1614 m. Sevilijos elgetos įsigudrino jas sukti iš cigarų atliekų. Iki tol buvo rūkomi tik cigarai.
Pirmąja rūkymo auka tapo anglų karininkas seras Walteris Raleighis (1554 –1618). Jis pirmasis atvežė tabaką į Angliją ir nepaleido pypkės iš dantų net pasitikdamas mirtį. 1618 m. spalio 29 dieną jis buvo nukirsdintas, prieš įvykdant bausmę buvo išpildytas jo paskutinis noras – leista surūkyti pilną dubenį tabako. Kitose šalyse už rūkymą žmogus taip pat galėjo netekti gyvybės. XVIII a. Rusijoje Petras I žiauriai bausdavo rūkalius – ne tik kankindavo, bet ir tremdavo į Sibirą arba skirdavo mirties bausmę.
Įsitikinus, kad tabakas gali būti naudingas žemės ūkyje, XVIII a. viduryje jis buvo naudojamas kaip insekticidas, apsaugantis augalus nuo kenkėjų. 1828 m. iš tabako lapų pavyko išskirti nikotiną, o 1880-aisiais amerikiečių verslininkas Jamesas Bonsackas patentavo pirmą cigarečių sukimo mašiną, kuri per valandą pagamindavo apie 10 tūkst. cigarečių.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 292014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-29-2014-m

Nelegali cigarečių rinka Lietuvoje išlieka antra pagal  dydį Europoje po Latvijos, 2013 m. pasiekusi 27.1 proc. visos tabako gaminių rinkos, skelbiama naujame visoje Europoje atliekamo KPMG SUN tyrimo rezultatuose.
Nors nuo 2010 m., kai nelegalios cigaretės sudarė daugiau nei 40 proc. visų suvartojamų tabako gaminių, nelegali rinka stipriai sumažėjo, praėjusiais metais šalyje buvo suvartota 48 mln. pakelių nelegalių cigarečių, iš kurių 40 mln. nelegaliai atkeliavo iš Baltarusijos, o 6 mln. – iš Rusijos. Jei šios cigaretės būtų parduotos legaliai, šalies biudžetas papildomai būtų gavęs 314 mln. litų. Taip pat ES mastu atliktame tyrime atkreipiamas dėmesys, jog Baltijos šalys yra naudojamos kaip tranzitinės šalys nelegales cigaretes tiekti į kitas Europos valstybes.
“KPMG tyrimų duomenimis, dėl aktyvių valstybės bei teisėtvarkos institucijų pastangų mažinti šalyje šešėlį per pastaruosius metus nelegali cigarečių rinka Lietuvoje laipsniškai mažėjo. Vis dėlto beveik trečdalis šalyje parduodamų tabako gaminių yra nelegalūs. Dėl to šalis praranda daug pajamų iš nesurinktų mokesčių, nukenčia visuomenė, auga nusikalstamumas. Esame įsitikinę, kad kova su kontrabanda išliks pagrindiniu Vyriausybės prioritetu ir toliau”, – sakė “Philip Morris Baltic” Korporacijos reikalų direktorius Gintautas Dirgėla.
Jo teigimu, Vyriausybė šiemet ėmėsi papildomų teisės, sienos apsaugos bei vidaus rinkos kontrolės priemonių, kurios, tikimasi, padės efektyviai kovoti su kontrabanda.
KPMG tyrimo duomenimis, viena iš dešimties 2013 m. Europos Sąjungoje (ES) suvartotų cigarečių buvo nelegali. Iš jų daugiau nei trečdalis (33 proc.) sudarė legaliai pagamintos, tačiau nelegaliai kitose šalyse parduodamos cigaretės. Dėl šių gaminių ES Vyriausybės prarado apie 38 mlrd. litų mokesčių.
Tyrimo duomenimis, nors lyginant su 2012 m. praėjusiais metais nelegaliai parduodamų legalių tabako gaminių kiekis išaugo 15 proc., nelegali prekyba tabako gaminiais ES 2013 m. sumažėjo iki 10.5 proc., kai 2012 m. nelegalūs produktai sudarė 11.1 proc. Nelegalios rinkos mažėjimą lėmė pramonės, vyriausybių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas, siekiant sumažinti šešėlį ES.
Pagrindinės 2013 m. tyrimo išvados Lietuvai:
•    Lyginant su 2010 m., kai nelegalūs tabako gaminiai sudarė 40.7 proc. rinkos, praėjusiais metais nelegalių tabako produktų vartojimas ženkliai sumažėjo.
•    2013 m. Lietuvoje buvo suvartota 970 mln. nelegalių cigarečių (48 mln. pakelių).
•     KPMG duomenimis, dėl nelegalių tabako gaminių Lietuva prarado 314 mln. litų.
•    Dauguma nelegalių cigarečių į Lietuvą atkeliauja iš Baltarusijos.
Pagrindinės 2013 m. tyrimo išvados ES:
•    2013 m. ES buvo suvartota 58.6 mlrd. nelegalių cigarečių. Tai atitinka visą Ispanijos bei Portugalijos tabako gaminių rinką. Dėl nelegalios prekybos ES prarado 38 mlrd. litų mokesčių.
•    2013 m. 10.5 proc. visų ES suvartojamų cigarečių buvo nelegalios. 2012 m. nelegalūs rūkalai sudarė 11.1 proc., o 2011 m. – 10.4 proc. suvartojamų cigarečių.
•    Nelegaliai parduodamų legalių cigarečių rinka pasiekė rekordinius 19.6 proc., kai 2006 m. rinkoje tokių gaminių nebuvo.
•    Didžiausi nelegaliai parduodamų legalių cigarečių mastai 2013 m. užfiksuoti Lenkijoje (4 mlrd. cigarečių), Graikijoje (2.8 mlrd. cigarečių) Ispanijoje (2.5 mlrd. cigarečių), Bulgarijoje (1.6 mlrd. cigarečių) ir Vokietijoje (1.4 mlrd. cigarečių).
Nepaisant 2013 m. mažėjusio nelegalių tabako gaminių vartojimo, ES šešėlinė tabako produktų rinka išlieka svarbia priežastimi, dėl kurios tiek vyriausybės, tiek legalūs gamintojai bei pardavėjai patiria didelius finansinius nuostolius, o visuomenėje skatinamas nusikalstamumas.

Tabako pramonė ir toliau skiria daug dėmesio kovai su nelegalia tabako gaminių prekyba, įskaitant bendradarbiavimo susitarimą su Europos Komisija (EK), paremtą tvirtu bendradarbiavimu tarp vyriausybių, teisėsaugos institucijų, gamintojų bei pardavėjų.

Neabejojama, jog elektroninių cigarečių vartojimas kenkia ir sukelia rūkymo priklausomybę, tačiau jų šalininkai įsitikinę, kad jos kenkia mažiau nei tradicinės cigaretės ir net esą padeda atsikratyti šio žalingo įpročio. Priešininkų neatremiamas argumentas: elektroninės cigaretės įteisina ir daro madingą rūkymą, o tai turi labai didelį poveikį jaunajai kartai.

