2011 Gruodžio 04

„Snoro“ bankrotas nusineš mažiausiai milijardą litų

veidas.lt

BFL

20-ojo gimtadienio „Snoras“ nebesulaukė – bankui, iš kurio turto pradingo 3,4 mlrd. Lt, nuspręsta skelbti bankrotą. Ši banko griūtis šalies gyventojams gali pridaryti iki pusantro milijardo litų nuostolių.

Prieštaringais ženklais paženklinto banko „Snoras“, kuris kitais metais būtų šventęs 20-metį, istorija baigta. Iš paskelbtų duomenų aiškėja, kad reklamose į žmogišką artumą apeliavusio banko akcininkai su gyventojų patikėtais pinigais greičiausiai elgėsi visai ne kaip patikimi bičiuliai, o kaip finansų piramidės organizatoriai, – žinia, kad dėl galimų nusikalstamų buvusių „Snoro“ akcininkų veiksmų iš banko pradingo kone pusė turto, į paširdžius smogė kiekvienam „Snoro“ klientui.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas „Veidui“ aiškino, kad iš 3,4 mlrd. Lt dingusiu paskelbto turto realiai išnyko 1,2 mlrd. Lt vertės vertybinių popierių ir 577 mln. Lt banko indėlių kituose bankuose. 600 mln. Lt iš turto išbraukti kaip atidėjiniai dėl blogų paskolų, kurie iki tol nebuvo suformuoti, o likusių milijardų neliko iš naujo įvertinus turimą turtą. „Tiesiog anksčiau banko balansas buvo išpūstas, o laikinasis administratorius įvertino realiomis kainomis“, – komentavo V.Vasiliauskas.
Kai iki vėlumos posėdžiavusi Lietuvos banko valdyba praėjusį ketvirtadienį nutarė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo „Snorui“, įsijungė 20 dienų skaitiklis, fiksuojantis terminą apdraustiems indėliams kompensuoti. Vyriausybė žada, kad apdraustus indėlius, kurių yra apie 4,1 mlrd. Lt, gyventojai ir įmonės atgaus iki šių Kalėdų. Tiek Vyriausybė, tiek bankų sistemos prievaizdai aiškiai suvokia, kad šį pažadą privalu žūtbūt tesėti tiek dėl rimties visuomenėje, tiek siekiant išvengti panikos bankų sektoriuje.
Vis dėlto  Lietuvos banko valdybos pirmininkas pripažįsta, kad  „Snoro“ istorija neišvengiamai darys įtaką pasitikėjimui bankams. „Tai pasitikėjimu grįstas verslas, todėl savaime suprantama, kad neigiama įtaka bus. Bet norėčiau akcentuoti, kad mes kalbame apie vieno banko problemą – sisteminės rizikos nėra ir kiti bankai tikrai funkcionuoja. Nėra jokio pagrindo bėgti iš kitų bankų“, – „Veidui“ pabrėžė V.Vasiliauskas.

