2016 Balandžio 26

Aukštasis mokslas

Tikros ir tariamos universitetų jungtuvės

veidas.lt

BFL

Dovaidas PABIRŽIS

Švietimo ir mokslo ekspertai iš Lietuvos ir užsienio ne kartą įvardijo plika akimi matomą tiesą: aukštųjų mokyklų Lietuvoje per daug ir jų sistema nėra efektyvi. Toliau mažėjant šalies gyventojų skaičiui ir stojančių studentų potencialui, neišvengiamai turės trauktis ir Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklas. Lietuvoje milijonui gyventojų tenka 14,5 aukštosios mokyklos, o Europoje šis skaičius vidutiniškai siekia vos 4,6.

Dabartinė Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė universitetų jungimosi ne­­skatina ir, atrodo, neplanuoja to da­ryti, nors rektoriai nuolat pabrėžia, kad šiam pro­cesui įsibėgėti būtina politinė valia ir pa­skatos, kurios motyvuotų universitetus persitvarkyti. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė dar visai neseniai tvirtino, kad spren­dimų dėl jungimosi turi ieškoti pačios aukš­tosios mokyklos.

Žinome fak­tų, kad šiandien trečdalis studijų programų tesurenka iki 10 studentų.

„Toks tinklas, koks yra šiandien, Lietuvoje iš­gyventi tikrai negalės, nes jis tikrai yra per didelis ir, matyt, pačios aukštosios mokyklos turės priimti kažkokius sprendimus. Ar jūs įsivaizduojate dabar dirbtinį iš išorės kažkokių aukštųjų mokyklų uždarymą? Tai yra ne sprendimas, tai yra sankcijos, kurios, mano matymu, būtų neteisingos“, – pernai rudenį kalbėjo mi­nistrė.

Prioritetų sąrašo viršuje

Per neilgą likusį šios Vyriausybės darbo lai­ką tikėtis proveržio tikriausiai neverta. Po­li­tinei švytuoklei rudenį galbūt pasislinkus į de­šinę, naujos Vyriausybės švietimo ir mokslo mi­nistro postas galėtų atitekti konservatoriui Va­lentinui Stundžiui arba liberalui Gintarui Steponavičiui. Abu šie politikai šiandien yra šešėlinių savo partijų kabinetų švietimo ir moks­lo ministrai.

V.Stundys pabrėžia, kad universitetų konsolidacijos laikas jau yra praėjęs – tą reikėjo daryti seniai. Pasak jo, demografinė padėtis, aukštojo mokslo kokybė, jo išlaikymo infras­truktūra akivaizdžiai rodo, kad sistema veikia neefektyviai.

„Be jokios abejonės, valstybė turi prisiimti pareigą matyti aukštųjų mokyklų tinklą plačiąja prasme. Turiu galvoje ne tik universitetus, bet ir kolegijas. Universitetų steigėjas yra Seimas, o kolegijų – Vyriausybė, taigi bet ko­kiu atveju šios institucijos turi kompetenciją ir atsakomybę dėl dabartinės situacijos. Valstybė turi skatinti konsolidaciją, matyti universitetų perspektyvą ir ją modeliuoti“, – sako politikas.

Jo teigimu, išsaugoti reikia tai, kas šiandien universitetuose ir kolegijose yra stipriausia. Tokių elementų, V.Stundžio nuomone, galima atrasti ir paprastai reitinguose neblizgančiuose Šiaulių universitete (ŠU) ar Lietuvos edukologijos universitete (LEU)

Kaip galimas valstybės priemones konsolidacijai skatinti šešėlinis ministras nurodo formalių kriterijų, kuriuos nustato valstybinės institucijos, koregavimą: tai ir konkursinis ba­las, ir reikalavimai dėl studijų programų, jų akreditacija, taip pat aukštosioms mo­kykloms skiriamas finansavimas. „Žinome fak­tų, kad šiandien trečdalis studijų programų tesurenka iki 10 studentų. Yra ir dubliavimosi bėda. Vals­­tybė turi tai išnaudoti“, – tvirtina V.Stun­dys.

Manau, kad didžiuosiuose miestuose jungimasis turi įvykti.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių de­mok­ratų atstovas konkrečiai nenurodė, kiek Lie­tuvai, jo manymu, reikėtų turėti aukštųjų mo­kyklų, tačiau paminėjo Vakarų valstybių pavyzdį: ten formuojasi standartas, kad milijonui gyventojų tenka vienas universitetas. Pran­cūzija, Danija, Suomija ir kitos šalys orientuojasi į tokias proporcijas. Žinoma, Lietuvoje tai pasiekti kol kas būtų labai sudėtinga.

