Freda

Tuoj po nepriklausomybės atkūrimo šakiečiai Loreta ir Saulius Valaičiai, neturėdami patirties ir žinių, ėmėsi baldų gamybos ir įkūrė įmonę, kuri nuo 1995 m. vadinasi „Lauksva“. „Tai buvo keistas ir pavojingas laikas. Turėjome tik didelį norą ir užsispyrimo. Nuolat nerimavome, ar kas nors neateis „išmušinėti“ pinigų. Nežinau, ar rastume dvasios tvirtybės viską pradėti iš naujo, – pradžia buvo tikrai sunki“, – prisimena ponia Loreta.

Vaiva SAPETKAITĖ

Pirmuosius žingsnius kapitalistiniame pasaulyje žengiantiems šakiečiams verslininkams nebuvo paprasta. Tada jauna šeima mažai ką išmanė apie rinkodarą, prekybą ir tai, kaip tvarkomi finansiniai reikalai. „Darėme daug klaidų: netrūko nei daugybės kritimų, nei pakilimų. Net dabar nežinome, ar viską darome teisingai, tik sukaupta patirtis padeda geriau viską suvokti“, – baldų gamybos įmonės pradžią prisimena Valaičiai.

Norėdami gauti pinigų verslo pradžiai jie turėjo parduoti turėtą nedidelę nuosavybę. Viskas prasidėjo labai mažose patalpose, ir bent vyriausias jų sūnus – o Valaičiai iš viso užaugino keturis vaikus – dar atsimena, kaip už jo kambario sienos buvo gaminami baldai. Šeimoje netrūko ir įtampos, prireikė nemažai kompromisų – vaikų nestebino, kad dėl susitikimų, ruošimosi parodoms ar tiesiog kasdienių užduočių tėvai iš darbo grįš vėlai.

Gerą įmonės vardą reikėjo pelnyti sunkiu darbu. Potencialiems klientams ne itin patikdavo, kai sužinodavo, kad įmonė yra iš nedidelio Suvalkijos miestelio. Užtat dabar jau niekam nerūpi, kur tie baldai gaminami, ypač užsienio klientams.

Kadangi pagamintą produkciją Valaičiams tenka gabenti į didžiuosius miestus, tai  reikalauja didesnių logistikos sąnaudų ir tikslesnio planavimo. Kita vertus, yra ir darbo provincijoje pliusų, pavyzdžiui, pigesnė darbo jėga.

Žinoma, norint išlaikyti gerus darbuotojus reikia pasistengti. Kaip juokauja L.Valaitienė, didelę laiko dalį ji dirba ne kaip pardavimo direktorė, o kaip psichologė, kalbinanti ateiti, atrenkanti ir padedanti įsilieti naujiems darbininkams į palyginti jauną „Lauksvos“ kolektyvą.

Pasak L.Valaitienės, labiausiai „Lauksvai“ stinga rinkodaros ir pardavimo specialistų: „Kolegijos yra puiku, kai iš jų darbuotojai ateina į gamybą, tačiau jei norime žmogaus su naujausiomis mokslo žiniomis, jau sudėtinga – negalime tikėtis, kad į mūsų įmonę ateitų dirbti rinkodarininkas su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto diplomu.“

„Plungės baldų“ direktorius Kęstutis Buividas taip pat skundžiasi, kad baldų pramonėje jaučiamas kompetentingų darbuotojų stygius. Ši įmonė gamina minkštus baldus, todėl jai reikia daug kvalifikuotų darbo rankų. „Profesinio rengimo centrai parengia per mažai specialistų, o ir tie ne itin atitinka verslo poreikius. Trūksta mokyklų bendradarbiavimo su verslu. Į praktikas moksleiviai žiūri neatsakingai – dažnai atėjusieji prašo tik parašo, kad atliko praktiką“, – kritikos negaili „Plungės baldų“ vadovas.

Svarbi šalies ekonomikos dalis

„Vilniaus baldų“ generalinis direktorius Rimantas Vaitkus pabrėžia, kad baldų gamyba Lietuva garsėjo jau sovietų okupacijos metais, o dabar šis šalies pramonės sektorius taip pat yra labai stiprus. Lietuva išsaugojo patirtį ir jau kuris laikas sugeba įtikti tokiam reikliam pirkėjui, kaip koncernas „Ikea“. Lietuva yra tarp lyderių pasaulyje pagal baldų tiekimą šiam koncernui.

Statistika skelbia, kad 2014 m. baldų gamyba sudarė 7,1 proc. pramonės. Per 90 proc. šalyje pagamintų baldų eksportuojama. Svarbiausios eksporto kryptys – Vakarų Europos ir Skandinavijos šalys. Nors yra ir egzotiškesnių eksporto taškų Tolimuosiuose Rytuose ar Šiaurės Amerikoje.

