2014 Sausio 27

Gintaras Sarafinas

Išsivaikščiojimas

veidas.lt


Nesulauksime nė 2030 metų, ir paaiškės, kad per nepriklausomybės laikotarpį netekome daugiau nei 1,2 mln. gyventojų.

Šiemet prieš prezidento ir Europos Parlamento rinkimus bus daug kalbama apie euro įvedimą, minimalios algos pakėlimą, žemės pardavimą užsieniečiams, prastą teisėtvarkos institucijų darbą, energetikos projektus, tačiau vargu ar bus kalbama apie esmę, tai yra apie tolimesnes mūsų valstybės perspektyvas, negrįžtamus procesus mūsų šalies provincijoje, apie tai, kad nykstame.
Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. pradžioje Lietuvoje gyveno jau tik 2 mln. 944 tūkst. žmonių. Per praėjusius metus gyventojų sumažėjo dar 28 tūkst. Taigi tendencijos nėmaž nesikeičia: nesulauksime nė 2030 m., ir paaiškės, kad per nepriklausomybės laikotarpį netekome daugiau nei 1,2 mln. gyventojų, tai yra jų bus sumažėję nuo 3,7 iki 2,5 mln.
Ar per tuos 24-erius metus jūs matėte bent kokių politikos ir ekonomikos elito sprendimų, kurie kaip nors paveiktų emigraciją ar emigravusius žmones paskatintų grįžti į Lietuvą? Tikriausiai nelabai. Dabartinė valdžia, kaip ir kiekviena ankstesnė, pakalbėjo, kad emigracijos mastai kelia susirūpinimą ir kad reikia ieškoti būdų, kaip ją pristabdyti, tačiau kalbos į veiksmus neperaugo.
Žinoma, emigracija, kaip ir dauguma reiškinių, turi ir savo pliusų, ir minusų. Bet ne apie tai dabar kalba. Kur kas svarbiau yra tai, kad mes nykstame, mūsų valstybė keičiasi iš pagrindų ir visa tai vyksta praktiškai be jokio pasipriešinimo ir įsikišimo.
Emigruoja šeimos, emigruoja giminės, emigruoja ištisos gatvės ar net kaimai, dauguma emigravusiųjų savo ateities su Lietuva nebesieja, o mes apie tai šnekame tarsi apie savaime suprantamą ir visai neskausmingą dalyką. Bet juk dėl dramatiškų demografinių tendencijų išnyko daugybė kaimų, susitraukė šimtai miestelių, gerokai padaugėjo retai apgyvendintų teritorijų. Lietuvos provincijoje uždaryta daug mokyklų ir nemažai sveikatos įstaigų, ten katastrofiškai trūksta jaunimo. Daugėja regionų, kuriuose trečdalį ir daugiau gyventojų sudaro senjorai. O kai mažėja dirbančiųjų, traukiasi ir verslas. Taigi vaizdas kasmet liūdnėja.
Centrinės valdžios atstovai nežino, ką daryti, kad demografinės tendencijos bent jau nustotų blogėti, taigi nedaro nieko. Išeičių nelabai mato ir regioninės valdžios atstovai. Kai jų paklausi, kokią regite savo savivaldybės ateitį, kokią nišą planuojate užimti, kaip ketinate pritraukti jaunimo, ar bandote pritraukti užsienio investuotojų, dažnas meras numoja ranka: “Tai neįmanoma. Kaip tu jų pritrauksi?” Jei ir toliau bus panašiai mąstoma, tai dar po dvidešimties metų Vilniuje gyvens kokie 700 tūkst. gyventojų, padaugės jų ir Klaipėdoje bei Kaune, o provincija dar labiau ištuštės.
Lietuva – Europos Sąjungoje, taigi prieš laisvą asmenų judėjimą nepapūsi, jau girdžiu sakant, kad išsivaikščiojimo nesustabdysi. Bet yra daugybė pavyzdžių, kai tai pavyksta. Tai pavyko Druskininkuose, tai pavyko Pabradėje, tai pavyko Utenoje, tai pavyko Ventoje ir daugelyje kitų vietovių. Ir to pasiekta skirtingais būdais. “Veidas” jau daug metų rinkdamas geriausius merus ir sudarydamas savivaldybių reitingą vis akcentuoja, kad iš numirusių prisikelti ir demografines tendencijas pagerinti pavyksta tiems regionams, kurie randa išskirtinę savo nišą. Tada prasideda proveržis.
Bet nereikėtų žengti kitų jau pramintais keliais, tai yra jei Druskininkams pavyko rasti savo nišą ir suklestėti, tai dar nereiškia, kad dabar dar aštuonios savivaldybės turėtų sekti Druskininkų pavyzdžiu ir bandyti tapti kurortais. O būtent taip dauguma merų ir elgiasi. Jie neieško jokių originalių idėjų, nesilanko užsienyje, jie tiesiog laukia. Deja, nesulauks. Tiksliau, sulauks nebent to, kad jų savivaldybė dar labiau ištuštės iš nusmurgs.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Gintaras Sarafinas:
Skelbimas