Jau keleri metai Lietuvoje ketinama reglamentuoti elektroninių cigarečių įsigijimą ir prekybą, tačiau kol vyksta naujosios Tabako direktyvos perkėlimas ir pritaikymas prie teisinės šalies sistemos, labiausiai nuo to kenčia jauniausia visuomenės dalis.
Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas biomedicinos mokslų daktaras Aurelijus Veryga neabejoja, kad eiti paprasčiausiu keliu ir uždrausti prekybą elektroninėmis cigaretėmis Lietuvoje buvo galima ir prieš kelerius metus. “Gal būtume apsaugoję bent dalį paauglių? Kaip žinome, šiandien daugiau nei 70 proc. jų yra elektroninių cigarečių vartotojai”, – pateikta statistika šokiruoja gydytojas psichiatras.
A.Veryga įspėja, kad cheminėmis medžiagomis prisodrintų rūkalų patekimas į burną ir plaučius graso rimtais sveikatos sutrikimais ir priklausomybe nuo rūkymo. “Žinant, kad elektroninėse cigaretėse slypi 21 gramas nikotino, nesunku suvokti, jog mažametį gali ištikti ir kvėpavimo centro paralyžius”, – teigia A.Veryga.
Elektroninių cigarečių gamintojų kalbas, esą šios cigaretės padeda mesti rūkyti, “Veido” pašnekovas vadina nepagrįstomis ir sakosi nepažįstantis nė vieno, kuriam tai būtų iš tiesų padėję.

Rūko kas trečias
Remiantis Eurobarometro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje rūko apie 30 proc. gyventojų. Populiariausios priežastys, lemiančios šį įprotį, gana skirtingos.
Priklausomybės ligų psichiatro Dariaus Sauliaus Diržio teigimu, tai priklauso nuo individo aplinkos veiksnių, fizinio, ekonominio ir socialinio rūkalų prieinamumo. “Nors vis daugiau žmonių renkasi sveiką gyvenimo būdą, dalis dar nesugeba atsisakyti tam tikra elgesio norma tapusio įpročio rūkyti”, – dėmesį atkreipia psichiatras.
Iš statistikos matyti, kad Lietuvoje kasdien rūko apie 15–16 proc. moterų ir apie 32 proc. vyrų. Vis daugėjant sąmoningų žmonių ir traukiantis tabako vartojimo rinkai, gamintojams tenka ieškoti kitų būdų, kaip išsilaikyti. Taigi elektroninės cigaretės – vienas tokių mėginimų.
Pasidomėjus naujųjų rūkymo priemonių populiarumu tarp suaugusiųjų, iš atlikto 2013 m. reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų tyrimo dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp suaugusiųjų bei jų požiūrio į tabako, alkoholio ir narkomanijos prevencijos priemonių efektyvumą matyti, kad elektronines cigaretės bent kartą gyvenime yra rūkę 5 proc. 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių – 2 proc., o per pastarąsias 30 dienų – 1 proc. respondentų.
Iš šių duomenų matyti, kad elektroninės cigaretės Lietuvoje daugeliui – jokia naujiena. Taigi kyla klausimas: kuo rizikuoja elektroninių cigarečių rūkaliai ir kuo šios priemonės skiriasi nuo tradicinių cigarečių vartojimo?

Apsisprendimų kryžkelėje
Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotojos Gražinos Belian, Lietuvoje dar nėra specialaus teisės akto, reglamentuojančio elektroninių cigarečių apyvartą. Todėl gyventojams patariama susilaikyti nuo šių prekių platinimo, pardavimo bei vartojimo.
Deja, realybė kitokia: jau keleri metai netrūksta smalsuolių, norinčių išbandyti šias cigaretes. Juolab kad jų esama kiekviename spaudos kioske.
Nepiktnaudžiauti elektroninėmis cigaretėmis ragina ir šalies medikai, atskleidžiantys, kad jau esama tyrimų duomenų apie daromą jų žalą plaučiams, kvėpavimo ir nervų sistemoms.
“Veidas” primena, kad naujoji Tabako gaminių direktyva iš esmės leidžia Europos Sąjungos valstybėms dėl apribojimų elektroninių cigarečių atžvilgiu apsispręsti savarankiškai, tačiau visos ES mastu bus reguliuojamas elektroninėse cigaretėse esančio nikotino kiekis (jis vienoje kasetėje galėtų prilygti ir 20 cigarečių).
Nepaisant šių aplinkybių Lietuva – vis dar apsisprendimų ir svarstymų kryžkelėje. G.Belian neabejoja, kad jau artimiausiu laiku mūsų šaliai vis dėlto teks apsispręsti – uždrausti prekybą šiais gaminiais, taikyti tokį pat kontrolės režimą kaip ir tabako gaminiams (drausti reklamą, nuotolinę prekybą, neparduoti asmenims iki 18 metų ir pan.) ar traktuoti elektronines cigaretes kaip aprobuotas medicinines prekes.
Mūsų kaimynai latviai šiuo klausimu akivaizdžiai ryžtingesni. Jų šalyje įstatymų pataisos jau rengiamos, jie sakosi apsisprendę prekybą elektroninėmis cigaretėmis drausti. Šį sprendimą lėmė tai, kad elektroninių cigarečių rūkymas pastaraisiais metais Latvijoje šoktelėjo net penkis kartus.
Paklaustas, kodėl Lietuva taip ilgai trypčioja vietoje nepriimdama sprendimo dėl elektroninių cigarečių, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis aiškina, kad kurį laiką laukta naujosios Tabako direktyvos, o ją priėmus tenka perkėlinėti į savą teisinę sistemą (šiuo metu tai ir vyksta).
“Visuomet galime pasiguosti, kad elektroninės cigaretės kenkia mažiau nei tradicinės, juk ten nėra degimo. Bet kol gyvename laukimu, kenčia jauniausias vartotojas, kuris visuomet linkęs pabandyti ir surizikuoti. Deja, atsakomybės šiuo atveju prisiimti nėra kam”, – apgailestauja A.Veryga.
Jis atskleidžia, kad gana dažnai elektroninių cigarečių vartotojai skundžiasi pakilusiu kraujo spaudimu, galvos skausmu ar svaigimu, nemiga, nerimu, drebuliu, nuovargiu, burnos ar gerklės gleivinės sudirginimu, krūtinės skausmais ar spaudimu, sausu kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu, čiauduliu, peršalimo simptomais, raumenų bei sąnarių skausmais ir pan. Bet blogiausia, kad kurį laiką pavartojus šias priemones kone dvigubai sparčiau vystosi priklausomybė nuo rūkymo.
Kai kalbama apie elektroninių cigarečių vartojimą, iškalbinga tampa detalė, kad įprastai šias cigaretes gaminančiose valstybėse prekyba jomis uždrausta. Kaip pavyzdį galima minėti Kiniją ar Honkongą. Taigi akivaizdu, kad šis nuodas skirtas tik europiečiams, – vietiniams, regis, pakanka sąmoningumo tam atsispirti.

Nelegali akcizinių prekių rinka Lietuvoje „verta“ per 1 mlrd. Lt nesumokėtų mokesčių, tačiau nenuoseklus, proginis akcizų kėlimas biudžeto pajamas ne didina, bet net sumažina.

