2012 Kovo 13

Deimantė Urbonaitė

Atlyginimo lapelyje – lyčių algoritmai

veidas.lt

Nepaisant įvairių priemonių, skatinančių didesnę moterų integraciją darbo rinkoje, dailiosios lyties atstovės sulaukia mažesnio finansinio įvertinimo nei vyrai.

Nors atotrūkis tarp abiejų lyčių vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje yra mažiausias per penkerius metus, darbo rinkoje moterys vis dar sulaukia mažesnio finansinio įvertinimo. Tam, kad jų metinės pajamos prilygtų vidutiniam vyrų uždarbiui, moterims šiemet tektų dirbti 38 dienomis ilgiau.
Lygaus darbo užmokesčio diena šiemet Lietuvoje paskelbta anksčiau nei įprasta – vasario 23-iąją. Tądien moterys, dirbusios nuo 2011 m. pradžios, pasiekė vidutinį metinį vyrų uždarbį, gautą per tuos pačius metus. Tai yra mažiausias atotrūkis tarp skirtingų lyčių darbo užmokesčio nuo 2006 m., kai pradėta rinkti tokia statistika.
2011 m. IV ketvirčio duomenimis, vidutinis moterų darbo užmokestis Lietuvoje buvo beveik 13 proc. mažesnis nei vyrų ir siekė 1576 Lt per mėn. Tai reiškia, kad vyrui uždirbant 1 Lt moteris gavo 87,1 ct. Esant tokiam atlyginimų skirtumui, be pertraukų dirbančios moterys per gyvenimą, arba vidutiniškai 33,2 darbo metų, uždirba beveik 93 tūkst. Lt mažiau nei vyrai.
Tiesa, atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio nėra unikalus Lietuvos reiškinys. Tai daugelio, jei ne visų, šalių tendencija. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje skirtumo vidurkis svyruoja apie 17 proc., o Latvijoje 2010 m. vyrų darbo užmokestis buvo didesnis visose veiklos srityse. Šiuo požiūriu situacija Lietuvoje yra pranašesnė nei kaimyninėje šalyje: egzistuoja keturios veiklos, kuriose moterys uždirba daugiau nei vyrai.
2011 m. III ketvirtį moterys uždirbo ne mažiau nei vyrai privalomojo socialinio draudimo, vandens surinkimo, valdymo ir tiekimo, transporto ir sandėliavimo bei bendrojo vidurinio ugdymo srityse. O didžiausios lyčių užmokesčio žirklės užfiksuotos piniginio tarpininkavimo, finansinėje ir draudimo, farmacinių preparatų gamybos srityse.
Kas lemia darbo užmokesčio skirtumus? Priežasčių daug ir jos gana subjektyvios. Viena jų – darbo specifika. Dėl interesų ar fizinių galimybių kai kurios veiklos, pavyzdžiui, statyba, priimtinesnės vyrams nei moterims. Tai lemia nedidelį užimtų moterų skaičių tose šakose ir ryškų darbo užmokesčio skirtumą tarp lyčių. Tarkime, jei naftos perdirbimo gamykloje dirba keturios moterys, užimančios biuro administratorių pozicijas, nieko nuostabaus, kad vidutinis jų darbo užmokestis šioje srityje yra kuklesnis nei vyrų.
Nevienodi užmokesčiai susiformuoja ir dėl šeimyninių įsipareigojimų. Ir dėl motinystės atostogų, ir dėl susirgusių atžalų slaugymo moterų darbo stažas dažniau nei vyrų yra pertraukiamas, jos dirba mažiau valandų, o tai turi dvejopos įtakos darbo užmokesčiui. Išankstinės nuostatos gali nulemti darbdavio sprendimą dėl didesnės atsakomybės pareigų suteikimo. Be to, su pertraukomis vykdoma darbo veikla gali trukdyti moteriai sparčiau kopti karjeros laiptais.
Nors moterys Lietuvoje per gyvenimą dirba pusmečiu ilgiau nei vyrai, šie per savaitę daugiau laiko skiria darbui, dažniau pluša viršvalandžius. Be to, dažniau tarp moterų nei vyrų pasitaikantis darbas ne visą darbo dieną taip pat prisideda prie karjeros perspektyvų ir užmokesčio dydžio.
Pažvelgę į vyrų ir moterų darbo užmokesčio dinamiką matysime, kad iki 2007 m. jis kito panašiais tempais. Tiesa, ekonominio pakilimo metais vyrų atlygis didėjo sparčiau, ir atotrūkis išaugo. 2009 m. lygaus darbo užmokesčio diena nusikėlė net į kovo 23-iąją.
Prasidėjus ekonominei recesijai, atotrūkis ėmė mažėti, labiau traukiantis vyrų atlyginimams. Nuo 2008-ųjų per trejus metus vyrų vidutinis darbo užmokestis sumažėjo daugiau nei 7 proc., o moterų atlygio pokytis nesiekė ir pusantro procento. Tokius pokyčius daugiausia lėmė užimtųjų persiskirstymas skirtinguose veiklos sektoriuose. Krizės metu labiausiai nukentėjo daugiausiai vyrų įdarbinusios sritys: statyba, transportas, kasyba ir karjerų eksploatavimas. O moterų ekonominis vaidmuo daugelyje namų ūkių išaugo. Ne vienoje šeimoje būtent jų darbas tapo pagrindiniu pajamų šaltiniu.
Šiuo metu didesnė moterų integracija į darbo rinką yra skatinama tokiomis priemonėmis, kaip nauja motinystės pašalpų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka, pensinio amžiaus suvienodinimas. Nepaisant to, atrodo, kad ekonomikai atsitiesiant darbo užmokesčio skirtumas gali vėl paryškėti. Norisi tikėti, kad tai lems objektyvios ekonominės aplinkybės, o ne lytis.

Pernai vidutinis moterų darbo užmokestis Lietuvoje buvo beveik 13 proc. mažesnis nei vyrų.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Deimantė Urbonaitė:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...