„Lietuvos baldų gamyba pastarąjį dešimtmetį augo itin sparčiai ir buvo vienas pagrindinių šalies apdirbamosios pramonės plėtros variklių. Baldų pramonės gamyba pernai 3,1 karto viršijo 2004 m. rodiklius, o štai visos apdirbamosios pramonės produkcijos pokytis siekė 39 proc., – teigia Ūkio ministerijos Pramonės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Gricius. – Baldų pramonė, kaip ir kitos apdirbamosios gamybos veiklos, ekonominės krizės laikotarpiu patyrė sunkumų, tačiau sustiprėjo padidinusi produktyvumą ir pradėjo vėl sparčiai augti eksporto dėka.“

Vertinant pinigais, pernai lietuviškų baldų eksportas siekė daugiau kaip 1,3 mlrd. eurų. Tai maždaug dukart daugiau, palyginti su 2009 m. Pernai baldų pramonės įmonių pajamų iš eksporto dalis sudarė 68,9 proc. (2009 m. šis rodiklis siekė 56,9 proc.). Daugėjo ir baldus gaminančių įmonių, dabar jų yra 850.

Nors baldų gamybos srityje Lietuva – ne naujokė, didesnių pranašumų prieš kitas Europos įmones mūsų baldų gamintojai neturi. „Darbo jėgos ir gamybos efektyvumo aspektai – pagrindiniai mūsų konkurenciniai pranašumai“, – aiškina R.Vaitkus.

Koncerno SBA strateginės plėtros viceprezidentas Egidijus Valentinavičius teigia, kad apskritai Lietuvos baldų gamintojai yra užsitarnavę gerą reputaciją, be to, Lietuva turi išplėtotą medžiagų ir žaliavų tiekimo infrastruktūrą.

VšĮ „Versli Lietuva“ užsakymu atliktoje baldų pramonės konkurencingumo studijoje taip pat pabrėžiama, kad vieni pagrindinių Lietuvos pranašumų yra tai, kad remiamasi nacionaline vertės kūrimo grandine. Kitaip tariant, netoli viena kitos yra visos kokybiškų baldų gamybai reikalingos gamybos ir kūrimo įmonės, pradedant žaliavų bei komponentų tiekėjais ir baigiant galutinio produkto gamintojais, taip pat vietine žaliava. Be to, Lietuvos bendrovės pasižymi lankstumu – jos gali nesunkiai prisitaikyti prie specifinių užsakovų reikalavimų.

„Lietuvos baldų pramonė veikia sėkmingai tikrai ne tik dėl mažesnių sąnaudų. Tarkim, yra ir pigesnius baldus gaminti galinčių šalių, pavyzdžiui, Rumunija, Turkija, Baltarusija, Ukraina ar Pietryčių Azijos šalys“, – primena E.Valentinavičius. – Kūrybiškumo taip pat nestinga. Didžiausia  bėda – nesugebame savęs pateikti, pelningai parduoti sukurto gero dizaino, įdomaus sprendimo. Tai ne dizainerių, o pardavėjų problema. Dizaino vertę dažnai lemia ne pats daikto grožis ir kokybė, o tai, kokia legenda tai apipinama.“

Žmones keičia robotai

„Sparčią plėtrą lėmė pastangos didinti produktyvumą, o tai neįmanoma be investicijų.  2014 m. buvo investuojama gerokai daugiau nei 2009-aisiais ar 2010-aisiais. Pabrėžtina, kad baldų pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis sausį pasiekė rekordą – 81 proc., o vasario mėnesį šis rezultatas pagerintas dar vienu procentiniu punktu“, – dėsto V.Gricius.

Nepaisant sparčios baldų gamybos plėtros ir išaugusių gamybos apimčių, samdomų darbuotojų skaičius baldų pramonėje 2015 m. pradžioje buvo 2,5 tūkst. mažesnis nei 2009 m. Iš viso baldų pramonėje Lietuvoje triūsia apie 25 tūkst. žmonių.

„Baldų sektorius labai imlus inovacijoms. Pats produktas greitai radikaliai nepasikeičia, bet gamybos būdai, gamybos įrenginiai progresuoja itin greitai ir, norint išlikti konkurencingam, būtina nemažai investuoti į gamybos procesų optimizavimą, – aiškina E.Valentinavičius. – Dauguma Lietuvos baldų fabrikų yra siauros specializacijos ir gamina tam tikrą gaminį. Dėl to tai sugebama daryti efektyviai ir pigiai.“

Pasak E.Valentinavičiaus, vis didesnis dėmesys kreipiamas ir į atliekų perdirbimą, ekologiškumą, kuo greitesnį gaminių surinkimą, baldų daugiafunkciškumą: „Nors inovacijos baldų sektoriuje dažnai siejamos su dizaino sprendimais, vietos, kur gali pasireikšti inovatyvumas, tikrai daug.“

K.Buividas antrina, kad lietuviams įtikti nelengva: už gana mažą kainą norime gauti labai  aukštos kokybės baldą.

Lietuvos pramonės konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Juozapas Preikša išskiria seniausią šalies baldų pramonės įmonę – Kauno „Fredą“.

Ji gamina koncernui „Ikea“ 12 skirtingų spintelių – daugiau nieko. Tačiau tai, kaip „Freda“ tai daro, tikrai įspūdinga. Kituose fabrikuose daugiausia žmonių užsiima baldų apdirbimu, o „Fredoje“ vienos pamainos metu baldų gamybos įrangą aptarnauja ne daugiau kaip 15 darbuotojų, o štai pakuoja baldus – apie 100 žmonių.

„Freda“ turi keliolika programuotojų, prižiūrinčių robotus, nes visa gamyba robotizuota. Atskiriems apdirbimo etapams šis fabrikas turi devynias skirtingas gamybos linijas. Rankų darbo išliko tik produkcijos pakavimo skyriuje, nes pakavimo robotai labai brangūs, be to, žmonės pakuodami gali dar kartą patikrinti kokybę.