„Užėjęs į vieną nedidelę parduotuvę Šakių rajone pasiteiravau pardavėjos, kiek degtinės butelių per dieną ji pardavusi. Moteris atsakiusi, kad tik vieną, ir tą patį pirko pro šalį važiavęs žmogus,  ne vietinis. Šis pavyzdys demonstruoja tikrąją padėtį – juk ne paslaptis, kad stikliuką mėgstantys asmenys kaime renkasi ne legalius alkoholinius gėrimus, bet pigius falsifikatus“, – pasakoja premjeras Algirdas Butkevičius.
Ne tik ne paslaptis, bet vos ne trečdaliui gyventojų – norma: įvairiose apklausose apie penktadalis pripažįsta, kad patys ar jų šeimos nariai pirko ar vartotojo nelegalių gėrimų, apie trečdalis – kontrabandinių cigarečių, panašiai tiek – automobilių kuro.
Tad A.Butkevičius, kaip ir jo pirmtakai, kyla į nuožmią kovą su kontrabanda, taip iš šešėlio į valstybės biudžetą tikintis nukreipti šimtus milijonų, kurių trūks plyš dabar skubiai reikia surasti pažadams  pensininkams tesėti. Bet, kaip galima spręsti iš darbo grupės, ieškojusios, kur jų rasti, ir ši Vyriausybė, kaip ir jos pirmtakės, lipa ant to paties grėblio.
„Veidas“ aiškinasi, kodėl lig šiol nesiseka sutramdyti šešėlio akcizinėse „nuodėmių“ – cigarečių ir alkoholio rinkose.

Beveik kas dešimtas biudžeto litas – iš „nuodėmių“ rinkos
Kad ir kiek šaipytasi iš Vyriausybės, kad norint padėti pensininkams, teks daugiau gerti, bet faktas lieka faktu – arti penktadalio valstybės biudžeto pajamų (2014 m.planas – beveik 3,5 mlrd. Lt) sudaro akcizo mokesčiai. Iš jų kiek daugiau nei pusė – automobilių kuro, o likusi dalis – alkoholio ir cigarečių.
Akcizinių prekių indėlis į bendrą gerovę būtų dar didesnis, jei ne šešėlinė jų rinka: kaip rodo įvairūs tyrimai, šešėlis apima apie 28 proc. stipriųjų gėrimų, apie 27 proc. cigarečių ir apie18 proc. automobilių kuro rinkos. Legalioji šių produktų rinka pernai į valstybės biudžetą sumetė atitinkamai 807 mln., 723 mln. ir 1,8 mlrd. Lt, tad, vadinasi, jei šešėlį pavyktų išvilkti į šviesą, aritmetiškai skaičiuojant iš alkoholio valstybės kišenė kasmet galėtų papilnėti dar beveik 300 mln., iš cigarečių 280 mln., o iš kuro beveik 400 mln. Lt, taigi iš viso arti 1 mlrd. Lt, o priskaičiavus ir PVM, galimas įsteigti naujas darbo vietas ir jų mokesčius ir dar daugiau. Legalaus verslo aljanso, vienijančio akcizinių prekių prekybininkų, didmenininkų ir gamintojų įmones, skaičiavimais, dėl slepiamų akcizinių prekių mokesčių valstybė ir jos žmonės kasmet praranda 1,5 mlrd. Lt, t.y. kiekviena bendrojo ugdymo vidurinė mokykla netenka po milijoną litų kasmet.
„Tačiau nors teoriškai galima suskaičiuoti, kiek dėl kontrabandos, akcizinių prekių padirbinėjimo, nelegalios prekybos jomis prarandame mokesčių, puikiai suprantame, kad tai nėra lengvai pasiekiamos biudžeto lėšos. Didelė dalis žmonių šias prekes nelegaliai perka būtent todėl, kad jos pigesnės. Jei staiga nelegalios prekės būtų nebeprieinamos, tai nereiškia, kad visi nelegalių prekių pirkėjai pereitų į legalų vartojimą“, – aiškina Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.
Na, dalis gal sumažintų šių prekių vartojimą ar jų atsisakytų. Tačiau naivu tikėtis, kad išradingas lietuvis nesugebėtų kažkokiu būdu prasimanyti pigesnių prekių. Beje, kontrabandinės prekės, tik mažesniu mastu, egzistuoja net turtingose valstybėse: kriziniais 2011-aisiais, „Nielsen“ tuščių cigarečių pakelių tyrimo duomenimis, šių prekių rinkos šešėlis Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje siekė 22 proc.
Tad tranzito valstybėje, kokia yra Lietuva, juolab turint omeny, kad kaimyninėje Baltarusijoje cigarečių pakelis, skaičiuojant litais, vidutiniškai kainuoja 1 Lt, Kaliningrado srityje apie 2,50 Lt, o Lietuvoje – apie 7,50 Lt, dirva dar didesnei kontrabandai itin palanki. Didžiausią muitininkų sulaikytų prekių dalį ir sudaro tabako gaminiai – pernai  117 mln. vnt. cigarečių, įvertintų 45 mln. Lt. „ 1 proc. tabako rinkos lygu 11 – 12 mln. Lt akcizo mokesčio ir PVM, tad verta pasistengti dėl rinkos kiekvienos procentinės dalies. Pavyzdžiui, 2012 m. valstybės nesugebėjimas pažaboti nelegalią tabako rinką reiškė 441 mln. litų prarastų valstybės biudžeto pajamų“, – skaičiuoja Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atsakingasis sekretorius  Ramūnas Mačius.
Tačiau kas lemia, kad, „Nielsen“ tyrimų duomenimis, cigarečių šešėlis per pastaruosius penkerius metus šokinėja nuo 13 iki 43 proc.?

Akcizo šuoliai – nuostolis valstybės biudžetui
„Cigarečių kontrabanda neatsirado iš niekur – ją sukūrė pati mūsų valstybė, ir dabar su reiškiniu, kurį pati sukūrė, ji ir kovoja. Sukūrė, nes pakėlė akcizus iki tokio lygio, kad produktas tapo nebeįperkamas. O kaimyninėse šalyse akcizai, automatiškai ir kaina, mažesni”, – kodėl šešėlio dalis cigarečių rinkoje taip šokinėja, aiškina tabako gamintojų atstovas R.Mačius.
LLRI skaičiavimu, mokesčiai cigarečių pakelio kainoje sudaro ypač didelę dalį – net 81 proc. – akcizas 64 proc., PVM dar 17 proc. (degtinės butelio 64 proc., benzino 50 proc.), todėl akcizo pakilimai rūkaliams labai juntami. Akcizų nulemti kainų su Baltarusija ir Rusija skirtumai – pagrindinė cigarečių kontrabandos priežastis.
„2007-2009 m. Lietuva pagal ES reikalavimus turėjo pasiekti minimalius akcizo reikalavimus cigaretėms ir trejus metus kasmet juos didino po 25-30 proc., tad kainos oficialioje rinkoje padvigubėjo, nelegali rinka išaugo daugiau nei dukart, o valstybės biudžetas prarado apie 100 mln. Lt mokesčių. Bet koks didesnis akcizo kėlimas smarkiai atsiliepia cigarečių kainai ir tada vartotojai ieško jų šešėlinėje rinkoje. Beje, Latvijoje šešėlis buvo užėmęs dar daugiau nei Lietuvoje – krizės įkarštyje buvo pasiekęs net pusę rinkos“, – primena R.Mačius. Tiesa,  estai, kaip ir daugelyje sričių, ir čia labiau lygiavosi į Vakarų europiečius – jų cigarečių rinkos šešėlis 2011 m. siekė 18, 4 proc.
Kai nuo 2011 m. pereita prie nuoseklaus ir mažesnio akcizo kilimo, šešėlis ėmė trauktis, legali rinka atsigauti. Cigarečių, už kurias buvo sumokėtas akcizas, skaičius pradėjo stabilizuotis ir net kiek augti, biudžeto pajamos iš cigarečių akcizo kilti: nuo 546 mln. Lt 2010 m.iki 723 mln. Lt pernai.
Tačiau nepaisant, kad dėl stabilios akcizų politikos ir efektyvaus teisėsaugos institucijų darbo cigarečių rinkoje šešėlis kiek mažėja, Lietuva išlieka tarp didžiausio šešėlio šioje srityje ES šalių.  R.Mačius konstatuoja, kad, žinoma, akcizas kils ir toliau, nes – kai kalba eina apie sveikatai žalingus produktus ar tokius, kurie sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, valstybė ir tokiu būdu nori sumažinti jų vartojimą, tokia ir ES politika. „Cigarečių gamintojai tai suvokia. Bet valstybė turėtų būti nuosekli ir neviršyti 10 proc. akcizų augimo per metus, nes kai kaina auga labai ženkliai, vartotojams atsiranda savotiškas keršto valdžiai jausmas. O pripratęs prie nelegalios produkcijos legalios paskui ir nebeieško”, – sako R.Mačius.
Tad bet kokia pagunda vėl didinti akcizą šuoliais, o ne, kaip planuojama, po nedaug – 4-5 proc. kasmet, kad iki 2018 m. būtų įvykdyti prisiimti ES įsipareigojimai, grėstų dideliais praradimais.
Kad ir toks pavyzdys: 2009 m. tabako akcizas padidėjo 77 proc., bet pajamos iš akcizo tais pačiais metais padidėjo vos 1 proc., o 2010 m. sukėlė legalios rinkos ir pajamų griūtį. Toks pavyzdys įrodo, kokios netoliaregiškos ir rizikingos buvo valdančiųjų vizijos tesėti pažadus pensininkams didinant alkoholio akcizą iki 20 proc.