Universitetų skaičiaus mažinimą kaip ne­abe­jotinai prioritetinę veiklos sritį nurodo ir kitas galimas kandidatas į švietimo ir mokslo mi­nistrus – liberalas G.Steponavičius. Pasak jo, universitetų ir kolegijų Lietuvoje turėtų bū­ti gerokai mažiau, nes bent iki 2021-ųjų išliks demografinis šalies nuosmukis.

„Manau, kad didžiuosiuose miestuose jungimasis turi įvykti. Lietuvos sporto universitetas puikiai galėtų gyvuoti kitame universitete fa­kulteto teisėmis, ką jau kalbėti apie LEU, ku­ris turėtų tapti sudėtine stipresnio universiteto dalimi. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ir LEU susijungimas kol kas labiau yra tik ketinimų lygmens, tam dar nėra iki galo pritarta. Sveikintina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU) jungimosi iniciatyva, bet norėtųsi matyti ambicingesnį tempą tiek vie­nu, tiek kitu atveju“, – savo viziją dėsto G.Ste­ponavičius.

Pasak jo, jungimasis turėtų būti procesas ne dėl paties proceso, bet vedantis prie geresnių re­zultatų ir efektyvesnio išteklių naudojimo. Švie­timo ir mokslo ministerija šiandien yra su­skaičiavusi, kad efektyviai optimizuota aukštųjų mokyklų infrastruktūra leistų sutaupyti 100 mln. eurų ir skirti šiuos pinigus mokslo ir studijų kokybei gerinti.

Liberalo vadovaujama ministerija visų pir­ma siektų parodyti teigiamą patirtį – tokia po­litikas laiko LSMU ir Veterinarijos akademi­jos susijungimą, kuris buvo naudingas abiem pu­sėms: akademijos personalo atlyginimai iš­augo nuo 30 iki 50 proc., pastebimai padidėjo ir studentų iš užsienio srautas. Taip pat šis procesas būtų skatinamas skiriant finansinę pa­galbą infrastruktūros gerinimui ir jungimosi są­naudų amortizavimui – išeitinių kompensacijų atleistiems darbuotojams fondui.

Patys ėmėsi iniciatyvos

Nesulaukdami politinės valios kai kurie uni­versitetai iniciatyvą jungtis perėmė į savo rankas. Kaip minėta, LEU, bene sparčiausiai nykstantis universitetas, per penkerius metus studentų skaičiumi sumažėjęs daugiau nei dvigubai, nutarė jungtis su VDU Kol kas nėra aišku, kokiu statusu šis jungimasis vyks, tačiau planuojama, kad VDU pavadinimas tu­rėtų iš­likti.

LEU mokslo ir plėtros prorektorius, laikinai pavaduojantis rektorių, Aivas Ragauskas tvir­tina, kad susijungimu siekiama didesnės aukš­tojo mokslo įstaigų, konkrečiai socialinių ir humanitarinių mokslų, potencialo koncen­tracijos. Idėjai pritaria ir VDU rektorius Juo­zas Augutis, vis dėlto nurodydamas gana atsargų terminą: susijungimas galėtų užsitęsti iki 2019 m., nes esą reikėtų išspręsti daug or­ga­nizacinių, studijų ir turto klausimų. Jo teigimu, dar anksti kalbėti ir apie tai, kaip atrodys naujasis junginys.

Iki to laiko būtų užbaigtos visos dabar vykdomos studijų programos, studentai baigtų ir tas studijas, kurias pasirinko. Bet naujas bendras studijų programas rengti planuojama jau nuo šio rudens, taip pat ketinama vykdyti lietuvišką „Erasmus“ tarp universitetų studentų ir akademinio personalo. Kaip žada J.Augutis, taip pat bus mažinama programų ir sprendžiama studentų mažų srautų problema, nes maždaug trečdalis abiejų universitetų programų yra vienodos arba mažai skiriasi.

Pernai metų pabaigoje VDU, LEU, ŠU ir Klaipėdos universitetas (KU) įkūrė klasterį. „Veido“ žiniomis, VDU puoselėjo ambicingą tikslą priglausti visus šiuos universitetus po savo sparnu. Šiaulių ir Klaipėdos aukštosioms mokykloms atsisakius, kol kas apsiribota klasteriu. Tačiau apie tokią loginę įvykių seką ne­tie­siogiai užsimena ir rektorius J.Augutis. Pa­sak jo, VDU ir LEU jungimasis yra logiška klas­terių veiklos tąsa. Didelė tikimybė, kad toks scenarijus anksčiau ar vėliau laukia ne geriausius finansinius laikus išgyvenančių ŠU ir KU.

