Išvalstybinti ekonomiką ir pereiti iš planinės į rinkos ekonomiką buvo nors ir skausminga, bet paprasta. Daug sudėtingiau su Konstitucija: jos tiesioginės naudos nematantys ir savo interesus arba ambicijas aukščiau kitų piliečių interesų iškeliantys tiek eiliniai piliečiai, tiek politikai, tiek teisėjai valstybės gyvenime lengva ranka kuria chaosą.

GfK Custom Research Baltic“ atliktas tyrimas parodė, kad 80 proc. Baltijos šalių gyventojų mano, kad vyriausybė privalo imtis vadovaujamo vaidmens, skatinant aplinką tausojančios energijos gamybą, ir suteikti paramą jai gaminti.

Laidoje „Rytas su spauda“ – aktualiausios gegužės 8-osios dienraščių „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Verslo žinios“ ir „Vilniaus diena“ publikacijos.

Šiandien laidoje apžvelgiame „Samsung Galaxy S3“ ir „HTC One X“ išmaniuosius telefonus, naująją žaidimo „Call of Duty“ dalį „Black Ops 2“, vertiname „Enemy Front“ ir „Risen 2: Dark Waters“, žinoma, pristatome aktualiausias naujienas bei skelbiame naują konkursą! Norite laidoje pristatyti savo produktus ar paslaugas? Susisiekite su mumis itplus@penki.tv arba telefonu +370 600 27 533.

Per pastaruosius 22 metus Lietuvos valstybę lydėjo daug virsmų, o jos teisinė sistema išgyveno nemažai pakilimų, bet dar daugiau nuopuolių. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo prof. Egidijaus Jarašiūno paprašėme įvertinti Lietuvos demokratijos, teisinės valstybės progresą per 22 nepriklausomos valstybės metus, taip pat pakomentuoti didžiausias mūsų teisines problemas.

Per ateinantį dešimtmetį Lietuvos bankininkystė gerokai pasikeis: mažės grynųjų pinigų cirkuliacija, retės mūsų apsilankymai bankuose.

Prognozuoti, kokia bus darbo rinka po dešimtmečio ar dar vėliau – nedėkingas užsiėmimas, juk daug kas priklausys ne tik nuo globalių ekonomikos pokyčių, bet ir nuo politinių sprendimų šalies viduje.

Sporto pasaulyje toli į ateitį neprognozuojama – dažniausiai apsiribojama būsima olimpiada. Artimiausios vasaros olimpinės žaidynės Londone prasidės jau po 80 dienų, tad dabar visas dėmesys skiriamas joms. Vis dėlto, kol stipriausi šalies sportininkai rengiasi kovai dėl medalių, jiems auga pamaina.

Krepšinis, sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais buvęs Lietuvos kovos už laisvę simboliu, šiandien tapo tuo įrankiu, kurio pagalba Rusija atkūrinėta vieningą posovietinę erdvę.

Lietuvos užmojai koncentruotis į paslaugų eksportą ir tuo nustebinti Europą, verslo atstovams kelia šypsnį, nes paslaugas prisiminėme tada, kai kitos šalys jau įsitikino šios srities neefektyvumu ir vėl grįžta į gamybos sritį.
Apie tai, kaip Lietuva visgi galėtų nors šiek tiek priartėti prie Vakarų šalių pramonės ir eksporto rodiklių, kalbame su Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriumi Sigitu Besagirsku.

Būstų ir sklypų kainos nekils arba didės tik tiek, kiek infliacija, o statybų sektoriuje toliau vyraus infrastruktūros projektai. Tokios tendencijos nekilnojamojo turto rinkos Lietuvoje laukia iki 2020 metų.

Artimiausią dešimtmetį sąlygos kurti smulkųjį ir vidutinį verslą mūsų šalyje gerės, tačiau jo imsis tiek pat arba nežymiai daugiau lietuvių nei dabar. Tad iki 2020 m. pagal verslių gyventojų skaičių ES šalių senbuvių nepasivysime.