Kontrabandiniai tabako gaminiai iš Lietuvos nesitraukia, rodo tyrimų bendrovės “Nielsen” kasmet atliekamas Tuščių pakelių tyrimas. Dėl šalyje nusistovėjusios nelegalios cigarečių rinkos valstybė kasmet netenka trečdalio milijardo litų.

2013 m. antrą pusmetį Lietuvoje neapmokestintų cigarečių paplitimas sumažėjo 1,4 proc. ir sudarė 28,2 proc. visų Lietuvoje surūkomų tabako gaminių. Dėl itin lėtai mažėjančio kontrabandos lygio deficitinis šalies biudžetas šiemet neteks 240 milijonų litų akcizo ir 62 milijonų litų pridėtinės vertės mokesčių.

„Nors kontrabandos lygis šiek tiek sumažėjo, akivaizdu, kad šešėlinė cigarečių rinka Lietuvoje vis dar klesti. Siekdami sutaupyti, žmonės pateisina cigarečių kontrabandą. Tenka apgaliestauti, kad tokiu būdu iš valstybės piliečių yra atimamos lėšos, kurios galėtų būti panaudojamos jų pačių gerovei užtikrinti“, – teigia Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atsakingasis sekretorius Ramūnas Mačius.

R. Mačiaus nuomone, esant tokiai situacijai, labai svarbu šviesti visuomenę, kad žmonės įsisąmonintų, jog kontrabanda yra nusikaltimas, už kurį gresia teisinė atsakomybė.

“Nielsen” tyrimas atskleidė jau daug metų nekintančią tendenciją. Didžioji dalis kontrabandinių tabako gaminių atkeliauja iš Baltarusijos fabrikų – praėjusį pusmetį jie sudarė 81 proc. visų šalyje nelegaliai parduodamų cigarečių. Padirbtų ar falsifikuotų pakelių aptinkama itin retai.

“Lyginant su kitomis Europos šalimis, kontrabandos lygis Lietuvoje yra labai aukštas. Pirmiausiai, tai lemia didelis akcizų ir kainų skirtumas su kaimyninėmis ne Europos Sąjungos šalimis. Pavyzdžiui, pigiausių cigarečių pakelis Lietuvoje apytiksliai kainuoja apie 7,50 lito, kai Rusijoje kaina siekia vos 2,50 lito, o Baltarusijoje – vos daugiau nei 1 litą” – nelegalios prekybos tabako gaminiais priežastis aiškino R. Mačius.

Didelę įtaką kontrabandos mastui gali turėti ir nepagrįsti suvaržymai legaliai veikiančiam verslui. Nerimą kelia kai kurių politikų išsakomi siūlymai legaliai parduodamiems tabako gaminiams įvesti griežtesnius ribojimus nei numato Europos Sąjungos Tabako direktyva arba taikyti trumpesnius direktyvos įgyvendinimo pereinamuosius laikotarpius negu siūlo ES.

Didžiausias cigarečių kontrabandos lygis 2013 m. antrą pusmetį buvo užfiksuotas pasienio miestuose: Šalčininkuose nelegalių rūkalų kiekis pasiekė 65 proc. visų surūkomų tabako gaminių, Šakiuose – 41 proc., Biržuose – 39 proc., Varėnoje – 37 proc.

Kituose Lietuvos miestuose daugiausiai kontrabandinių cigarečių rasta Alytuje (40 proc.), Tauragėje (38 proc.), Ukmergėje (38 proc.), Panevėžyje (35 proc.), Vilniuje (31 proc.). Kontrabandos mažėjimo tendencija pastebima centrinėje šalies dalyje – Kaune (27 proc.), Kėdainiuose (18 proc.), Jonavoje (19 proc.), bei pajūrio regione, t.y. Palangoje (15 proc.), Klaipėdoje (14 proc.), Plungėje (18 proc.).

Keturių tabako kompanijų užsakymu tyrimą dvidešimtyje Lietuvos miestų 2013 m. rugsėjo-spalio mėnesiais atliko bendrovė „Nielsen“. Tyrimas neapima kaimiškų vietovių.

Tuščių pakelių tyrimo metodologija yra suderinta su Europos Sąjungos Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). Jis reguliariai atliekamas visoje Europos Sąjungoje ir pateikia apytikrius neapmokestintų tabako gaminių paplitimo mastus konkrečiose valstybėse (pridedame kontrabandos paplitimo ES šalyse žemėlapį).

Lietuvoje cigarečių kontrabandos mastui išliekant antru didžiausiu Europoje ir vyriausybei užsibrėžus tikslą sustabdyti nelegalią prekybą tabako gaminiais, valstybė ir verslas pradėjo nacionalinę informacinę kampaniją, kurios tikslas – mažinti visuomenės toleranciją šešėlinei ekonomikai bei kontrabandinėms cigaretėms.

Visoje Lietuvoje prasidėjusios informacinės kampanijos metu siekiama atkreipti žmonių dėmesį, jog šalies gyventojai, prekiaujantys arba perkantys kontrabandines cigaretes, daro didžiulę žalą visai visuomenei ir valstybei: iš parduodamų kontrabandinių cigarečių lobsta organizuoti nusikaltėliai, dėl šios nelegalios veiklos nukenčia Lietuvos ekonomika bei legalus verslas, o nepilnamečiai gali lengvai įsigyti rūkalų.

“Kova su “šešėliu” yra vienas iš vyriausybės veiklos prioritetų. Akivaizdu, kad turime keisti visuomenės požiūrį ir informuoti žmones, jog kontrabanda ne tik daro didžiulę žalą valstybės finansams, bet skurdina kiekvieną Lietuvos žmogų bei padeda organizuotiems nusikaltėliams”, – sakė iniciatyvą palaikantis Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Premjeras A. Butkevičius pabrėžė esąs įsitikinęs, jog be verslo ir valdžios institucijų bendradarbiavimo sudėtinga tikėtis gerų rezultatų sprendžiant visuotines problemas.

Vieno iš informacinės kampanijos partnerių Viešosios įstaigos “Lietuva be šešėlio”  vadovo Kęstučio Kupšio nuomone, kol žmonės nesupras, kad prekiaudami bei pirkdami kontrabandines prekes kenkia sau bei artimiesiems, kovoti su “šešėliu” bus labai sunku.