„Tokios inovacijos leidžia įmonei pasiekti vidutinį metinį 99,6 proc. produkcijos be broko rodiklį. Baldų sektoriuje yra daug vietos klaidoms, o „Freda“ tai sumažina iki minimumo“, – pasakoja J.Preikša.

Amerikoje populiarius posakis apie nieko neveikimą: žiūriu, kaip džiūsta dažai. Atrodo, kad „Freda“ jau pasiekė tokį technologinį lygį, kai iš tiesų joje dirbantys žmonės stebi, kaip džiūsta dažai. Tiesą sakant, tiksliai žinoma, kiek tai trunka ir kada gaminį galima siųsti į kitą gamybos etapą. Čia viskas iki smulkmenų apskaičiuojama. Nestebina, kad „Freda“ savo 12 tūkst. kvadratinių metrų plotą sugeba išnaudoti trigubai efektyviau nei įprasta vokiška baldų gamykla, o šios laikomos moderniomis ir efektyviomis.

„Fredą“ galime laikyti vienu stipriausių šalies baldų pramonės pionierių. Įspūdinga, kai gamybos ceche dirbančių žmonių yra mažiau nei programuotojų“, – pabrėžia LPK analitikas.

„Ikea“ – baldininkų saulė

Prieš dvejus metus atidaryta „Ikea“ parduotuvė sukėlė nemažai šurmulio, tačiau mūsų baldų įmonėms įtakos tai beveik neturėjo – nebent šiek tiek pagyvino prekybą.

Kaip primena R.Vaitkus, pasauliniam „Ikea“ tinklui pirmosios Lietuvos įmonės baldus pradėjo gaminti dar prieš du dešimtmečius. Šio koncerno augimas stiprina ir su „Ikea“ dirbančius baldų gamintojus. Baldų įmonės, dirbančios „Ikea“, eksportuoja visą arba bent didžiąją dalį savo produkcijos. „Vilniaus baldai“ ir „Freda“ eksportuoja 100 proc. savo pagaminamų baldų, o  SBA savo portfelį yra šiek tiek padalijęs.

Dirbti su „Ikea“ patogu dėl didesnio stabilumo: nereikia galvoti, kaip įžengti į rinkas ar jas išlaikyti, rūpintis rinkodara ir pardavimu, galvoti, koks asortimentas priviliotų daugiau klientų.

„Pavyzdžiui, maža baldų gamybos įmonė, gaminanti individualius baldus, pasieks labai menką klientų skaičių ir dėl to jos apyvarta bus maža. „Ikea“ galėtų supirkti visą Lietuvos baldų gamintojų pagaminamą produkciją. Taip pat šis gigantas suteikia garantijų: jei įtinkate „Ikea“, pasirašysite su ja tikrai apsimokančias pirkimo sutartis, – pasakoja J.Preikša. – Nors dirbant išminties nereikalaujantį darbą pelno maržos galbūt bus mažesnės, vis tiek kažkuriam laikui tai bus užtikrintas stabilus pajamų šaltinis. Lietuvos įmonės stengiasi kuo labiau modernizuotis, kad pasiektų kuo didesnį efektyvumą ir gautų daugiau pelno.“

Tai nereiškia, kad Lietuva negamina individualių originalesnio dizaino ir aukštesnės kokybės baldų. Be „štampuojamos“ paprastos produkcijos, dideli fabrikai gamina ir kūrybingumo reikalaujančius individualius baldus.

Vilniuje veikianti bendrovė „IDW metalas ir mediena“, užsieniui geriau žinoma tarptautiniu „IDW Metawood“ pavadinimu, gamina pasidabruotus ir paauksuotus parduotuvių baldus, kurie parduodami „Christian Dior“, „Ralph Lauren“, „Emporio Armani“ salonams. Iš viso „IDW metalas ir mediena“ baldus gamina maždaug šimtui prekių ženklų visame pasaulyje.

Žinomas medžio drožėjas, 15 metų ir išskirtinio dizaino baldus gaminantis Rytis Zaveckas pabrėžia, kad išskirtiniams baldams, kaip ir kitų sričių išskirtiniams dalykams, reikia šios srities gurmanų: „Palyginti neseniai lietuviai pradėjo skirti daugiau dėmesio tam, kaip rengiasi, o dėmesys baldams ateina tik dabar. Baldai atsimenami kaip paskutinis dalykas po drabužių, gražios mašinos, namo išorės. Šiaip lietuviai labiau nori praktiškesnių daiktų: būna, pateiki gerą kūrybinę idėją, bet jiems svarbiau praktinė pusė. Baldas – ne žaismingas interjero akcentas, o praktiškas dalykas. Gali būti gražu, jei tik netrukdys.“

Konkurentų netrūksta

Paklaustas dėl didžiausių Lietuvos baldų gamintojų konkurentų, J.Preikša atsako paprastai: tai visos aplinkinės šalys, kuriose darbo užmokestis mažesnis ir kurios turi pakankamai medienos.