Valstybės skola turės didėti

Apdrausti indėliai bus kompensuojami iš Indėlių garantinio fondo, kuriame šiuo metu yra tik 1,6 mlrd. Lt. Planuojama, kad trūkstamą 2,5 mlrd. Lt sumą paskolins Vyriausybė. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad pinigų yra ir papildomai skolintis finansų rinkose nereikės. Šiam tikslui bus panaudota lapkritį išplatinta 1,94 mlrd. Lt vertės obligacijų emisija, o šie pinigai esą bus susigrąžinti pardavus „Snoro“ turtą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas „Veidui“ taip pat tvirtino, kad Vyriausybė šiemet skolinosi iš anksto už geras 5 proc. palūkanas, todėl sunkumų grąžinti apdraustus indėlius nebus. „Šiemet pasiskolinta daugiau, nei reikia, todėl ministrė drąsiai ir sako, kad mums užtenka padengti įsipareigojimams, kuriuos turime, ir užtenka draudžiamajam įvykiui kompensuoti. Pasisekė, jog turime šią atsargą ir nereikia bėgti į rinką brangiai skolintis, kad valstybė galėtų vykdyti įsipareigojimus“, – sako V.Matuzas.
Tačiau tikslas, kuriam paimta minėta paskola, – kitų metų viešųjų finansų deficitui finansuoti ir ankstesnėms skoloms refinansuoti, – niekur nedingo, o „Snoro“ turto pardavimas neabejotinai užtruks.
V.Vasiliauskas informavo, kad iš „Snore“ likusio 4,6 mlrd. Lt turto grynieji pinigai sudaro 560 mln. Lt, korporatyvinės paskolos – 2 mlrd. Lt, namų ūkių paskolos – 670 mln. Lt, ilgalaikis turtas – 138 mln. Lt, investicijos į grupės įmones ir turtą – 6,8 mln. Lt.
„Dalis „Snoro“ turto yra likvidi, tačiau kitos dalies pardavimas užtruks – pavyzdžiui, paskolų. Likvidžiausios yra vyriausybių obligacijos, o sunkiausia parduoti investicijas į įmonių akcijas, kur paketai reikšmingi, bet ne kontroliniai“, komentuoja Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Taigi draustų indėlių grąžinimas iš šios sumos reiškia viena – valstybės skola neišvengiamai didės. „Greičiausiai teks koreguoti kitų metų biudžete numatytą skolinimosi limitą – 9,4 mlrd. Lt“, – mano V.Matuzas.
Jam pritaria ir „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė, mananti, kad „Snoro“ bankrotas neišvengiamai atsilieps viešiesiems finansams ir žiemą Vyriausybei teks skolintis papildomai.

Šansai atgauti neapdraustus indėlius – menki

Išgirdę, kad „Snorui“ bus pradėta bankroto procedūra, gyventojai ir įmonės, kurių indėliai viršija valstybės apdraustą sumą, 345 tūkst. Lt, savo pinigams mintyse sugrojo laidotuvių maršą. Tokių indėlių suma šiuo metu siekia 1,5 mlrd. Lt, tačiau, kad ir kaip dėliotum, šansų atgauti šiuos pinigus nedaug.
Laikinojo „Snoro“ administratoriaus skaičiavimais, banke liko tik 4,6 mlrd. Lt, o vien apdraustiems indėlininkams reikia grąžinti 4,1 mlrd. Lt. Neapdraustų indėlių kreditoriai dėl banke likusio turto į eilę stos paskutiniai – pirmiausia reikalavimus pareikš darbuotojai, po to Indėlių ir investicijų draudimo fondas, kuris iš banko turto bandys susigrąžinti visas apdraustiems indėlininkams sumokėtas sumas, tai yra 4,1 mlrd. Lt, tada Valstybinė mokesčių inspekcija ir tik galiausiai – kiti kreditoriai.
Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas V.Plunksnis mano, kad pinigus atgaus tik iki 20 proc. kreditorių, kurių indėliai viršija draudžiamąją sumą, nes turto yra 500 mln. Lt daugiau nei draustų indėlių. Analitikas priduria, kad „Snoro“ žlugimas neišvengiamai paveiks šalies ekonomiką, – iš įmonių ir gyventojų piniginių ištraukti 1,5 mlrd. Lt per ilgalaikį laikotarpį atsilieps 2–4 proc. BVP.
„Pirma, valstybės neapdraustų indėlių kreditoriai praras didelę dalį lėšų, tad tiek verslas, tiek žmonės mažiau vartos. Be to, jei iš įmonių bus griežtai reikalaujama grąžinti paskolą, kurią artimiausiais metais bankas išdavė, nuvilnys ir „Snoro“ klientų bankroto banga, o tai reiškia prarastas darbo vietas“, – mano V.Plunksnis. Juo labiau kad, analitikų vertinimu, „Snoras“ teikdavopaskolas rizikingesnėms įmonėms negu kiti bankai.
Ūkio ministerijos duomenimis, 240 įmonių neatgaus visų pinigų, turėtų „Snoro“ banke, o 30-iai iš jų dėl to gali kilti bankroto rizika.