“Gegužės mėnesį mūsų pradėta iniciatyva parodė, kad lyginant su “šešėline” alkoholio ar degalų prekyba, cigarečių kontrabanda yra opiausia problema šalyje. Laikausi ir laikysiuosi nuomonės, kad efektyviausia kovos prieš kontrabandą priemonė – švietimas. Todėl tikiu, kad ši kampanija ne tik informuos piliečius apie kontrabandos daromą žalą, bet ir padės sumažinti jų toleranciją Lietuvoje įsigalėjusiam “šešėliui” bei prisidės prie teigiamo valstybės institucijų vertinimo visuomenėje”, – apie kampanijos planus kalbėjo K. Kupšys.

“Kas trečia Lietuvoje surūkoma cigaretė yra kontrabandinė. Labai džiaugiamės galėdami prisidėti prie iniciatyvos ir esame dėkingi partneriams iš valstybės institucijų bei nevyriausybinio sektoriaus už jų pastangas kovojant prieš nelegalius rūkalus ir jų sukeliamas pasekmes”, – kampaniją komentavo Philip Morris Baltic korporatyvinių reikalų direktorius Gintautas Dirgėla.

Visoje Europoje išgarsėję kontrabandiniai rūkalai iš Lietuvos kenkia šalies reputacijai bei ekonomikai. Ir nors kontrabandinės cigaretės yra lengvai prieinamos nepilnamečiams, numatomi tabako draudimai rūkančiųjų skaičiaus nesumažins, o tik dar labiau padidins kontrabandos mastus.

Tai atskleidė naujausias visuomenės nuomonės tyrimas, kurį viešosios įstaigos “Lietuva be šešėlio” iniciatyva atliko tyrimų bendrovė  “GfK Custom Research Baltic”.

“GfK Custom Research Baltic” atlikto tyrimo duomenimis, 89 proc. apklausoje dalyvavusių piliečių pritaria, jog Lietuva turi problemų dėl kontrabandinės prekybos cigaretėmis, ir 82 proc. yra įsitikinę, kad kontrabandininkų etiketė turi neigiamos įtakos Lietuvos reputacijai bei ekonomikai.

“Lyginant su šešėline alkoholio ir degalų prekyba, tabako gaminių kontrabanda šiuo metu yra didžiausia problema šalyje. Tai patvirtina ir visuomenės nuomonės tyrimas, kuris atskleidžia naujas tendencijas visuomenėje: anksčiau tabako gaminių kontrabandos problemą vertinę tolerantiškai, lietuviai nelegalią prekybą mato kaip riziką šalies reputacijai”, – sakė tyrimo iniciatorius visuomeninės organizacijos “Lietuva be šešėlio” vadovas Kęstutis Kupšys.

Atliktas tyrimas atskleidė dar vieną tendenciją – kontrabandinių tabako gaminių paplitimą tarp nepilnamečių. 84 proc. respondentų įsitikinę, kad kontrabandiniai tabako gaminiai yra lengvai prieinami nepilnamečiams. Tačiau jokie draudimai – nei mėtinių ir plonų cigarečių uždraudimas, nei pakuočių suvienodinimas ar įspėjamųjų ženklų ant cigarečių pakuočių padidinimas – apklausos dalyvių teigimu, neprivers jaunimo atsisakyti rūkyti.

Kad auksčiau išvardytos priemonės yra efektyviausios mažinant jaunuolių rūkymą, pritarė tik po 2 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė – 51 proc. – respondentų įsitikinę, jog priešingai – ne draudimais, bet jaunimo ugdymu galima pasiekti norimų rezultatų.

“Svarbiausia suvokti, kad jei žmogus eina pirkti cigarečių – tai jau per vėlu jam ką nors drausti ar mokyti jį. Tik ugdant nuo mažens, įmanoma įskiepyti gerus įpročius. Žinoma, edukacinis procesas užtrunka ilgiau nei pats draudimas, tačiau edukacijos rezultatas yra akivaizdus ir ilgalaikis”, – teigė gydytojas psichiatras Dainius Stasiūnas.

Įvedus anksčiau minėtus tabako draudimus, rūkantieji savo įpročių nekeistų ir mėgiamų cigarečių ieškoti juodojoje rinkoje, kuri dėl padidėjusios paklausos dar labiau išaugtų. Taip mano 90 proc. apklaustųjų.

83 proc. respondentų mano, kad dėl numatomų draudimų išaugusi kontrabanda pakenks mažmenininkams. 80 proc. įsitikinę, jog tai turės neigiamos įtakos šalies biudžetui ir ekonomikai.

Kas trečia surūkoma cigaretė Lietuvoje yra kontrabandinė, skelbia naujas tyrimų bendrovės “Nielsen” atliktas tuščių pakelių tyrimas. Kontrabandinių cigarečių mastas Lietuvoje išlieka antru didžiausiu Europoje ir šių metų antrą ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 0.3 proc. dalimis iki 29,6 proc.

Skaičiuojama, kad esant tokiam kontrabandos lygiui vien šiemet valstybės biudžetas nesurinks 250 milijonų litų akcizo ir 69 milijonų litų pridėtinės vertės mokesčių – tai yra trečdalio milijardo litų. Kontrabandos mastus dar labiau padidintų neracionalūs reikalavimai legalioms prekėms ar Europos sprendimai uždrausti mėtines bei plonas cigaretes.

„Svarstant kaip sumažinti kontrabandą, šiuo metu svarbiausia užtikrinti, kad dėl nepagrįstų sprendimų ji nepadidėtų dar pusantro karto. Tokia grėsmė kyla Europos Sąjungai ketinant uždrausti mėtines ir plonas cigaretes. Tokiu atveju rinką užpildytų kontrabandinės baltarusiškos cigaretės, o kontrabandos lygis lengvai pasiektų rekordinius 50 procentų. Biudžeto nuostoliai padidėtų iki 500 milijonų litų per metus. Išaugtų organizuotas nusikalstamumas. Maža to – Lietuva taptų dar platesniais cigarečių kontrabandos vartais į Europą“, – teigia Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos atsakingasis sekretorius Ramūnas Mačius.

Iš legaliai parduodamų mėtinių ir plonų cigarečių valstybė gauna 133 mln. litų tabako akcizo ir 39 mln. litų pridėtinės vertės mokesčių. Priėmus direktyvą, šios pajamos iš Lietuvos biudžeto iškeliaus į Rusijos, Baltarusijos fabrikų bei kontrabandininkų rankas. Tyrimo duomenimis, jau dabar nelietuviškos mėtinės ir plonos cigaretės sudaro apie 38 proc. visos kontrabandos. Palyginimui – legalioje rinkoje šios rūšies cigaretės sudaro apie 21 proc.

„Nielsen“ tyrimas patvirtina, kad į Lietuvą neapmokestintos cigaretės atkeliauja iš legaliai veikiančių Baltarusijos ir Rusijos tabako fabrikų. Padirbtų ar falsifikuotų pakelių tyrimo metu nebuvo rasta.

“Cigarečių ar tuo labiau lietuviškų banderolių padirbinėjimo problemos Lietuvoje nėra. Todėl kelia abejonių Vyriausybėje svarstomi planai legalius cigarečių pakelius  papildomai ženklinti holograminiais lipdukais ant jau egzistuojančių banderolių. Tai tik dar labiau pabrangins legaliai parduodamas cigaretes ir padidins kainų atotrūkį su Baltarusija ir Rusija“ – mano R. Mačius.

