2011 Spalio 24

Gintaras Sarafinas

Sunki kelionė iš viduramžių

veidas.lt

Didelę dalį šio “Veido” numerio paskyrėme informacinėms technologijoms. Tai spalio mėnesį darome jau daug metų iš eilės. Kodėl spalį? Todėl, kad kadaise šį mėnesį Lietuvos “Litexpo” rūmuose vykdavo IT paroda “Infobalt”. Vėliau ši paroda vis labiau menko, traukėsi, iš parodų rūmų persikėlė į kažkurį viešbutį, kol galiausiai 2009 m. visai nunyko.
Visa ši “Infobalt” parodos epopėja yra tarsi simbolis, tarsi viso mūsų IT sektoriaus lakmuso popierėlis. Kad ir kiek mes norėtume didžiuotis didele savo pažanga IT srityje, vis dėlto pasaulyje esame žemiau nei vidutiniokai. Geriausiai tai matyti, pasilyginus su vokiečiais ar britais. Įlipęs į traukinį ar metro Londone arba Hamburge, matysi, kad kone kas trečias važiuojantysis darbuojasi nešiojamuoju, planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu arba skaito elektroninę knygų skaityklę. Lietuvoje viešose erdvėse nieko panašaus neišvysi. O pasidomėjus, kiek Lietuvoje parduodama planšetinių kompiuterių, paaiškėjo, kad šis skaičius nesiekia nė 5 tūkst. Sutikite, tai daug ką pasako.
Lygiai taip pat mūsų skurdumą bei tamsumą parodo ir kiti faktai bei skaičiai. Lietuva į valstybinio sektoriaus kompiuterizavimą ir e. paslaugų teikimą sukišo milijardus tiek savo, tiek ES lėšų. Bet rezultatai tokie, kad nei kitam parodysi, nei pats pasigrožėsi. Tiesa, mes bandome grožėtis ir kitiems pasakojame, kad, tarkim, pagal šviesolaidžio infrastruktūrą esame tarp pirmaujančių pasaulyje. Tačiau kai pasigilini, verkti norisi: taip, kabelis po žeme išvedžiotas, bet tik tiek – kaimuose žmonės, net ir gyvendami 20 metrų nuo kabelio, interneto per jį tikėtis negali, nes operatoriai atsisako teikti tokią paslaugą. Taigi milijonai išleisti, kabelis po žeme, o žmonės regionuose – be interneto.
Panašus vaizdas ir absoliučioje daugumoje kitų sričių. Štai dešimtys milijonų litų išleista ligoninių ir poliklinikų kompiuterizavimui, tinklo kūrimui ir projektui “e. sveikata”, tačiau rezultatai apgailėtini: įvairios gydymo įstaigos pirko skirtingas technologijas, skirtingas programas, todėl nors formaliai jos ir kompiuterizuotos, tačiau tarpusavyje nesujungtos. Kad būtų sujungtos, vėl reikės keliolikos milijonų litų. Tiesą sakant, “Veido” žurnalistai, išnagrinėję daugybę atvejų, priėjo išvadą, kad IT sektorius – puiki landa plauti pinigus, ir daugybėje projektų maždaug trečdalis pinigų išleista beprasmiškai.
Žinoma, esama ir pozityvių pavyzdžių. Tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos, tiek Registrų centro, tiek Migracijos departamento paslaugų kokybė pasikeitė neatpažįstamai ir daugiausia dėl informacinių technologijų įdiegimo. Tačiau kur kas didesnė dalis valstybinių ir biudžetinių institucijų vis dar vaduojasi iš viduramžių, o IT bendrovių gudročiai iš to pasidaro gražaus pinigo. Mausto jie tas valstybines institucijas kaip vaikus, o paskui pasakoja visiems tai kaip anekdotus. Valstybės kontrolė retkarčiais atlieka vieną kitą auditą, bet dėl to dar niekam net plaukas nenukrito, o pinigai – kaip traukinys, jau seniai išvažiavę.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Gintaras Sarafinas:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Andrius Andrius rašo:

    Būtų gerai, kad kas patikrintų ir tokį dalyką – kiek valstybinės įstaigos išleidžia pinigų brangioms kompiuterinėms programoms ir operacinėms sistemoms, kai yra alternatyvių ir kiekvienam prieinamų, nemokamų, puikiai veikiančių, Open Office…


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...