2010 Birželio 16

Algimantas Šindeikis

Kas svarbiau – teisininkai ar kompiuteristai?

veidas.lt

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovai kartu su trijų Lietuvos universitetų rektoriais paskelbė memorandumą dėl taikomųjų tyrimų plėtros Lietuvoje. Pramonininkai ir mokslininkai memorandumu siekia atkreipti dėmesį į nepakankamą taikomųjų tyrimų plėtrą ir ryškėjantį technologinių mokslų specialistų stygių. Memorandumo autoriai mano, kad būtina didinti “krepšelių” technologiniams mokslams skaičių ir kurti tokius mokslus skatinančią sistemą.

Šalyje kasmet socialinių mokslų studijas baigia beveik keturis kartus daugiau absolventų nei technologijų studijas. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenys rodo, kad šiemet Lietuvos universitetuose IT studijoms planuojama skirti apie 3800, arba 20 proc., mažiau valstybės finansuojamų vietų, palyginti su praėjusiais mokslo metais, arba 40 proc. mažiau, palyginti su 2008–2009 mokslo metais.

Tiek A.Kubiliaus Vyriausybė, tiek ankstesnės Lietuvos Vyriausybės nuolat pabrėžia informacinės ir žinių visuomenės plėtrą Lietuvoje. Kaip ir kitose srityse, premjero A.Kubiliaus Vyriausybė viena kalba, bet visai ką kita daro. Kaip suderinti tai, kad viešai kovojama dėl žinių visuomenės, bet tuo pačiu metu mažinamas IT specialybių studentų skaičius universitetuose? Matyt, į šį klausimą gali atsakyti tik pats A.Kubilius. Kaip Lietuva gali orientuotis į didelės pridėtinės vertės kūrimo ekonomiką, jei čia tiesiog nebus kam kurti tokios ekonomikos?

Didelė iliuzija, kad Lietuvos universitetai gali sėkmingai rengti IT specialistus mokamose vietose. Lietuvoje šiandien mokamos IT studijos kainuoja 20–30 tūkst. Lt. Norinčiųjų ir galinčiųjų studijuoti tokius mokslus laukia gerokai geresni ir pažangesni Vokietijos ar Austrijos universitetai. Ir specialistai ten rengiami nemokamai, ir sąlygos keleriopai geresnės.

Anksčiau ar vėliau Lietuvos abiturientai tuo pradės masiškai naudotis. Ar Lietuvos universitetai pajėgūs konkuruoti su Europos universitetais? Lietuvos IT bendrovių vadovai vienu balsu tvirtina, kad IT specialistų rengimas Lietuvoje yra atitrūkęs nuo realių poreikių. Tai sena Lietuvos aukštojo mokslo problema – teorinės žinios aukštumoje, o praktinių sugebėjimų nėra.

Tai, kad šalyje daugėja piliečių, turinčių socialinių mokslų išsilavinimą, yra pozityvu ir perspektyvu. Kuo daugiau šalyje piliečių, kurie suvokia Konstituciją, žino, kaip funkcionuoja valstybė, supranta visuomenės raidos tendencijas, gali kvalifikuotai ir kritiškai vertinti politiką, kokybiškai administruoti viešąjį ir privatųjį sektorių, tuo geresnės Lietuvos valstybės perspektyvos likviduojant mūsų ekonominį ir socialinį atsilikimą.

Bet negalima ignoruoti ir to fakto, kad 60 proc. Lietuvos vidaus produkto sukuriama eksportui. Didžioji jo dalis yra technologiniai produktai. Tikėtina, kad tokia tendencija išsilaikys dar bent kelis dešimtmečius. Sunku tikėtis, kad, tarkim, Lietuvos universitetai, teisininkų bendrovės ar sociologai galėtų pradėti dirbti eksportui. O juk eksportas lems šalies ekonominį pajėgumą ir Lietuvos žmonių gerovę.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Algimantas Šindeikis:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...