NTGA narių nuomone, būtina daugiau dėmesio skirti ne tik valstybės sienos apsaugai, bet ir nelegaliai cigarečių apyvartai šalies viduje. Atsižvelgiant į valstybės patiriamą žalą dėl nesumokėtų mokesčių, sveikintina Vyriausybės iniciatyva bausti ir nelegalių cigarečių pirkėjus.

„Suprantame, kad tokia priemonė gali sukelti dalies visuomenės pasipiktinimą. Tačiau šiuo metu egzistuojanti ir masiškai paplitusi prekyba nelegaliomis cigaretėmis turgavietėse, kontrabandinių tabako gaminių atvežimas į namus atneša ne tik finansinius nuostolius valstybei, bet ir atveria galimybę cigaretes įsigyti nepilnamečiams“, – sako R.Mačius.

Tyrimo metu daugiausiai kontrabandinių cigarečių rasta Tauragėje (50.0%), Alytuje (40.3%), Marijampolėje (37.5%) ir Panevėžyje (37.3%).

Keturių tabako kompanijų užsakymu tyrimą dvidešimtyje Lietuvos miestų 2013 m. balandžio mėnesį atliko bendrovė „Nielsen“. Tyrimas neapima kaimiškų vietovių.

Tuščių pakelių tyrimo metodologija yra suderinta su Europos Sąjungos Kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). Jis reguliariai atliekamas visoje Europos Sąjungoje ir pateikia apytikrius neapmokestintų tabako gaminių paplitimo mastus konkrečiose valstybėse.

Vaizdiniai įspėjimai ant tabako pakuočių laikomi viena efektyviausių tabako kontrolės priemonių pasaulyje.

Tokiu būdu siekiama sumažinti tabako gaminių patrauklumą, susilpninti sąsajas tarp prekės ženklo ir tabako pakelio, padidinti sveikatos perspėjimų veiksmingumą, įsiminimą, jų patikimumo suvokimą. Dar 2009 m. atlikto Eurobarometer tyrimo duomenys atskleidė, kad 57 proc. Lietuvos respondentų mano, kad vaizdiniai spalvoti įspėjimai yra efektyvūs (ES vidurkis – 55 proc.), 74 proc. gyventojų pritarė siūlymams ženklinti cigarečių pakuotes vaizdiniais įspėjimais. Tokią priemonę palaiko ir 75 proc. ES gyventojų.

Lietuvai laikas apsispręsti

2004 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Pasaulio Sveikatos Organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvenciją (toliau – Konvencija) ir ji tapo Lietuvos teisinės sistemos dalimi. Konvencijos 13 straipsnio 2 dalis skelbia, kad kiekviena Šalis, vadovaudamasi savo Konstitucija ir konstituciniais principais, įsipareigoja visiškai uždrausti bet kokią tabako reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą.

„Šiuo metu Lietuvos tabako kontrolės įstatymas yra laikomas vienu pažangiausiu Rytų ir Centrinėje Europoje, tad ir toliau turime įgyvendinti Konvenciją ir imtis visų priemonių, kad tabako gaminių pakuotė, kaip sudedamoji tabako reklamos dalis, taptų kuo mažiau patraukli vartotojui. Pasaulio praktikoje naudojami du tabako gaminių ženklinimo būdai: vaizdiniai spalvoti įspėjimai apie žalą sveikatai ir bendroji pakuotė su vaizdiniais ar žodiniais įspėjimais. Mes siūlome tabako pakuočių ženklinime nuosekliai diegti mokslu grįstas priemones ir pradžioje įvedus vaizdinius įspėjimus, po protingo termino pereiti prie bendrinės pakuotės“ – teigia Departamento direktorius Zenius Martinkus.

Priemonė, patvirtinta moksliniai tyrimais

Mažinant pakelio patrauklumą, mažėja teigiamas pakuotės suvokimas, kartu stiprėja atstumiamoji perspėjimų dėl rūkymo žalos sveikatai galia.

Kanadoje atlikti tyrimai parodė, kad daugiau nei 90 proc. jaunų žmonių pareiškė, kad įspėjamieji paveikslai suteikia daugiau informacijos apie rūkymo žalą ir patį rūkymą daro mažiau patraukliu. 58 proc. rūkančiųjų vertindami spalvotu paveikslus ant pakelių jaučia pasibjaurėjimą, o 44 proc. – nerimą. Brazilijoje 67 proc. rūkančiųjų teigė, kad įspėjimai paskatino juos mesti rūkyti, o 54 proc. paskatino pakeisti nuomonę apie rūkymo pasekmes.

Taip pat yra įrodymų, kad tokių paveikslų pateikimas abiejose pakelio pusėse yra žymiai efektyvesnis. Vaizdiniai įspėjimai nereikalauja valstybės išlaidų, o išsaugo milijonų gyventojų gyvybes.

8 priežastys, kodėl Lietuvoje reikalingi vaizdiniai įspėjimai ant tabako pakuočių

1. Kiekvienas europietis turi teisę būti išsamiai informuotas apie rūkymo žalą.

2. Viena nuotrauka atstoja tūkstantį žodžių.

3. Didesnis įspėjimas – svaresnis įspėjimas.

4. Maža kaina – ją sumoka tabako kompanijos, o ne valstybė.

5. Neskatina pradėti rūkyti, ypač jaunimo.

6. Parodo, kad rūkymas nėra normalus reiškinys.

7. Informuoja ir motyvuoja mesti rūkyti.

8. Bendrinės pakuotės ir vaizdinių įspėjimų efektyvumas įrodytas moksliškai.

Faktai:

650 tūkst. europiečių kasmet miršta nuo tabako vartojimo sukeltų ligų, o tai daugiau, negu Maltos arba Liuksemburgo gyventojų skaičius.

2000 m. buvo suskaičiuota, kad ekonominiai praradimai, susiję su rūkymu, ES sudaro daugiau, negu 100 bilijonų eurų.

Prognozuojama, kad nuo 2005 iki 2030 m. pasaulyje nuo tabako vartojimo sukeltų padarinių mirs virš 175 mln. žmonių.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 40 šalių, kuriose parengta teisinė bazė, nustatanti vaizdinių įspėjimų apie žalą sveikatai naudojimą ant tabako gaminių pakuočių (pvz., Belgija tokį ženklinimą naudoja nuo 2006 m. lapkričio, Rumunija – nuo 2008 m. liepos, Jungtinė Karalystė – nuo 2008 spalio ir pan.).

Prieš dvejus metus prezidentė ir Vyriausybė paskelbė kovosią ir rasią būdų, kaip pažaboti kontrabandą, bet ir šiandien nelegaliai įvežamų cigarečių surūkoma beveik tiek pat, kiek ir iki skambių manifestų pradžios.

Vilnietis rūkalius Povilas J. savo įpročių nekeičia – cigaretes dažniausiai perka ne parduotuvėse, nes „taškuose“ jos kone perpus pigesnės. Tiesa, per pastaruosius dvejus metus ir nelegalioje rinkoje cigaretės pabrango. „Prieš metus pakelis „Saint George“ cigarečių kainavo 2,8–3 Lt, dabar perkant „iš pirmų rankų“ tenka mokėti 4 Lt. O po kaimus vežiojamos cigaretės jau pabrango iki 5 Lt. Tačiau parduotuvėje tokių pačių cigarečių įsigysi tik už maždaug 6,5–7 Lt“, – dėsto Povilas, per mėnesį cigaretėms skiriantis per 200 Lt. Jei cigaretes pirktų legaliai, mėnesio išlaidos padidėtų dar apie 100 Lt.
Kad Lietuva užversta kontrabandinėmis cigaretėmis, liudija ir oficialūs tyrimai. Nustatyta, kad 2010 m. per 40 proc. surūkytų cigarečių įvežtos nelegaliai, šiemet šis nuošimtis truputį mažesnis – 35 proc.

