2011 Balandžio 29

Finansai

Bankai duris klientams atveria, tik labai lėtai

BNS

BFL

Bankininkai krizę ištvėrė, tačiau žaizdų dar neišsilaižė: milijardai litų įstrigę pas nemokius klientus, atgauti bent dalį jų truks ne vienus metus.

Todėl skaudžiai pirštus nudegę bankininkai naujus klientus, kurių ir taip nedaug, vertina itin priekabiai, penktadienį rašo dienraščio “Lietuvos ryto” priedas “Finansai”.

Pernai bankai uždirbo 671 mln. litų – 22 mln. litų daugiau nei užpernai – vadinasi, kiekvienas Lietuvos gyventojas bankams pernai tiesiogiai ar netiesiogiai už jų paslaugas sumokėjo 200 litų.

Pavyzdžiui, bankas SEB nusprendė apmokestinti net pinigų įmokėjimą į savo sąskaitą banke, jeigu tai daroma ne savitarnos aparatu.

Vis stiprėja ir konkurencija dėl to, į kurį banką gyventojai turi pervesti savo atlyginimą. Dauguma bankų už pažadą algą gauti jų banke pažeria krūvas nuolaidų ar nemokamų paslaugų.

Paskolų lygis jau keletą mėnesių nebemažėja: grąžinamas ankstesnes paskolas kas mėnesį kompensuoja nors ir atsargiai, bet jau išduodamos naujos. Jei ne atidėjimai blogoms paskoloms padengti, bankai jau senokai veiktų pelningai.

Tačiau kada bankų paskolų maišai plačiau atsivers klientams – niekas nežino.

“Šiuo metu paskolų srautas iš bankų vis dar prislopęs tiek dėl jų padidėjusio atsargumo, tiek dėl pačių klientų nenoro skolintis”, – sako Lietuvos banko finansinio stabilumo skyriaus viršininkas Mindaugas Leika.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė sako, kad gyventojų skolinimasis šįmet augs, bet tikrai nestaigiai: tam nėra jokių priežasčių.

Pasak “DnB Nord” analitikės Jekaterinos Rojakos, jau matyti, kad atsigauna mažmeninė prekyba, keletą savaičių iš eilės mažėja indėlių bankuose. Bet ar tai rodo, kad gyventojai ima daugiau vartoti, spėlioti dar per anksti.

Ji įsitikinusi, kad verslo paskolų poreikis pašoktų nebent tuo atveju, jeigu įmonės pradėtų sparčiai skolintis įrangai atnaujinti.

Pasak jos, rinkoje konkurencija gana didelė, tad jei viena įmonė imtųsi iniciatyvos, kitos sektų jos pavyzdžiu. “Daugelis įmonių veikia pelningai, skolintis galėtų. Manau, esame labai arti lūžio taško”, – svarstė J.Rojaka.

Pasak M.Leikos, iki krizės bankai pernelyg mažai kreipė dėmesio į tai, kad varžydamiesi dėl rinkos dalies ir pelno jie per daug sušvelnino paskolų sąlygas. Paskolų buvo išduota daug, jos buvo pigios, o užstato vertė – per maža, palyginti su paskola. “Buvo rizikuojama visos sistemos stabilumu”, – aiškino M.Leika.

Kažkada bankams užteko, kad atskaičiavus įmoką vienam šeimos nariui liktų 400-500 litų per mėnesį, dabar vidurkis -1 tūkst. litų.

M.Leika sako, kad sprogus nekilnojamojo turto burbului ir išaugus nedarbui neverta tikėtis, kad kils paskolų paklausa. “Tačiau jei mažėja paskolų portfelis, menksta ir bankų pajamos. Tai ilgai tęstis negali, kitaip uždirbamų pajamų neužteks padengti nuostolius dėl paskolų nuvertėjimo ir palūkanų išlaidų”, – prognozavo M.Leika.

Jau pusmetį bankai kas mėnesį išduoda maždaug po 100 mln. litų naujų būsto paskolų. Keletą mėnesių nekinta vartojimo paskolų srautas – jų kas mėnesį išdalijama apie 25 mln. litų.

Šiuo metu net penktadalis visų paskolų pagal vertę (19,5 proc, arba 11,4 mlrd. litų) yra vadinamos blogomis. Aštuntadalis verslui paskolintų pinigų – iš viso 3,5 mlrd. litų – liko bankrutavusiose arba restruktūrizuojamose įmonėse.

Bankai tikisi atgauti apie 70 proc. blogų paskolų, tad 3,4 mlrd. litų dar teks nurašyti.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...