2011 Spalio 06

Deimantė Urbonaitė

Kas kloja Lietuvos finansinio raštingumo pamatus?

veidas.lt

Finansinis raštingumas ir ekonominės žinios vidurinėse mokyklose dar nėra įsitvirtinę kaip lygiavertė disciplina.

Šią savaitę minint Tarptautinę mokytojų dieną šalies mokyklose vyksta simbolinė rokiruotė – mokiniai keičiasi vietomis su savo mokytojais. Tačiau ekonomikos, kaip pagrindinio dalyko, Lietuvos mokyklose moko tik apie penktadalį mokytojų, o daugumoje šalies mokyklų ekonomiką dėsto matematikos, geografijos ar informatikos mokytojai, tad neaišku, kaip mokiniai galės susikeisti su ekonomikos mokytojais, jei tokių daug kur tiesiog nėra. Kartu kyla klausimas: ar penktadalio tik ekonomiką dėstančių mokytojų pakanka, kad Lietuvoje didėtų finansinis raštingumas?
Pavyzdžių, kodėl finansinis raštingumas jaunimui yra svarbus, ilgai ieškoti nereikia. Ne tik ekonomikos mokytojams jau seniai nerimą kelia pilnametystės sulaukusių moksleivių požiūris į greituosius kreditus, kuriuos tikimasi atiduoti išvykus uždarbiauti į užsienį. Tačiau dar dažniau neįvertinama, kad finansinė atsakomybė yra ir gebėjimas laiku padengti net ir iš pažiūros mažiausius įsiskolinimus. Retas suvokia, kad neatsakingas elgesys – net ir poros litų uždelstas mokėjimas – gali sutrukdyti gauti studijų paskolą. Ne kiekvienas suaugęs, o juo labiau moksleivis, suvokia, kad privalomų mokėjimų dengimas fiksuojamas asmeninėje kredito istorijoje, kuri yra labai svarbi kreipiantis į finansų institucijas, pavyzdžiui, dėl būsto paskolos, automobilio įsigijimo ir pan. Bloga kredito istorija paskolas gali pabranginti ar netgi apskritai užkirsti kelią įgyvendinti savo svajones.
Rugpjūčio pabaigoje atlikta Lietuvos ekonomikos mokytojų apklausa parodė, kad finansinis raštingumas ir ekonominės žinios vidurinėse mokyklose dar nėra įsitvirtinę kaip lygiavertė disciplina.
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta ekonomikos mokytojų apklausa atskleidžia daug iškalbingos statistikos. Pasirodo, beveik pusė apklaustų pedagogų mano, kad moksleiviai nesugeba tinkamai elgtis su pinigais. Tik apie šeštadalį mokytojų laikosi nuomonės, kad mokiniai turi pakankamai įgūdžių tvarkyti savo finansus. Daugiau kaip trečdaliui mokytojų buvo sunku įvertinti savo mokinių elgesį su pinigais. Ekonomikos mokytojai mano, kad daugiausiai informacijos apie asmeninių finansų valdymą mokiniai gauna mokykloje, o tik paskui iš tėvų, – taip atsakė atitinkamai 71 ir 69 proc. respondentų. Kaip kitus svarbius mokinių elgesio su pinigais poveikio šaltinius mokytojai įvardijo internetą (31 proc.) ir draugus (24 proc.).
Kartu minėtos apklausos duomenys parodė, kad, pasak mokytojų, dauguma vaikų jaučia susidomėjimą ekonominėmis žiniomis. 85 iš šimto apklaustųjų mano, kad moksleiviams būtina ugdyti finansines ir verslumo žinias mokykloje, tačiau tik 62 proc. sako, kad esant dabartinėms aplinkybėms moksleiviams suteikiamos ekonominės žinios galėtų būti pritaikytos praktiškai. Trečdalis apklaustų pedagogų negalėtų tvirtinti, kad yra pakankamai šaltinių pasirengti ekonomikos ir verslumo dalyko pamokoms apie asmeninius finansus.
Žinoma, paneigti kitų mokomųjų disciplinų svarbos mokyklose taip pat negalima – svarbu ugdyti ir vidinę kultūrą, supratimą apie pasaulio bei žmogaus sandarą, valstybės istoriją ir jos valdymo principus. Tačiau tik ekonominės žinios gali po mokyklos baigimo padėti minėtas kitų dalykų žinias realizuoti praktiškai, pasiekti savo tikslų. Remiantis bendrosiomis tendencijomis ir atliktos apklausos rezultatais aiškėja, kad koreguoti mokyklos programas reikia ne keičiant dėstomų mokomųjų dalykų proporcijas, o didinant jų kokybiškumą.
Finansinio raštingumo didinimas turėtų tapti svarbiu švietimo prioritetu, todėl ekonomikos mokytojams turi būti sudarytos visos sąlygos plėsti savo žinias. Siekiant ilgalaikės bei tvarios Lietuvos ekonomikos ir gyventojų asmeninės gerovės, jiems tenka labai svarbus vaidmuo.

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Deimantė Urbonaitė:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...