Valstybės lėšų – 400 mln. Lt

Beje, „Snoro“ banke „užšalo“ ne tik įmonių bei žmonių lėšos, bet ir mokesčių mokėtojų pinigai – savivaldybių, valstybės įstaigų ir institucijų lėšos. V.Vasiliausko duomenimis, valstybinio sektoriaus lėšos banke siekė apie 400 mln. Lt.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas-patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas tvirtina, kad, negalutiniais duomenimis, 28 savivaldybės ir jų kontroliuojamos įstaigos bei įmonės turi 75 mln. Lt įšaldytų lėšų, skirtų mokytojų atlyginimams, socialinėms išmokoms, kompensacijoms už šildymą, europinės paramos ir t.t. Nors Finansų ministerija dalį pinigų praėjusią savaitę pervedė, įšaldytų lėšų praradimas savivaldybėms būtų sunkiai pakeliamas.
„Tai suduos smūgį ir savivaldybių biudžeto pajamų surinkimui, ir „Sodrai“, ir valstybės biudžetui, nes savivaldybės negalės sumokėti savo prievolės valstybei. Be to, didės pradelsti kreditiniai įsiskolinimai verslo subjektams“, – mano R.Čapas.
Daugiausiai įšalo Alytaus miesto (32,7 mln. Lt), Klaipėdos miesto (9 mln. Lt), Druskininkų (beveik 4 mln. Lt), Panevėžio miesto (beveik 4,4 mln. Lt), Raseinių rajono (3,5 mln. Lt) savivaldybių lėšų.
Nors Lietuvos bankas nuo gegužės nepriėmė sprendimo leisti „Snoro“ bankui padidinti įstatinį kapitalą, o sausį nustatė daug pažeidimų, savivaldybės bei valstybės įstaigos ir toliau lindo į „Snoro“ nasrus. Kodėl tiek valstybinio sektoriaus pinigų prapuolė sužlugusiame banke?  Pasirodo, daugeliu atveju kitaip pasielgti institucijos ir įstaigos negalėjo dėl viešųjų pirkimų procedūrų, per kurias geriausias sąlygas pasiūlydavo „Snoras“.
Beje, pasiūlęs patraukliausias sąlygas „Snoras“ susirinko ne tik valstybines įstaigas, daugiau uždirbti siekusius indėlininkus, bet ir pensininkus. Bankas pateikė itin patrauklų pasiūlymą: visiems, kurie pensiją gauna per „Snoro“ banką, komisiniai mokant komunalinius mokesčius siekdavo tik 50 ct, kai kituose bankuose – nuo poros iki kelių litų.
„Banko „Snoras“ perėmimas buvo netikėtas, nes šis bankas turėjo visus saugiklius: buvo į biržos sąrašą įtraukta įmonė, audituojama didelės audito įmonės bei prižiūrima Lietuvos banko“, – atkreipia dėmesį „Key Stone adviser“ vadovas Karolis Rūkas.
O atsakymą, kodėl visa tai nepadėjo išvengti praradimų, visuomenė dar tikrai norės išgirsti.