Komentarai (4)

  1. hm hm rašo:

    Autoriui Bet valdandantieji ir norėjo ,kad provincija sumažėtų (jau 2000 metais apie tai buvo kalbama).Kam tas jaunimas kaime? Kas neturi darbo keliauja į Vilnių arba užsienį.Druskininkai auga ant 100-mečių kurorto tradicijų. Ir tai kažin kaip ten būtų buvę,jei Brazauskas Malinauskui savo laiku nebūtų padėjęs ? O tokia Kelmė buvo žemdirbių provincija, tokia ir liks.Į užsieni merai bijo važiuoti nes bus apšaukti lėšų švaistymui ir pan.
    Blogiausia , kad mes nežinome kko mes norime….

  2. Briedis Briedis rašo:

    Būnant ES viduje emigracijos tendencijų pakeisti niekaip neįmanoma

  3. Justinas Justinas rašo:

    Būtų neprošal patyrinėti emigracijos – reemigracijos dinamiką per pastaruosius dešimt ( gal dvidešimt) metų. Turėtume daugiau informacijos, galėtume prieiti prie rimtesnių išvadų. O dabar…

  4. mokytoja mokytoja rašo:

    “visa tai vyksta praktiškai be jokio pasipriešinimo ir įsikišimo” – argi ? kad be pasipriešinimo (arba per menko pasipriešinimo) – dar galima sutikti, bet kad be įsikišimo – jokiu būdu ne ! Visų sociologų, psichologų (ir net ekonomistų !) viena emigracijos, gyventojų vangumo, abejingumo, priešiškumo valdžiai ir pilietiniam aktyvumui (net savižudybių gausėjimui !) priežasčių įvardijamas šalyje tvyrantis ir nuolat gilėjantis psichologinis klimatas : žmogaus nuvertinimas, pažeminimas, totali nepagarba ir auganti atskirtis. Pavyzdžių kasdien – nors vežimu vežk, ir ne tik realiame gyvenime, bet jau persikėlusių į žiniasklaidą, netgi kai kurių autorių kūrybą, – t.y. tampančių NORMA. O pagrindinis valdžios “kišimasis” – tai šios situacijos toleravimas ir SĄMONINGAS GILINIMAS ! Nepagarbus santykis savo tautai demonstruojamas viskuo : pasirenkamų svarstymui “problemų” aktualumu, viešomis rietenomis dėl partinių ambicijų, postų, akivaizdžiu populizmu, lindimu į viešumą bet kur ir bet kaip, o ypač – pragyvenimo lygio kėlimusi SAU. Juk paskutinis pavyzdys – visų aukščiausiųjų sluoksnių algų pasididinimas SAU ir valdininkijos viršūnėlėms tokiomis sumomis, kurių nė vienas bibliotekininkas, kultūros darbuotojas, aukštos kvalifikacijos slaugytoja ar mažėjančios mokyklos mokytojas gyvenime nėra nė karto gavęs už darbą per mėnesį – tai ne pasityčiojimas ??? tai ir yra valdančiųjų tiesioginis “kišimasis” – tegul ta tauta kažkur ten miglose vegetuoja ir inkščia, o MUMS yra gerai, MES Tėvynę mylim ir niekuo nesiskundžiam – juk sumetat mums padorias algas ir duodat į rankas visas galias ! žmonės galvoja, kad Lietuvos žuviai, jau senokai pradėjusiai pūti nuo galvos, sunkiai begali padėti, todėl bėga ten, kur bent senatvei pensiją dar spės užsidirbti, ir kasdieninis skausmas dėl žlungančių vilčių ir nykstančios Tėvynės taip baisiai nebadys akių kiekviename žingsnyje (vienos puikios mokytojos-metodininkės, išvykusios uždarbiauti į Norvegiją, paaiškinimas) :(


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...