Ar karas su kontrabanda duoda rezultatų?

Regėdami, kad kontrabandos srautai neslūgsta, valdžios atstovai kontrabandininkams reguliariai paskelbia karą. Paprastai prieš valstybės biudžeto tvirtinimą. „Karas kontrabandai paskelbtas. Visos vykdomos priemonės bus griežtos – nėra kitos išeities, telkiame plačias pajėgas, tad mums šiandien itin svarbus glaudus visų institucijų bendradarbiavimas“, – iš tribūnos skambius žodžius žeria Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.
Kardu mosuoja ir prezidentė, dar metų pradžioje kontrabandininkams pasiūliusi dešimt kartų didesnes baudas, anksčiau siekusias apie 14 tūkst. Lt. Baudos už tokį nusikaltimą dydis siejamas su padaryta žala valstybei ir gali baigtis netgi turto konfiskavimu.
Pirmąjį šių metų pusmetį atsirado nuostata, kad automobilis su pilnu baku degalų Lietuvos ir Baltarusijos sieną per mėnesį gali kirsti ne daugiau kaip penkis kartus. Vykdamas šeštą kartą, vairuotojas privalo mokėti akcizo ir pridėtinės vertės mokesčius. Valdžios institucijų vadovai tikina, kad tai sumažino ne tik degalų, bet ir nedideles, iki tūkstančio pakelių cigarečių kontrabandos siuntas.
O kad nepasirodytų per maža, paskelbta, jog su kontrabanda kovojantys valstybės pareigūnai ir tarnautojai bus skatinami piniginėmis premijomis ir tam šiemet skirta 5 mln. Lt.
Ar visos minėtos priemonės davė naudos? Muitinės departamento duomenys rodo, kad šiokios tokios naudos yra. Per devynis šių metų mėnesius Lietuvos muitinės pareigūnai sulaikė prekių, vertų beveik 54 mln. Lt, bei kontrabandos gabenimo atvejų atskleidė 32 proc. daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Šiokį tokį pagerėjimą rodo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys: palyginti su 2010 m. trimis ketvirčiais, šiemet per devynis mėnesius akcizo mokesčio surinkta 9 proc. daugiau. O mažmeninė prekyba degalais šiemet Lietuvoje buvo 11,3 proc. didesnė nei prieš metus.
Kaip šiuo metu atrodo kontrabandos žemėlapis? Pasirodo, didžiausi srautai plūsta per Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai šiemet iki spalio pabaigos 52 proc. visos sulaikytos kontrabandos sulaikė pasienyje su Baltarusija ir 22 proc. – su Rusija. Prieš dvejus metus kontrabanda iš Baltarusijos sudarydavo tik 10–20 proc. visos sulaikomos kontrabandos.

Priemonės skirtos smulkiesiems

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio vertinimu, per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje labiau buvo gaudomos smulkios kontrabandos žuvelės, o stambioji kontrabanda suvaržymų gal net nepajuto. Jei tyrimai rodo, kad Lietuvoje ir dabar 35–40 proc. visų surūkomų cigarečių yra nelegaliai įvežtos per sieną, vadinasi, šio srauto ne tik nukirsti, bet net ir sumažinti vis dar nepajėgiama. „Kovoje su stambia kontrabanda reikšmingų pokyčių mes nematome“, – teigia ekonomistas.
Pasak Laisvosios rinkos instituto eksperto Vytauto Žukausko, nereikėtų pernelyg džiūgauti ir dėl esą padidėjusio akcizo mokesčio surinkimo, nes mokesčių surinkimo planas vis dėlto nėra pasiektas. Finansų ministerija skelbia, kad iš viso per pirmuosius tris šių metų ketvirčius surinkta 2,4 mlrd. Lt akcizo mokesčio, ir tai yra beveik 193 mln., arba apie 7 proc., mažiau, nei tikėtasi. Tuo pat laikotarpiu pridėtinės vertės mokesčio planas įvykdytas ir viršytas 1,5 proc. Tai rodo, kad legalaus akcizinių prekių vartojimo augimas dėl šešėlio atsilieka nuo bendro prekių vartojimo.
„Vertinant kovos su šešėline ekonomika ir kontrabanda priemones visada būtina prisiminti, kad šešėlis yra žmonių protesto prieš mokesčius ir reguliavimus forma. Todėl geriausias būdas mažinti šešėlį ir yra mažinti mokesčius bei reguliavimus, kurie yra tiesioginė kontrabandos ir šešėlio priežastis. Baudžiamosios, griežtesnės kontrolės, administracinės priemonės taip pat turi poveikį, bet jis daug mažesnis“, – pabrėžia V.Žukauskas.
Beje, kai kurios Pietų Amerikos šalys gerų kovos su kontrabanda rezultatų pasiekė taikydamos griežtas bausmes, bet jos buvo taikomos ne tik kontrabanda užsiimantiems asmenims, bet ir jos vartotojams. Šie būdavo baudžiami realiomis laisvės atėmimo bausmėmis, ir tai tikrai atgrasė didelę dalį visuomenės vartoti nelegaliai įvežamas prekes.

Rezonansiniai išaiškintos kontrabandos atvejai
Nelegalus cigarečių gamybos fabrikas. 2010 m. kovą Muitinės kriminalinės tarnybos (MKT) pareigūnai sostinės Naujosios Vilnios rajone aptiko nelegalų cigarečių gamybos fabriką. Įmonės teritorijoje tuo metu rastą produkciją realizavus juodojoje rinkoje, valstybei galėjo būti padaryta beveik 4 mln. Lt mokestinė žala.
Kvepalai. 2010 m. spalį–lapkritį MKT pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Vaidotų geležinkelio posto padalinyje, Vilniuje, sulaikyto jūrinio konteinerio iš Jungtinių Arabų Emyratų. Deklaravę, kad įveža skėčių, elektros prietaisų ir pan., vežėjai jūriniame konteineryje iš tikrųjų gabeno apie 13 t kvepalų su garsių gamintojų etiketėmis.
Cigaretės. 2010 m. lapkritį Raigardo kelio poste dviem krovininiais vilkikais į Lietuvą mėginta įvežti 700 dėžių cigarečių „Imperial Classic“, „Jin Ling“, „Viceroy“ ir „Fest“. Bendra sulaikytų nelegalių rūkalų siuntos vertė – apie 2,5 mln. Lt.
70 tonų tabako. 2011 m. kovą bendros Lietuvos muitinės kriminalinės tarnybos, Vokietijos muitinės kriminalinės tarnybos ir Lenkijos policijos operacijos metu Lietuvoje sulaikyta apie 70 t tabako, verto beveik 23 mln. Lt.
Antikvariniai daiktai. 2011 m. birželį Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai sulaikė, kaip įtariama, antikvarinių daiktų siuntą. Dviejose kartoninėse dėžėse gabenti devyni kardai, 41 senovinis peilis, XVIII a. monetų ir kitokių vertybių.