„Snoro“ istorija skaičiais

Dingęs „Snoro“ turtas
577 mln. Lt    Dingę indėliai užsienio bankuose
1,2 mlrd. Lt    Tokia prapuolusių vertybinių popierių vertė
600 mln. Lt    Suformuoti atidėjiniai blogoms paskoloms (tiesa, dalis šių pinigų gali ir sugrįžti)
550 mln. Lt    Investicijos į Kaimanų fondus. Fondai egzistuoja, bet jų vertė visiškai kitokia, nei „Snoras“ buvo nurodęs
473 mln. Lt    Tokia suma sumažėjo turto vertė (investicijų į grupės įmones vertės sumažėjimas, kito turto dalinės vertės nurašymas)
Iš viso: 3,4 mlrd. Lt

Likęs banko „Snoras“ turtas
560 mln. Lt    Grynieji pinigai
2 mlrd. Lt    Korporatyvinės paskolos
670 mln. Lt    Namų ūkių paskolos
138 mln. Lt    Ilgalaikis turtas
6,8 mln. Lt    Investicijos į grupės įmones ir turtą
23 mln. Lt    Nekilnojamasis turtas
1,2 mlrd. Lt    Likęs turtas
Iš viso: 4,6 mlrd. Lt

Šį turtą eilės tvarka dalysis: darbuotojai, Indėlių ir investicijų draudimo fondas, kuris bandys susigrąžinti visas apdraustiems indėlininkams sumokėtas sumas, t.y. 4,1 mlrd. Lt, Valstybinė mokesčių inspekcija ir tik galiausiai – kiti kreditoriai.

Apdrausti indėliai – 4,1 mlrd. Lt (1,6 mln. Lt bus skiriama iš Indėlių draudimo fondo, 2,5 mlrd. Lt skolins Vyriausybė)
Neapdrausti indėliai – 1,5 mlrd. Lt

„Snoro“ nepatikimumo ženklai

2002 m.    „Snoro“ planuotą leisti 1,2 mlrd. Lt vertės akcijų emisiją pabando įsigyti Monako kunigaikščių Grimaldi giminės atstovu prisistatęs Jeanas Philippe’as Iljesku de Grimaldi. Valstybės saugumo departamentas nustato, kad šis asmuo apsišaukėlis, o už jo slepiasi Rusijos nusikaltėliai.
2003 m.    Banko kontrolinį paketą įsigyja prieštaringai vertinamas rusų verslininkas Vladimiras Antonovas.
2007 m. liepa    Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai įtarimą sukelia 8,2 mln. Lt, galbūt panaudotų banko „Snoras“ akcijoms įsigyti. Pradedamas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti šių pinigų, gautų iš lengvatinių mokesčių zonose įsikūrusių bendrovių, kilmę. 2011 m. Generalinė prokuratūra tyrimą nutraukia, nes Rusija nesuteikia prašomos informacijos.
2007 m. gruodis    „Snoro“ antrinė įmonė įsigyja automobilių gamintojo „Spyker Car“ akcijų. Analitikai pastebi, kad „Snoro“ vardas rinkoje dažniau skamba dėl įvairiausių pirkinių, o ne dėl kreditavimo.
2008 m.    Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų priežiūros institucijos neleidžia „Snorui“ steigti filialo Didžiojoje Britanijoje, motyvuodamos savo sprendimą tuo, kad bankas nuslėpė dalį informacijos – taip pat ir faktą, jog yra gavęs baudų iš Lietuvos banko.
2010 m.    Į švedų „Saab“ gamyklą norinčiam ateiti V.Antonovui užkertamas kelias.
2011 m. sausis    Banką „Snoras“ patikrinusi Lietuvos banko valdyba nustato veiklos trūkumų ir padarytų teisės aktų pažeidimų. Bankui nurodoma pašalinti šiuos pažeidimus.
2011 m. gegužė     „Snoras“ pateikia Lietuvos bankui prašymą padidinti įstatinį kapitalą 1,8 karto. Paprastai tokį prašymą banko valdyba apsvarsto per mėnesį, bet šįkart atsakymo nėra.
2011 m. lapkričio 16 d.    Paaiškėjus, kad banko „Snoras“ balanse trūksta vertybinių popierių už 1,2 mlrd. Lt, ir pastebėjus, kad Lietuvos banke turimos „Snoro“ atsargos per parą sumažėjo 206 mln. Lt, Vyriausybė „Snorą“ nacionalizuoja.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...