Nuo senų laikų konkuruodavome su Lenkijos įmonėmis. Ten taip pat stipriai išplėtota baldų pramonė, be to, Lenkija arti, todėl ir dabar nemaža dalis Lietuvoje parduodamų baldų yra lenkiški. „Jų įmonės stiprios, bet inertiškesnės. Lietuviai konkurencingesni, nes sugeba greitai prisitaikyti. Žinoma, didelėms baldų įmonėms būtų sunkiau pakeisti kryptį ir nuo žmogaus darbo pereiti prie robotų, bet vidutinio stambumo įmonėms tai didelis pranašumas“, – mano LPK analitikas.

„Lietuva taip pat nemažai baldų, ypač korpusinių, importuoja iš Ukrainos ir Baltarusijos. Pagrindinė priežastis – maža jų kaina“, – atkreipia dėmesį K.Buividas.

Anksčiau buvusi palyginti pigios žaliavos tiekėja Rusija, įvedusi apribojimus, kad neapdirbtos medienos negalima išvežti iš šalies, irgi tapo konkurente.

J.Preikšos įsitikinimu, Lietuvai toks apribojimas taip pat nepakenktų. Kadangi neapdirbtą medieną, kaip žaliavą, dažnai eksportuojame, tai mažina viso šalies medienos sektoriaus konkurencingumą.

Pavyzdžiui, ne paslaptis, kad Kinija, atplukdžiusi daugybę konteinerių su savo gaminiais, turi kažkaip tuos konteinerius parsigabenti atgal. „Kadangi tuščių jų vežti neapsimoka, kinai, anksčiau veždavęsi makulatūrą, suprato, kad gali įsivežti ir medieną, kuri jiems kurtų pridėtinę vertę. O juk mes patys galėtume kurti didesnę pridėtinę vertę“, – seną problemą primena specialistas.

Vadinasi, jei didelė medienos žaliavos dalis nebūtų išvežama iš Lietuvos arba tiesiog sudeginama krosnyse, valstybės ekonomikai tai duotų didesnę naudą per baldų fabrikų darbo vietas ir surenkamus didesnius mokesčius.

Ateityje Lietuvos baldų pramonė turėtų judėti dviem kryptimis: viena – bus stengiamasi intensyvinti bendradarbiavimą su stambiais tarptautiniais baldų prekybos tinklais ir didesnio pelno siekti per efektyvesnę gamybą, o kitas kelias – gerinti kokybinius produkcijos parametrus ir didesnę pridėtinę vertę kurti per geriau įvaldytus „minkštuosius“ gebėjimus, tokius kaip įdomesnis ir funkcionalesnis gaminių dizainas, rinkodara ir pardavimas.

Lietuvos baldų pramonė (2014 m.).

Eksportas  1,3 mlrd. Lt

68,9 proc. pajamų dalis iš eksporto

3,1 proc.  baldų eksporto dalis šalies BVP

7,1 proc.­  baldų gamybos dalis nuo viso pramonės pardavimo

850                   baldų įmonių skaičius

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Ūkio ministerija

Parodoje „Baldai 2014” vykstančiose “Dizaino šnekose” pranešimą skaitęs danų baldų dizaineris Hans Sandgren Jakobsen sako, kad šiandien skandinavų dizaineriui tampa sunku pragyventi iš savo profesijos vietinėje rinkoje, todėl skandinavų dizainas skinasi kelią į didžiules Azijos – Japonijos ir Kinijos rinkas.
„Skandinaviškas dizainas yra priimtinas ir domina japonus, nes mūsų požiūriai turi nemažai bendrumų estetikos ir kokybės prasme“, – sako beveik prieš 25 metus pirmą kartą Japoniją aplankęs ir Nagojos studijoje „COBO Design“ dirbęs dizaineris,  vėliau bendradarbiavęs su japonų kompanijomis „Kohseki“, „Actus“ bei ne kartą dalyvavęs Tarptautinio baldų dizaino konkurso Asahikawoje komisijoje. Keliolika metų H.S.Jakobsen bendradarbiauja ir su Kinijos kompanija „Qumei Furniture“, kuri pirmoji šioje šalyje pradėjo dirbti su užsienio dizaineriais.
Pasak jo, darbas su Japonijos ir Kinijos kompanijomis yra skirtingas. Nors abiejose šalyse dominuoja piramidinės hierarchijos verslo struktūros, tačiau Japonijoje projekto etapai yra detaliai suplanuoti ir viskas vyksta labai organizuotai. Tuo tarpu Kinijoje viską žino tik vienas žmogus – vadovas, todėl niekada nežinai, kaip viskas vyks ir ko reikės, tačiau ir prie tokio darbo stiliaus galima prisitaikyti.
Kinams tenka atsiųsti detalių pavyzdžius ir parodyti, kokia kokybė yra reikalinga, o , pavyzdžiui, japonų kompanija „Actus“ jo sukurtus baldus gamina tik Danijoje. „Nors šiandien Danijoje paleisti baldą į gamybą yra gerokai brangiau nei tuomet, kai pradėjau dirbti“, – sako įvairių šalių dizaino apdovanojimais įvertintas dizaineris.
Naujausias H.S.Jakobsen pelnytas apdovanojimas – 2013 m. „Red Dot“ už danų vaikų baldų kompanijai „Flexa“ sukurtą vaikišką kėdutę. Šią seriją papildo ir transformuojama vaikiška lovelė bei vystymo stalas. Pirmąjį prestižinį „Red Dot“ apdovanojimą dizaineris pelnė 1998 m. už širmos „Viper“ dizainą (gamintojas „Fritz Hansen“).
Šie ir kiti dizainerio darbai, jau tapę danų baldų dizaino ikonomis, eksponuojamomis įvairių šalių parodose, buvo pristatyti ir šį savaitgalį Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vykusioje parodoje „Baldai 2014”.
Šiemet dizaineris, kurio kūryboje persipina skandinaviška tradicija su rytietiškais prieskoniais, kinų kompanijai sukūrė net 13 skirtingų baldų vienijančią seriją iš medžio masyvo. Naujausias jo kūrinys bus pristatytas šių metų Milano baldų parodoje, italų gamintojo „Porada“ stende.
„Dizaino šnekos“ –  tai naujos koncepcijos renginių ciklas parodoje „Baldai 2014”, kurio metu tris dienas pranešimus skaitė keliolika Lietuvos ir specialiai šia proga atvykusių užsienio dizainerių. Dizaino šnekas” rengia LITEXPO, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centras, konferencijų apie vizualiąją kultūrą organizatoriai “Penki Penki”  ir Všį „Versli Lietuva“.

