2011 Balandžio 25

Švietimas

Keturiems užsieniečiams siūloma apmokėti studijas

BNS

BFL

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) tikisi studentus iš trečiųjų šalių pritraukti finansine parama – siūloma keturiems į magistratūros studijas Lietuvoje įstosiantiems užsieniečiams ne iš Europos Sąjungos (ES) šalių padengti studijų įmoką bei skirti 1 tūkst. 300 litų siekiančią stipendijas. Dar keturi trečiųjų šalių piliečiai galėtų pretenduoti tik į minėto dydžio stipendijas.

Parama būtų skiriama dvejus metus, į ją galėtų pretenduoti nuolatinę studijų formą pasirinkę užsieniečiai.

“Numatyta paramą teikti tik į antrąją studijų pakopą įstojusiems užsieniečiams, laikantis nuostatos, jog bakalauro laipsnį užsienietis turėtų įgyti savo šalies aukštojoje mokyklose. Taip tikimasi pritraukti motyvuotus ir dėl savo akademinio kelio tvirtai apsisprendusius užsieniečius. Nuolatinė studijų forma pasirinkta tam, kad būtų lengviau administruoti paramą ir siekiant užtikrinti, kad užsieniečiai studijas Lietuvoje rinktųsi tikslingai”, – teigia ŠMM, teikianti Vyriausybei svarstyti tokį siūlymą.

ŠMM numato 2011 metais keturiems trečiųjų šalių piliečiams, įstojusiems į antrosios pakopos nuolatinės studijų formos studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, skirti stipendijas ir išmokas studijų kainai padengti bei keturiems – tik stipendijas.

“Numatoma, kad tokiu būdu pavyks į šalį pritraukti gabius trečiųjų šalių piliečius antrosios pakopos nuolatinės studijų formos studijoms, kurie gebėtų drauge su Lietuvos mokslininkais vykdyti mokslinius tyrimus, dalyvautų projektuose, esant poreikiui vykdytų tyrimus integruotuose mokslo, studijų ir verslo centruose (slėniuose) vystomomis temomis”, – aiškina ministerija.

Pasak ŠMM Akademinio mobilumo ir tęstinio mokymo skyriaus vyresniosios specialistės Jolantos Navickaitės, iki šiol trečiųjų šalių piliečiai galėjo paramą gauti atskirais atvejais, o siūlomu nutarimu parama taptų sisteminė.

“Mokslo ir studijų įstatymas numato, kad į valstybės finansavimą gali pretenduoti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos pilietybę, lietuvių kilmės užsieniečiai, Europos Sąjungos piliečiai. Iš esmės trečiųjų šalių piliečiai neturi galimybių gauti jokios valstybės paramos. Iki šiol jei būdavo iš kokių nors specialių fondų skiriama valstybės parama, tai dažniausiai būdavo dviejų ministrų susitarimas”, – BNS sakė ji.

ŠMM atstovė pavyzdžiu, kaip trečiųjų šalių studentai iki šiol gaudavo paramą, pateikė tarpministerinį Lietuvos ir Azerbaidžano susitarimą dėl šios šalies studentų priėmimo. Pernai pagal šį susitarimą į Lietuvą atvyko 15 azerbaidžianiečių, kitais mokslo metais jų turėtų atvykti 23.

“Tiesiog Užsienio reikalų ministerija turėjo specialią programą, galėjo skirti lėšų stipendijoms ir buvo toks ministrų susitarimas. Aukštosios mokyklos sutiko atleisti juos nuo studijų mokesčio, ministerija skyrė keturias ar penkias stipendijas. Bet nebuvo sistemos, kuri leistų užsieniečiams iš trečiųjų šalių žinoti, kad Lietuvoje jie gali aplikuoti ir, jei atitinka kriterijus, būti atrinkti”, – pasakojo J.Navickaitė.

Anot jos, Lietuvoje studijuoja apie 4 tūkst. užsieniečių.

Šį siūlymą ministrų kabinetas turėtų svarstyti trečiadienį.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...