2011 Lapkričio 03

Deimantė Urbonaitė

Pralenkti šiandieną

veidas.lt

Sustabdyti ratą „nuo atlyginimo iki atlyginimo“ reikia šiandien, nes „tinkamas metas“ gali taip ir neateiti.

Ar kada pagalvojote, kiek kartų per metus, vartydami spalvotus žurnalus su žymių žmonių atostogų nuotraukomis, stebėdami „Travel“ kanalo transliacijas ar socialiniame tinkle peržiūrėdami egzotiškas draugų nuotraukas, pajuntate sukirbant pavydą? Turbūt net pasidaro šiek tiek liūdna, kai prisimenate, jog kitąmet atostogoms ir vėl galėsite leisti tik išvyką prie vėsokos Baltijos jūros ilgąjį liepos 6-osios savaitgalį? O kiek Naujųjų metų jau sutikote pasižadėdami, kad „kitąmet Kalėdoms taupysiu ir ruošiuosi iš anksto“, „savo finansus planuosiu atsakingiau“, ar duodami kitą finansinį pažadą, kurį vėliau pamirštate dar sausiui neįpusėjus?
Sakysite – o kas belieka? Gyvenimas yra toks, koks yra, ir pagal savo galimybes daugiau sau leisti negalite. Ir dabar dažniau tenka pagalvoti ne apie kitų metų atostogas, o kaip išsiversti iki kito atlyginimo. Tad nieko keisto, kad net minties nekyla apie galimybę atsidėti pinigų vasaros atostogoms, kai iš vieno atlyginimo gruodžio mėnesį tenka apmokėti išaugusias sąskaitas už šildymą bei elektrą, paruošti Kalėdų stalą, nupirkti eglutę ir būtinai kažką padėti po ja. O kaip pasirengti šildymo sezonui, kai atostoginiai pinigai jau būna išleisti atostogoms, o joms pasibaigus reikia dar ir viskuo aprūpinti į mokyklą einančią atžalą? Taip ir sukame visus metus užburtą ratą „nuo algos iki algos“, o prasidėjus naujiems metams ir toliau jo nestabdome.
O jeigu artėjant šventinei Kalėdų savaitei netikėtai išloštumėte loterijoje, pavyzdžiui, 500 Lt? Tokios sumos tikriausiai kaip tik ir užtektų Kūčių vakarienei, kalėdiniam pietų stalui ir smulkmenėlėms, kurias dovanosite šeimynykščiams. Štai čia būtų galima savęs paklausti: ar sutaupytą pajamų dalį, kurią būtumėte skyrę šventiniams rūpesčiams, atidėtumėte kitų metų išlaidoms, ar vis dėlto pinigus išleistumėte kitur? O ar kada pagalvojote, kad tokį loterijos bilietą (su garantuota grąža) tikrai gautumėte, jeigu kas mėnesį nuo gegužės iki Kalėdų atidėtumėte po 60 Lt?
Įsitikinimas ar nuojauta, kad šiandienos poreikių aplenkti ir pasirūpinti rytdiena nepavyks, kartais pernelyg įsitvirtina mūsų mąstyme, ir to daryti net nebandoma.
Liepos viduryje, kai pats laikas prisiminti šildymo sąskaitas ir pradėti kaupti pinigus, net 40 proc. bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos respondentų teigė šildymo sezonui nesiruošiantys ir to daryti apskritai neketinantys. Ir net praėjęs sezonas, po kurio vasaros viduryje skolų už šildymo paslaugas tebeturėjo net 9 proc. namų ūkių, nepaskatino jų ruoštis kitam sezonui.
Metų pabaigoje išlaidos išauga ne tik dėl karštesnių radiatorių, bet ir dėl žiemos švenčių maratono. 2010 m. gruodį mažmeninės apyvartos prieaugis, palyginti su metiniu vidurkiu, buvo 18,9 proc. Tad pakili kalėdinė nuotaika iš tiesų skatina plačiau atverti pinigines. Vis dėlto dovanų pirkimą planuoja, jų sąrašus sudarinėja, biudžetą numato ir palankiausius pirkimo variantus apsvarsto tik kas septintas lietuvis – tokius duomenis atskleidžia 2010 m. atlikta AFI kalėdinė apklausa. Todėl tikėtina, kad ir šiemet artėjant metų pabaigos šventėms parduotuves užplūs minios žmonių.
Atostogaudami ir planuodami atostogas lietuviai dažnai taip pat laikosi jiems ekonomiškai nenaudingų biudžeto planavimo įpročių. Dažniausiai liepos ir rugpjūčio mėnesiais atostogaujantys tautiečiai poilsiui ruoštis ima tik likus mėnesiui iki atostogų pradžios. Lietuvių atostogų kultūra ir pasirengimas joms gerokai skiriasi nuo senųjų Europos valstybių gyventojų, į kuriuos dirsčiojama kitais atvejais. Šie laikosi nusistovėjusių tradicijų ir atostogas planuoja mažiausiai prieš metus.
Tiesa ir tai, kad vieni minėtas išlaidas padengti iš vieno mėnesio atlyginimo turi daugiau galimybių nei kiti. Bet tokių nedaug. Turėti čia ir dabar – to norėtųsi kiekvienam. Deja, auksinėmis monetomis besipurtantis avinėlis būna tik pasakose. Kad pinigų būtų dabar, jais reikia pasirūpinti labai iš anksto. „Nuo pirmadienio“, „Naujųjų metų“, „po šildymo sezono“, „kai turėsiu daugiau laisvų pajamų“ – netinka. Sustabdyti ratą „nuo atlyginimo iki atlyginimo“ reikia šiandien, nes „tinkamas metas“ gali taip ir neateiti.
Iki Kalėdų liko dar aštuonios savaitės – ką per tą laiką dar galite padaryti, kad sausį svaigintų ne finansinės pagirios, o vasaros atostogų planai?

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Deimantė Urbonaitė:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. vo vo rašo:

    Kokias atostogas gali planuoti vasara ,jei nezinai ar darbdavys tave isleis…Kas planuoja,tas vaziuoja i kitas salis dirbti.Pas mus net imones neplanuoja.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...