„Atėję į šią parodą lankytojai supras, kad pateko ne į baldų mugę, o į ataskaitinį renginį, kuriame mato, kas ką šiandien daro. Dizainas yra šios parodos kremas – skaniausia vieta“, – šįryt atsidarant 20-ajai “Baldų“ parodai sakė Lietuvos dizaino forumo asociacijos prezidentas Vytautas Gurevičius.

Pasak jo, „Baldų“ paroda – tradicija, įvykis, kuris, jei nebus palaikomas valstybės, susitrauks ir nunyks. Nors Lietuvos baldų dizainas jau yra įdomus pasauliui.

„Jei tavo vardo nėra tarptautiniame kontekste, tavęs niekas nepirks. Vystant savo prekinį ženklą, galima uždirbti daugiau, nei gaminant kitiems, ką dabar daro dauguma didžiųjų Lietuvos baldų gamintojų. Įmonės, kurios patikėjo šia idėja, tokios kaip „Sedes regia“, „Virūna“, šiandien jau stovi greta žinomų užsienio baldų prekių ženklų“, – sako V.Gurevičius.

Parodos dizaino temos krikštatėvis,Vilniaus dailės akademijos profesorius Tadas Baginskas sako, kad Lietuvos dizainas dar neturi savo veido, todėl savito kelio reikėtų paieškoti, tačiau ne tiesmukiškai cituojant tautinius ženklus, o įsigilinus į tradiciją, tautos charakterį ir ieškant modernių raiškos būdų. Apie tautinį dizaino identitetą parodos metu kvies diskutuoti ir žurnalo „Namas ir aš“ redakcija.

Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų centro vadovas Marius Urbanavičius mano, jog specialiai ieškoti savo veido nebūtina – sėkmingai su užsienio rinkomis dirbančios, originalaus dizaino produkciją kuriančios lietuviškos kompanijos automatiškai reprezentuos šalį. „Tą sėkmingai daro ir Lietuvoje bei užsienyje mokęsi dizaino studentai, kurių darbai įvertinami tarptautiniame kontekste“, – sako M.Urbanavičius.

Keturias dienas iki sekmadienio vakaro veiksianti jubiliejinė paroda lankytojus supažindins su baldais, baldinėmis medžiagomis ir įranga, baldų dizainu ir interjeru. Šių metų parodoje, kurios bendras plotas  8.850 kv.m, dalyvaus 218 įmonių, verslo kontaktų mugės dalyvių, kūrybinių studijų, dizainerių, mokyklų.

Per 40 įmonių parodoje atstovaus lietuviškus baldus. Naujausias garsių užsienio prekių ženklų kolekcijas pristatys “Skandinaviški interjerai”, “Sandu comfort”, “Vadasiga”, „Almi Decor“. Pirmą kartą parodoje koncentruotai vienoje vietoje bus demonstruojamos interjero detalės, medžiagos, interjero kūrimo paslaugos ir baldus kuriančios bendrovės – prie konceptualios interjero ekspozicijos sukūrimo prisidėjo 13 įmonių. 20 įmonių šių metų parodoje demonstruos baldines medžiagas ir furnitūrą, 4 – baldų gamybos įrenginius ir įrankius.

Šių metų baldų parodoje, greta galutinį produktą pristatančių įmonių, veiks trys teminės ekspozicijos, kurioms skirtas net 1600 kv. m. plotas: tarptautiniu mastu pripažinto danų dizainerio Hans Sandgren Jakobsen darbų paroda, interjero tendencijų ekspozicija „Etnografinis stilius, miesto folkloras“ bei per 20 metų nueitą kelią iliustruojanti trijų dalių lietuviško dizaino ekspozicija „Vakar.Šiandien ir rytoj“.

Baldinių medžiagų, furnitūros ir įrengimų salėje veiks minkštų baldų fabrikėlis, kuris leis pamatyti visą gamybos procesą – nuo projektavimo iki supakavimo.

Tris parodos dienas vyks naujos koncepcijos projektas, pavadintas „Dizaino šnekos“, kurio metu savo veiklą, projektus ir darbus pristatys keliolika Lietuvos ir užsienio dizainerių, tarp kurių specialiai į Lietuvą atvykstantis Nyderlandų dizaineris Piet Hein Eek, danas Hans Sandgren Jakobsen bei dizaino kritikas, tinklaraščio Lucas_Berlin autorius Lucas Verweij.

