Lietuvos bankai vengia savo klietams rodyti būsto kredito sutartis – tokią praktiką patvirtino Lietuvos bankų klientų asociacijos (LBKA) atliktas tyrimas. Iš aštuonių komercinių bankų, į kuriuos kreipėsi LBKA, vos trys savo tipines kreditavimo sutartis atsiuntė iš karto, dar trys pateikė antrąkart paprašius po dviejų mėnesių, o du didieji bankai prašymą ignoruoja iki šiol.

Kreipėsi du kartus
Parodyti būsto kredito  tipines sutartis LBKA prašė planuodama atlikti sutarčių lyginamąją analizę. “Siekėme atlikti sutarčių analizę, kuri padėtų identifikuoti aktualias bankų ir klientų problemas bei rasti galimus jų sprendimo būdus, pasiekti didesnio santykių skaidrumo. Tačiau kalbėti apie skaidrumą, kai bankai vengia net tipines sutartis atskleisti, kažin ar įmanoma“, – kalbėjo LBKA direktorius Rūtenis Paukštė.  Jo nuomone, skaidrus bankas neturėtų slėpti standartinių dokumentų, o tuo labiau – būsto kreditavimo sutarčių, kurių pasirašymas klientams yra vienas svarbiausių finansinių įsipareigojimų.
Į bankus LBKA šiemet kreipėsi du kartus. Pirmasis oficialus raštas su prašymu atsiųsti sutarties pavyzdį registruotu paštu buvo išsiųstas kovo 15 d. Po jo per mėnesį sutartis atsiuntė „Medicinos bankas“, „Swedbank“ ir „Nordea“. Po pakartotinio kreipimosi gegužės 17 d. savo standartines sutartis atsiuntė „Danske bank“, „Šiaulių bankas“ ir „Citadelė“. Kol kas jokio atsakymo nesulaukta iš SEB banko ir DNB.
Sulaukia klientų skundų
LBKA taip pat sulaukė klientų nusiskundimų, kad bankai vengė jiems rodyti kredito sutartis. Bankų klientai pasakojo, kad sutarčių turinys buvo atskleistas tik po to, kai jiems savo lėšomis įvertinus turtą, užpildžius prašymą bei pateikus visus būtinus dokumentus, bankas priėmė teigiamą sprendimą dėl kreditavimo.
„Bankai taip elgdamiesi tarsi įstumia klientą į kampą. Kad bankas imtųsi svarstyti, ar suteikti būsto kreditą, žmogui reikia pačiam savo lėšomis atlikti turto vertinimą, kuris kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Taip pat reikia užpildyti prašymą, pateikti šūsnį dokumentų. Ir tik tuomet, jeigu bankas priima teigiamą sprendimą, klientui atskleidžiamos sutarties sąlygos“, – dėsto advokatų kontoros TRINITI partneris, LBKA valdybos narys Vytautas Kalmatavičius. Jo įsitikinimu, bankų santykis su klientais Lietuvoje yra nelygiavertis ir klientai turėtų būti kuo aktyvesni gindami savo interesus.
Nepakanka laiko įsigilinti
R. Paukštės teigimu, tokia bankų praktika neskatina atsakingo klientų elgesio. „Bet kokią sutartį klientas turėtų įdėmiai perskaityti ir apsvarstyti neskubėdamas ir, pageidautina, dar bendravimo su banku pradžioje. O ypač atsargiai turėtų būti elgiamasi su būsto kreditavimo sutartimi, kuri pasirašoma 20-35 metų laikotarpiui. Tokia praktika, kai 8-14 puslapių sutartis „pakišama“ pasirašyti jau sutarus dėl kredito ir spaudžiant būsto įsigijimo sutarties bei kitiems terminams, ne tik iškreipia banko ir kliento santykį, bet ir sukelia skuboto, neteisingo sprendimo riziką“, – mano LBKA direktorius. Taip pat, LBKA žiniomis, dauguma bankų nėra linkę klientų prašymu keisti standartinių sutarčių sąlygų.