2010 Birželio 22

Algimantas Šindeikis

Kas mokės už išpūstus burbulus?

veidas.lt

“Akropolis” mokėti nenori. Vilniaus apygardos teismas leido “Akropoliui” už žemės sklypą prie Vingio parko mokėti 20 mln. Lt mažiau, nei buvo sutarta. LR civiliniame kodekse yra straipsnis, reglamentuojantis sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms. Pasikeitusiomis yra laikomos aplinkybės, iš esmės pakeičiančios sutartinių prievolių pusiausvyrą. Šiuo atveju “Akropolis” ir bando pasinaudoti ta pasikeitusia pusiausvyra. Žemės sklypo kaina gerokai sumažėjo, o reikia mokėti anksčiau sutartą didelę kainą. Tų pasikeitusių sąlygų nukentėjusi šalis negalėjo protingai numatyti ar jų kontroliuoti. Šios Civilinio kodekso normos galioja ne tik “Akropoliui”, bet ir paprastiems piliečiams.

Šiandien išpūstų nekilnojamojo turto burbulų sąskaitą moka žmonės, kurie bankų ir nekilnojamojo turto verslininkų buvo suvilioti skolintis milžiniškas sumas ir mokėti už savo būstą tiek, kiek jis jau niekada nebus vertas. Prieš dvejus ar trejus metus šeimos už 0,5 mln. Lt pirktas būstas šiandien kainuoja tik pusę tos kainos. Pusę milijono litų tiek šiandien, tiek prieš dvejus ar trejus metus kainavo būstas Kanuose ar Nicoje. Kas šiandien turės sumokėti skirtumą tarp būsto kainos Vilniuje ir Kanuose? Ar Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra tas vilties spindulėlis, kad ir piliečiai gali kreiptis į teismą ir prašyti jiems sumažinti būsto kainą. Tokiu atveju jie turėtų reikalauti kainų skirtumo iš nekilnojamojo turto statytojų. O šie primygtinai prašyti kompensacijų iš spekuliantų už išpūstas žemės kainas ar iš gamintojų už nepagrįstas statybinių medžiagų kainas. Savo ruožtu spekuliantai žemės sklypais turėtų reikalauti grąžinti dalį kyšių, kuriuos jie sumokėjo valdininkams, atsakingiems už žemės sklypų dokumentų tvarkymą. Kur baigiasi ši grandinė? O gal Lietuvos valstybė turėtų visiems kompensuoti už bendromis pastangomis su bankais ir Centrinio banko tyliu palaikymu pūstą nekilnojamojo turto burbulą?

Ar teisinga visą burbulų naštą perkelti ant piliečių pečių? Civilinis kodeksas reikalauja nustatyti tinkamą balansą tarp skolininko ir kreditoriaus įsipareigojimų. Negali taip būti, kad skolininkui tenka tik pareigos ir visa atsakomybė, o bankams už burbulų pūtimą netaikoma jokia atsakomybė.

Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl “Akropolio” bylos dar neįsigaliojo. Tikėtina, kad ši byla pasieks Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą. Čia išspręsta ji taps rimtu precedentu, nustatančiu atsakomybę ir rizikos paskirstymą tarp sutarties šalių burbulinės ekonomikos sąlygomis. To dar teks palaukti.

Lietuvos teismuose sparčiai daugėja bylų, kuriose nukentėjusi pusė yra ne vienas asmuo, o tūkstančiai ar dešimtys tūkstančių. Dėl savo teisių kovoja pensininkai, valstybės tarnautojai, priedų negaunantys policininkai. Teismai užversti jų ieškiniais. Ar nekeista, kad nei teisingumo ministras, nei Teisėjų taryba neragina Seimo įteisinti grupinio ieškinio galimybės. Tokia priemonė labai populiari Vakarų valstybėse. Piliečiai gali sujungti savo skundus. Taip tūkstančiai bylų virstų viena. Pagerėtų bylos sprendimo kokybė, sutrumpėtų jos nagrinėjimo laikas

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Algimantas Šindeikis:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Antanas Antanas rašo:

    Gera tema, pritariu gerb. A.Šindeikiui. Tai galėtų kiek pristabdyti tautos mulkinimą ir tolimesnį skurdinimą.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...