Parodos metu tradiciškai vyksta ir Všį „Versli Lietuva“ organizuojama kontaktų mugė.

Aiškėja vis daugiau detalių, susijusių su pirmosios Baltijos šalyse IKEA parduotuvės Vilniuje atidarymu, kuris planuojamas jau po kelių mėnesių.
Šiuo metu sklype netoli Vilniaus tarptautinio oro uosto vyksta intensyvūs darbai, taip pat toliau tęsiama personalo atranka (iš viso bus sukurta apie du šimtus darbo vietų). IKEA atstovai Lietuvoje patvirtina, kad didžiausio pasaulyje baldų gamintojo ir mažmenininko parduotuvė pirkėjus žada pakviesti rugpjūčio pabaigoje.
Vienintelė IKEA parduotuvė Baltijos šalyje bus įspūdingo dydžio – 26 tūkst. kvadratinių metrų ploto. Pagrindinį parduotuvės asortimentą sudarys įvairaus stiliaus ir kainų lygio baldai bei interjero aksesuarai, taip pat bus prekiaujama specializuotais virtuvės reikmenimis, šviestuvais, tekstilės gaminiais, namų dekoravimo prekėmis, veiks ir augalų skyrius.
Kaip skelbia IKEA, pirkėjai bus pakviesti apsilankyti švediškos virtuvės restorane, galės įsigyti švediškų maisto produktų. Žadama pasirūpinti ir pirkėjų vaikais: kaip įprasta Švedijoje, IKEA parduotuvėje bus įrengtas vaikų kambarys, kuriame mažieji, kol suaugusieji dairysis pirkinių, galės žaisti.
Tiesa, kol kas neaišku, ar IKEA prekių Lietuvoje bus galima įsigyti ir internetu, be to, kaip skirsis prekių kainos Lietuvoje ir Lenkijoje esančiose parduotuvėse, kuriose lietuviai lig šiol mėgo apsipirkti.
Įmonės „Zumi“, pagal lietuvių užsakymus vežančios prekes iš IKEA parduotuvės Lenkijoje į Lietuvą, atstovas Erikas Misevičius mano, kad Lietuvoje kainos bus labai panašios arba netgi šiek tiek mažesnės. Todėl jis įsitikinęs, kad pirkti lenkiškoje IKEA parduotuvėje lietuviams nebebus prasmės, tuo labiau kad ten užsakytų prekių pristatymo reikia laukti maždaug savaitę.
Šiuo metu Lietuvoje prekių iš IKEA Lenkijoje transportavimo verslu verčiasi keturios įmonės. E.Misevičiaus nuomone, atidarius parduotuvę Lietuvoje jos bus priverstos keisti verslo kryptį.

VZ

Verslininkas Petras Narbutas, biurų baldų gamybos įmonės „Narbutas Furniture company“ akcininkas ir vadovas, savo verslo gyvenimą suskaidęs į dvi dalis – į ankstesnį ir dabartinį. Ankstesnis – tai beveik dviejų dešimtmečių istorija, besitęsusi nuo įmonės “Narbutas ir Ko” įkūrimo iki bankroto 2009 m. Dabartinis – tai ketveri sugrįžimo atgal į verslą metai, per kuriuos teko dar kartą pradėti nuo nulio. Dabartinis gyvenimas šiai įmonių grupei ne mažiau intensyvus nei ankstesnis: įmonės sparčiai plečiasi ir 2012 m. grupės apyvarta siekė 45 mln. Lt – pusę tos, kuri buvo didžiausio pakilimo metais.
„2012-ieji buvo sėkmingi metai – palyginti su 2011 m., išaugome apie 32 proc. ir ruošėmės tolesnei plėtrai. Planuojame tokius tempus išlaikyti keletą metų“, – artimiausiais planais dalijosi P.Narbutas.

