2011 Balandžio 25

Mokslas

Raketines technologijas plėtojantys Lietuvos mokslininkai stebisi, jog netikima praktiniu jų žinių pritaikymu

BNS

Scanpix

Raketines technologijas toliau plėtojantys Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai teigia matantys daug galimybių jų sukurtas raketas pritaikyti praktiškai ir stebisi, kad abejojama galimybėmis plačiau naudoti jų kūrinius.

Šį mėnesį KTU Gynybos technologijų instituto mokslininkai Juodkrantės poligone sėkmingai išbandė raketines sistemas “KTU GTI – 95″ ir “KTU GTI – 160″.

Gynybos technologijų instituto direktorius, profesorius Algimantas Fedaravičius kalbėdamas BNS pabrėžė, kad raketinės technologijos gali būti pritaikomos labai plačiai.

“Tikrai įdomi sritis mokslų sandūroje, aerodinamika, mechanikos inžinerija, medžiagos, chemija. Raketinė technika yra labai intelektuali ir efektyvi. Tokie interesai iš mokslo ir studijų pusės. Jei pasižiūrėti taikymo sritimis, tai jos labai plačios – nuo karinės iki kosmoso, meteorologijos zondų išvedimui į didesnį aukštį. Vis ta mūsų technika tam gali būti pritaikyta”, – kalbėjo A.Fedaravičius.

Jis sakė, kad institutas bendradarbiauja su oficialiomis šalies saugumą užtikrinančiomis institucijomis ir teigė matantis kariuomenės dėmesį mokslininkų plėtojamoms technologijoms. Kita vertus, jis stebėjosi, kad Lietuvoje trūksta tikėjimo instituto galimybėmis.

“Jei nematyčiau perspektyvos, tai ir nedirbtume. Lietuvoje egzistuoja nevisavertiškumo kompleksas, nepasitikėjimas mūsų moksliniu, inžineriniu potencialu, su kuo aš tikrai nenoriu sutikti. Vien tik šitie sėkmingi bandymai tai įrodo”, – dėstė A.Fedaravičius.

Mokslininkas nenorėjo atskleisti, kaip buvo finansuojamas raketų sukūrimas, tačiau pabrėžė, kad siekiant platesnio jų pritaikymo tai netaptų didele našta biudžetui.

“Gal į šitą klausimą nesigilinkime, kiek lėšų reikėjo šitam projektui – matote, jis yra realizuotas. Tai yra ne milijoninės lėšos. Jeigu būtų priimtas strateginis sprendimas, kad mūsų techniką plačiau naudoti, tai tikrai mūsų biudžetui didelės naštos nebūtų”, – sakė Gynybos technologijų instituto vadovas.

Tuo metu Lietuvos kariuomenės atstovas teigia, kad bendradarbiavimas su raketas tobulinančiais mokslininkais kol kas apsiriboja leidžiant bandymų metu naudotis kariškių poligonais.

“Lietuvos kariuomenė neprieštarauja tokioms mokslininkų iniciatyvoms ir sudaro sąlygas jų kuriamas raketas išbandyti kariuomenės turimuose poligonuose. Esame už tai, kad mokslininkų iniciatyvos išliktų ir vėliau duotų rezultatus”, – BNS sakė kariuomenės vado atstovas spaudai Tomas Balkus.

“Šiuo metu nėra svarstomos galimybės kitaip prisidėti prie šio Lietuvos mokslininkų vystomo projekto. Kariuomenei reikalinga tai, kas jau išbandyta, patikrinta ir yra patikima”, – teigė jis.

Pasak KTU pranešimo, išbandytų raketinių sistemų paskirtis yra karinė – sistema “Žemė-žemė”, raketas gali naudoti ir meteorologinės tarnybos, raketų varikliai gali būti panaudoti kosminėje technikoje.

A.Fedaravičius BNS sakė, kad kariuomenės poligone buvo išbandomas tiktai raketų paleidimas, variklių patikimumas ir kuro efektyvumas, tačiau kovinių galvučių jose nebuvo, taip pat nebuvo išbandomos taikymo sistemos.

“Ateity galbūt, bet šiame etape – ne”, – teigė profesorius.

2009 metų liepą KTU specialistai sėkmingai išbandė eksperimentinę raketinę paleidimo sistemą ir paleido raketą “KTU GTI-1″. Anot KTU, ankstesnės kietojo kuro raketinės sistemos patobulintos patikimumo požiūriu, sukurta žymiai galingesnė raketa, kurios variklis užtikrina veikimo nuotolį iki 30 kilometrų.

“Pasiūlyta originali kietojo raketinio kuro receptūra, kuri nenusileidžia ir užsienio panašios paskirties kūriniams, ir to raketinio kuro gamybos technologija. Suformuoti kietojo raketinio kuro blokai, užtikrinantys reikiamas traukos charakteristikas, sukurti dviejų tipų varikliai, ištirtos jų slėgio, temperatūros ir traukos charakteristikos. Tai sėkmingai išbandyta praktikoje”, – teigiama universiteto pranešime.

Anot A.Kvedaravičiaus, Lietuvoje atsirado grupė specialistų, kurie gali kurti, tirti ir praktiškai įgyvendinti tokią techniką.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...