Šaltinis: Muitinės departamentas

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis: „Stambioji kontrabanda nėra suvaržyta, nes daugelis Vyriausybės priemonių nukreiptos sustabdyti smulkiai kontrabandai, o stambi kaip plaukė, taip ir tebeplaukia į Lietuvą.“

Antano Šipavičiaus, Muitinės departamento generalinio direktoriaus, komentaras

Sulaikytų nelegaliai per sieną gabentų prekių kiekiai parodo tik darbo apimtis, bet ne darbo rezultatus. Juos mes analizuojame bendradarbiaudami su kitomis valstybės institucijomis. Matome, kad mūsų darbas jau duoda apčiuopiamų rezultatų. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, šiemet legalių tabako gaminių realizuota 18 proc. daugiau nei pernai.
Pasaulio muitinių organizacija atliko tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad 2010 m., palyginti su 2009-aisiais, užsienio valstybėse sulaikytų kontrabandinių krovinių, išsiųstų iš Lietuvos, sumažėjo beveik perpus. 2009 m. kitose ES šalyse buvo sulaikyti 68 tokie kroviniai, 2010 m. – 36. Šiais atvejais Lietuvoje nelegalūs kroviniai buvo perkraunami, paslepiami po kitomis prekėmis ir išsiunčiami už šalies ribų.
Kiekvienas, susigundęs įsigyti kontrabandinių cigarečių, turėtų suvokti, kokią didelę žalą daro valstybei. Apskaičiuota, kad juodojoje rinkoje paplitusių „Jin Ling“ cigarečių pagaminimo kaina – apie 50 ct, likusią 5,9 Lt kainą legalioje rinkoje sudaro mokesčiai. Vadinasi, įsigydamas nelegaliai įvežtą prekę, pirkėjas sutaupo apie 1–1,5 Lt, bet visus mokesčius sumoka ne valstybei, o nelegalia veikla užsiimančiam asmeniui. Mums norėtųsi didesnio visuomenės palaikymo. Tačiau statistika rodo priešingai – apie 60 proc. gyventojų toleruoja kontrabandinių prekių vartojimą. Kita dalis visuomenės mus padrąsina dirbti ir suteikia vertingos informacijos apie kontrabandinę veiklą.
Beje, Europos Komisija parengė kovos su kontrabanda prie ES išorinės sienos priemonių planą. Susiduriame su dideliu iššūkiu, nes Baltarusijoje cigarečių pakelis kainuoja 20 euro centų, o ES jį galima parduoti už maždaug du eurus. Todėl visos Europos valstybės turi dirbti bendrai, nes viename ar kitame regione sugriežtinus kontrolę nusikalstamas verslas perkeliamas kitur.

Kontrabandinių cigarečių suvartojimas valstybėje (2010 m., proc.)
Lietuva    Latvija    Bulgarija    Airija    Rumunija    Estija    Suomija    Prancūzija    Vokietija    Olandija    Malta    Lenkija    Jungtinė Karalystė    Švedija    ES-27
40,7    37    30,7    19,3    19,2    16,7    15,9    13,7    12,5    11    10,8    10,6    10,5    10,5    9,9
Šaltinis: Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG

Užkardyta žala valstybei, galėjusi atsirasti dėl nesumokėtų privalomų mokesčių nuo sulaikytų prekių (mln. Lt)
2008 m.    6,1
2009 m.    18,2
2010 m.    53,3
2011 m. 9 mėn.    41,7
Šaltinis: Muitinės departamentas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos kontrabandos sulaikymo dinamika
Kontrabandos atvejų    Sulaikyta asmenų    Sulaikytų cigarečių kiekis pakeliais
2008 m.    463    512    2,06 mln.
2009 m.    518    57    1,86 mln.
2010 m.    710    789    1,83 mln.
2011 m.    522    631    1,8 mln.

BFL

Pernai sumažėjo vienam gyventojui tenkanti legaliai parduotų cigarečių dalis ir mirčių nuo navikų, susijusių su rūkymu, skaičius.

Vienam Lietuvos gyventojui mažmeninėje prekyboje pernai vidutiniškai parduoti 37 pakeliai cigarečių, o vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui – 43 pakeliai cigarečių. Tai yra atitinkamai trimis ir keturiais pakeliais mažiau nei 2009-aisiais, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Išankstiniais duomenimis, mažmeninėje prekyboje tabako gaminių pernai parduota už 891,6 mln. litų, arba 12,5 proc. mažiau nei 2009 metais. 2010 metais cigarečių gamyba sumažėjo 3 proc., cigarečių importuota 40 proc. mažiau nei 2009-aisiais.

Tabako gaminių mažmeninės kainos  pernai, palyginti su 2009 metais, padidėjo 26,5 procento. Daugiausia (32,4 proc.) pabrango pigiausios cigaretės su filtru.

Statistikos departamento pateikiamais Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, pernai nustatyta 1,8 tūkst. naujų susirgimų piktybiniais navikais, susijusiais su rūkymu. Nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų praėjusiais metais mirė 1577 žmonės, arba 61 žmogumi mažiau nei 2009-aisiais. 85 proc. mirusiųjų nuo šių piktybinių navikų buvo vyrai.

BFL

Politikai žada siekti, kad Lietuvoje būtų uždrausta prekyba vadinamosiomis elektroninėmis cigaretėmis, kaip sveikatai kenksmingu produktu.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pripažinus, kad prekyba tokiais produktais neprieštarauja dabar galiojantiems teisės aktams, ketinama griežtinti Tabako kontrolės įstatymo nuostatas.

“Pagrindą tų cigarečių sudaro propileno gliukolis, tai – bespalvė bekvapė medžiaga, bet yra labai pavojinga, itin degi, daugiausia naudojama saulės kolektoriams, šiek tiek veterinarijoje, bet labai mažais kiekiais. Tai kelia pavojų mūsų vaikų sveikatai”, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė Vincė Vaidevutė Margevičienė.

Jos teigimu, elektroninių cigarečių Lietuvoje galima įsigyti tik internetu.

Į tikras cigaretes panašios elektroninės cigaretės, anot parlamentarės, kelia didelį susidomėjimą tarp paauglių, vaikų. Jos dažnai traktuojamos kaip žaislas, nors yra kenksmingos.

Elektroninių cigarečių platintojai teigia, kad tai nekenksmingas produktas, skirtas padėti mesti rūkyti.

Tačiau Lietuvos specialistai pabrėžia, kad nėra atlikta nė vieno tyrimo, pagrindžiančio tokį teiginį.

“Gamintojai elgiasi gana piktybiškai, aiškina, kad tos cigaretės neva padeda mesti rūkyti. Tačiau Pasaulinė sveikatos organizacija pasakė, kad tokios manipuliacijos turi liautis, nes nėra nė vieno tyrimo, kad tos cigaretės kam nors padėjo mesti rūkyti”, – per spaudos konferenciją kalbėjo Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga.

Pasak jo, elektroninėse cigaretėse yra 21 gramas nikotino.

“Vaiką, kuris suvartotų tokią kapsulę iš karto, gali ištikti kvėpavimo centro paralyžius”, – teigė A.Veryga.

Be to, jo įsitikinimu, elektroninių cigarečių vartojimas gali sukelti priklausomybę rūkymui ir tikroms cigaretėms.

Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas atkreipė dėmesį, kad elektronines cigaretes gaminančiose valstybėse prekyba jomis uždrausta. Pavyzdžiui, Kinijoje, Honkonge.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus Zeniaus Martinkaus duomenimis, už jų platinimą Kinijoje gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pernai kovą Valstybinė ne maisto produktų inspekcija elektroninių cigarečių pardavėjams buvo nurodžiusi nedelsiant nutraukti prekybą šiais produktais ir jų reklamą. Po LVAT sprendimo balandžio pabaigoje jų prekyba vėl legalizuota.