Atimtas fabrikas daugiau nieko nedomino
Tuometės biurų baldų gamybos įmonės „Narbutas ir Ko“ bankroto istorija niekuo nesiskiria nuo visų kitų sunkmečiu girdėtų istorijų. Sparčiai besiplėtusi įmonė pasiėmė didelę paskolą iš banko ir pastatė naują biuro baldų gamyklą Ukmergėje, susiskaičiavusi, kad penkerius metus kasmet augs po 25 proc. Nespėjus nė dažams nudžiūti, užslinko krizė ir pardavimo rodikliai krito penkis kartus. Galiausiai bankas gamyklą perėmė, o įmonei buvo iškelta bankroto byla.
Dėl pernelyg didelės rizikos ir nepamatuotos plėtros skolintomis lėšomis 2009–2010 m. nukentėjo daugybė Lietuvos verslininkų, tad nieko išskirtinio čia nėra. Išskirtinė istorija, prasidėjusi netrukus po bankroto. Bankrutavęs pagal visus įstatymus, verslininkas P.Narbutas sugebėjo vėl pradėti nuo pradžių – įsteigė gamybos įmonę “Narbutas Furniture company” ir prekybos “Narbutas”, išperkamosios nuomos būdu įsigijo banko perimtą savo fabriką, kurio bankui nepavyko parduoti aukcionuose, susigrąžino savo prekės ženklą ir vėl pradėjo gamybą. Tai vienas iš tų retų atvejų, kai pasidalyti atsakomybe dėl nesėkmingo projekto verslininkas privertė ir partneriais tapusius bankininkus, kurie lygiai taip pat neįvertino gresiančios rizikos. Tiesa, P.Narbutas neslepia – fabriką jam bankas leido perpirkti tik todėl, kad daugiau neatsirado nė vieno pirkėjo.
„Šis fabrikas – kaip kostiumas, pasiūtas man. Labai sunku rasti tokį, kuriam jis irgi tiktų. Be to, juk reikia, kad ne tik tiktų, bet dar jo ir reikėtų. Kadangi fabrikas nelabai kam tiko, jis stovėjo tuščias“, – pasakojo P.Narbutas.
Iš kur kartą jau gamyklą praradęs verslininkas rado savyje jėgų, ryžto ir entuziazmo vėl bandyti bristi į tą pačią upę? P.Narbutas atskleidžia, kad kito pasirinkimo tiesiog nebuvo.
„Pirma kilusi mintis – reikia ieškoti darbo. Nuėjau pas pažįstamą galvų medžiotoją paklausti, gal ji galėtų surasti man darbą. Reikia nepamiršti dviejų dalykų: pirma, buvo krizė, antra, buvau bankrutavęs žinomas verslininkas. Man ji nuoširdžiai ir atsakė: „Būk ramus, tu darbo nerasi.“ Tada liko du keliai: arba nusišauti, kaip kai kurie padarė, arba kurti verslą. Bet kokį verslą kurti? Eiti į statybas? Juk ten niekas nelaukė, ten nieko neturėjau – nei patirties, nei žinių bagažo. Kita atėjusi mintis – reikia eiti ten, kur jau turiu šiokį tokį įdirbį. Tai negi aš, t.y. tas, kuris moka ir gali gaminti biuro baldus, eisiu kasti griovių ar gaminti kitokių baldų? Taip ir išsirutuliojo mintis, juolab kad ir bankas sprendė klausimą, ką jam daryti su fabriku“, – atvirai pasakoja verslininkas.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-13-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Šiemet į parodą „Baldai“ atvykusių lankytojų lauks staigmena – jie išvys ne tik įprastines ekspozicijas su naujausiomis baldų kolekcijomis, bet ir baldus gaminantį fabrikėlį. Įmonė „Lintera“, pasikvietusi į pagalbą Kauno kolegijos studentus, parodoje pasiryžo pademonstruoti visą šiuolaikinės baldų gamybos procesą.

„Vartotojai pamatys šiuolaikinės gamybos galimybes – nuo projektavimo, planavimo iki baldų surinkimo. Neabejojame, kad lankytojams tai tikrai bus įdomu“, – sako įmonės „Lintera“ projektų vadovas Edvard Černecki.

Visa gamyba vyks pasitelkus naujausią Vokietijos ir Danijos gamintojų, kuriuos atstovauja įmonė „Lintera“, įrangą: programinę gamybos planavimo įrangą, drožlių plokštės pjovimo, kraštų juostų pjovimo, kompaktiškas gręžimo stakles, atliekų smulkinimo įrengimus, oro filtravimo sistemą, kokybės patikrinimo sistemą.

Su šia įranga sutartu laiku dirbs ir jos galimybes demonstruos 15 geriausių Kauno kolegijos studentų, ketinančių tapti baldų gamintojais, technologais, projektuotojais.

„Mūsų kolegijoje yra dvi studijų programos susijusios su baldų gamyba – interjero ir baldų projektavimas bei baldų ir medienos dirbinių gamyba. Norime visuomenei priminti apie šias įdomias ir reikalingas profesijas, paskatinti jaunimą jas studijuoti, todėl ir dalyvaujame šiame projekte“, – sako Kauno kolegijos pramoninių technologijų ir dizaino katedros vedėjas Giedrius Pilkis.

Parodoje studentai gamins kasdienėje aplinkoje lengvai pritaikomus baldus – įvairias lentynų sistemas, spinteles. Studentai planuoja pagaminti ir reikalingas spinteles savo globotiniams – Maltos ordino vaikų globos centrui.

Šis interaktyvus projektas vyks 4-oje LITEXPO salėje, kurioje bus demonstruojama įvairi baldų gamybos įranga, baldinės medžiagos, audiniai, furnitūra.

Pasak „Baldai“ projekto vadovės Lilijanos Dirsienės, LITEXPO parodose statiškas ekspozicijas vis dažniau keičia interaktyvios demonstracijos, kurios visapusiškiau ir įdomiau supažindina su nauju produktu ar paslauga. „Gyvas pristatymas, veikiantis visus žmogaus pojūčius, palieka kur kas didesnį įspūdį, todėl savo dalyvius skatiname griauti įprastus dalyvavimo parodoje standartus“, – teigia L. Dirsienė, pridurdama, kad 4-oje salėje bus ir daugiau veiksmo. „Pavyzdžiui, įmonės „Furnitanas“ stende lankytojai galės palyginti kaip keičiasi tie patys virtuvės baldai, keičiant medžiagas – laminatą į visišką naujieną rinkoje – lietą akmenį, naudojamą stalviršiams bei interjero elementams gaminti.“

Paroda „Baldai“ šiemet užims net tris ekspozicijų sales. Lankytojus vėl kvies Dizaino salė, kurioje bus galima susipažinti su šiandienos ir rytdienos dizaino tendencijomis, 5-oje salėje šalia naujausių baldų kolekcijų bus įrengtos atskiros interjero erdvės, kurias kurs žinomi interjero specialistai, 4-oje salėje bus demonstruojamos baldinės medžiagos, furnitūra, baldų gamybos įranga. Iš viso parodoje dalyvaus apie 130 kompanijų iš keleto pasaulio šalių. Paroda veiks kovo 21-24 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO.

