2010 Spalio 30

Algimantas Šindeikis

Kaip mums pagelbės Baltarusijos kaimynystė

veidas.lt

Bandydamas realizuoti idee fixe surinkti kitais metais į biudžetą vieną milijardą litų iš šešėlio ir kontrabandos, premjeras svarsto galimybę bausti ne tik tuos, kurie gabena ir parduoda kontrabandą, bet ir tuos, kurie ją perka. Vardan kontrabandos mažinimo buvo net siūloma nepasirašyti su Baltarusija sutarties, leisiančios pasienio gyventojams kirsti valstybės sieną be vizų, turint specialius leidimus, ir iki 90 dienų per pusę metų būti kitos valstybės 50 kilometrų teritorijoje. Pasienio zona apima ir Vilnių, esantį 30 km nuo sienos.

Tikėtina, kad toks pasienio režimas dar labiau paskatins kontrabandos gabenimą iš Baltarusijos. Apie tai, kad toks vizų režimas kasdien leis daugiau Baltarusijos piliečių atvažiuoti į Lietuvą ir čia pirkti jiems būtinų legalių prekių, užpildyti Druskininkų sanatorijas, kovotojai su kontrabanda negalvoja. Akivaizdu, kad toks bevizis režimas su Baltarusija, be pasienio gyventojų bendravimo palengvinimo, be galimybės Lietuvos verslui parduoti daugiau prekių ir paslaugų, šios valstybės piliečiams turi ir dar vieną labai svarbų Lietuvai aspektą.

Didžiausia nauda, kokios ateityje gali tikėtis Vilnius iš šio pasienio zonos susitarimo, yra galimybė pritraukti Baltarusijos pasienio gyventojų dirbti Vilniuje ir jo apylinkėse. Vakarų Europoje pradėjus augti ekonomikai, didės ir darbo jėgos poreikis. Didžiausia ES ekonomika Vokietija nuo 2011 m. gegužės atvers savo darbo rinką Lietuvai. Lietuviai, jau įgiję patirties uždarbiaudami Vakarų valstybėse, didėjantį ES valstybių darbo jėgos poreikį mielai patenkins. Reikia tikėtis, kad po to, kai Lietuvos aukščiausi politikai apsižiūrėję žemėlapyje atrado ne tik Vakarus, Pietus ir Šiaurę, bet pastebėjo ir Rytus, bus pradedama galvoti ir apie tai, kaip Baltarusijos piliečiai galėtų jiems leidžiamoje 50 km teritorijoje legaliai ir dirbti. Taip būtų galima iš dalies užpildyti mažiau mokamas, bet svarbias Lietuvos ekonomikai darbo vietas, į kurias darbuotojų jau ir šiandien trūksta.

Sociologinės apklausos liudija, kad septyni iš dešimties lietuvių kontrabandą laiko gėriu. Lietuviai – nuo seno geri kontrabandininkai. Kontrabanda ir senojoje Europoje yra sunkiai tramdomas reiškinys, bet siekiama kontroliuoti jos apimtis. Cigaretės iš Rytų plūsta į senąsias turtingąsias Europos valstybes. Vokietijoje kasmet surūkoma daugiau nei 16 mlrd. nelegalių cigarečių. Manoma, kad 4,4 mln. vokiečių pardavinėja ir rūko kontrabandines cigaretes.

Kodėl vokiečiai nekriminalizuoja šių piliečių? Pirmiausia todėl, kad tai pats žemiausias Vokietijos socialinis sluoksnis – imigrantai, musulmonų bendruomenė, bedarbiai. Šis socialinis sluoksnis ir taip patiria įtampą. Juos kriminalizuojant kontrabandą pirkti draudžiančiu įstatymu efektas būtų atvirkščias. Socialinė įtampa prasiveržtų nepageidaujamomis formomis – gatvės nusikaltimais, socialiniais neramumais.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Algimantas Šindeikis:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...