Pernai KTU įsigijo 79 proc. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto akcijų paketo. Tačiau tikru susijungimu to vadinti negalima, nes iš esmės liko dvi nepriklausomos mokslo institucijos, administracinė struktūra ir valdymas taip pat išliko tas pats. Šios aukštosios mokyklos ke­tina bendradarbiauti kurdamos unikalias stu­dijų platformas, pavyzdžiui, technologinius ar inžinerinius mokslus kremtantys KTU studentai turės galimybę įgyti daugiau vadybos ir verslo žinių ir atvirkščiai. Pla­nuo­jama steigti ir jungtines abiejų universitetų studijų programas.

Kur kas reikšmingesnis susijungimas planuo­jamas apie 2020-uosius – tuomet KTU ir LSMU turėtų tapti viena aukštąją mokykla. Jau dabar kuriamos bendros studijų programos, vykdomi mokslo projektai – abu universitetai prisidėjo prie mokslo ir verslo slėnių „San­taka“ ir „Nemunas“ įsteigimo, 2013 m. ini­­cijavo bendrų mokslinių tyrimų programą sveikatos technologijos ir biotechnologijos te­ma. Jau po kelerių metų planuojama žengti dar didesnį žingsnį.

Susijungę KTU ir LSMU planuoja vadinsis Lietuvos universitetu, jų keliamas tikslas – iki 2025 m. būti tarp 250 geriausiųjų pasaulio universitetų. Universitetų jungtuvės, jų atstovų skai­­čiavimais, kainuotų apie 127 mln. eurų.

KTU rektorius Petras Baršauskas yra sakęs, kad Kaune turėtų likti vienas universitetas. Buvusio VDU rektoriaus Zigmo Lydekos kadencijos metu tartasi ir dėl susivienijimo su KTU, tačiau tuomet nieko konkretaus nepa­siekta.

Sostinės universitetai neskuba

Didieji sostinės universitetai kol kas jungtis neskuba. Kaip yra sakęs Vilniaus universiteto rek­torius Artūras Žukauskas, bet koks Lie­­tu­vos universiteto prijungimas prie VU nusodintų jį tarptautiniame reitinge, ir niekas to daryti nenori, todėl šis klausimas paliekamas valstybės strategijai. „Viena vertus, norima turėti bent vieną universitetą tarp 500 geriausių pasaulyje, kita vertus, norima optimizuoti universitetų tinklą. Tai tegu valstybė ir suka galvą, kaip šitą dilemą išspręsti. Mes negalime rodyti kokių nors ambicijų prisijungti, nes iš to kyla tik didelis pasipriešinimas“, – sakė A.Žu­kauskas.

Mažiau skausmingą tarptinklinę institucinę sinergiją, o ne automatiškų universitetų sujungimą palaiko ir Mykolo Romerio universiteto rektorius Algirdas Monkevičius. Pasak jo, toks bendradarbiavimas padėtų labiau išnaudoti kiekvienos aukštosios mokyklos stipriąsias puses, mokslinį ir akademinį potencialą.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas pernai pabrėžė, kad pasaulyje universitetų jungimasis sprendžia­mas dviem būdais: kai iniciatyvą rodo aukš­tosios mokyklos arba tvirta politine valia. Abu būdai turi savų trūkumų ir pranašumų. Rek­­toriaus teigimu, kitose šalyse jungimosi pro­cesas yra lėtas ir skausmingas, o norint iš tiesų sutaupyti lėšų verčiau kai kuriuos universitetus uždaryti, bet ne kalbėti apie jų su­jungimą.

Viena akivaizdu: ar tai bus uždarymai, ar tik sujungimai – šiam procesui reikės didelės politinės valios, kurios iki šiol politikai aktyviai nedemonstravo. Ji gali atsirasti tik po Seimo rinkimų spalį.

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Romas Romas rašo:

    Tegul Stepukas nejuokina. Sako, kad LEU ir VDU susijungimas tik ketinimų lygmens, kai jau universitetų bendruomenės yra priėmę šiuos sprendimus, o KTU ir LSMU sveikina, nors ten nei Tarybos nei Senatai tokių sprendimų nėra priėmę, vien rektorių žodžiai remiasi.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...