Pernai Lietuvoje daugiau baldų pardavė septynios iš devynių asociacijai „Lietuvos mediena“ priklausančių gamintojų. Darbuotojų padaugėjo net aštuoniose iš devynių įmonių, daugiausiai – „Klaipėdos balduose“ (nuo 489 iki 721), o vidutinis darbo užmokestis šoktelėjo penkiose įmonėse. Kaip teigia asociacijos „Lietuvos mediena“ direktorius Raimundas Beinortas, baldų gamintojus labiausiai džiugina pagrindinių eksporto rinkų atsigavimas, nes pardavimas vidaus rinkoje, nors pamažu ir didėja, bet tebėra menkas. „Eksportas – mūsų verslo pagrindas, nes didžiulio baldų pirkimo šuolio pačioje Lietuvoje tikrai nėra“, – pripažįsta R.Beinortas.
Tiesa, kai kurios įmonės, pavyzdžiui, „Siguldos baldai“, šiuo metu vos spėja gaminti lietuvių užsakomus virtuvės baldus. „Prie mūsų virtuvių – eilės, beveik prieškrizinis laikotarpis. Reikia gerokai palaukti, kol pagaminame“, – tvirtina direktorė Dalia Markevičienė. Tačiau ir ši įmonė apie 70 proc. savo produkcijos eksportuoja.
Na, o prekybininkai džiaugtis kol kas neturi kuo. „Lietuviai baldų kiekvieną mėnesį nuperka vis mažiau, – sako „Baldų rojuje“ baldais prekiaujančios įmonės „Baldeksita“ vadybininkė Asta Bendikaitė. – Maistas, pirmo būtinumo prekės vis labiau brangsta, tad baldams pinigų jau nebelieka.“
Beje, kyla ir baldų kainos. Pasak A.Bendikaitės, prekybininkų antkainiai minimalūs, tačiau brangstant žaliavoms kainų didėjimo nepavyksta išvengti.

Lietuvos baldininkai svarsto, ką galėtų pasiūlyti nuo gamtos kataklizmų nukentėjusiems japonams.

“Lietuvos rytas” rašo, kad Lietuvos medienos pardavėjai atsargiai užsimena, kad įvykiai Japonijoje jiems gali virsti papildomais užsakymais.

“Mes į šią šalį vežame rastinius namus. Kai prasidės atstatymas, mūsų veikla ten gali suaktyvėti”, – sakė “Jūrės medžio” generalinis direktorius Donatas Veinšreideris.

Pernai įmonė Japonijai pardavė dešimtį tokių namų, kurių vieno kaina svyruoja nuo 40 iki 150 tūkst. litų.

Atsargiai apie ateitį kalba ir lazerius Japonijos rinkai gaminanti Vilniaus “Altechna”.

“Dar sunku pasakyti, kas bus toliau. Vietovės, kur įsikūrę mūsų partneriai, nukentėjo nesmarkiai, bet didžiausios bėdos laukia dėl stabdomų atominių elektrinių. Jos elektrą tiekė didelei šalies daliai. Todėl neaišku, kaip toliau veiks tos įmonės, kurios naudoja mūsų produkciją”, – tvirtino “Altechnos” vadybininkas Dainius Balkauskas.

Nežinia dėl ateities jaudina ir japoniškų automobilių platintojus Lietuvoje, nes “Toyota”, “Honda”, “Nissan” ir “Subaru” sustabdė savo gamyklas, kurios tiekę detales mašinų surinkėjams visame pasaulyje.

“Apie padėtį žinome tik iš žiniasklaidos. Tos žinios kelia nerimą. Oficialių naujienų apie automobilių tiekimą dar neturime, matyt, viskas dar tikslinama”, – sakė “Mototojos” pardavimų vadovas Gintaras Sudaras.

“Subaru” atstovybė Lietuvoje kol kas tikina, kad automobilių nepritrūks.

37 proc. – tiek, Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. balandį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, sumažėjo baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių mažmeninės prekybos apyvarta. Tai reiškia, kad ji susitraukė iki 13,2 mln. Lt. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, baldų prekybos įmonių apyvarta sumenko 16,4 proc.

Dalios Markevičienės, bendrovės “Dalios baldai” gen. direktoriaus pavaduotojos, komentaras:

Bendraudama su kolegomis susidariau įspūdį, kad labiausiai apyvarta krinta ne dėl mažesnio pirkėjų srauto, o dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Įmonės negali nusipirkti prekių, veža jas tik pagal užsakymus, dėl to trūksta apsukų ir parduodama mažiau. Mums šie metai už praėjusius geresni, bet pagrindinė mūsų prekė – virtuvės baldai, kurių konkurencijos Lietuvoje beveik nelikę. Be to, į naują butą seną sofą atsiveši, o virtuvės baldų – ne. O štai kitų baldų pardavimas sumažėjęs.