2012 Gegužės 08

Sigitas Besagirskas

“Pramonės ir eksporto srityje nuo ES šalių ir toliau atsiliksime 100-mečiu”

veidas.lt


Lietuvos užmojai koncentruotis į paslaugų eksportą ir tuo nustebinti Europą, verslo atstovams kelia šypsnį, nes paslaugas prisiminėme tada, kai kitos šalys jau įsitikino šios srities neefektyvumu ir vėl grįžta į gamybos sritį.
Apie tai, kaip Lietuva visgi galėtų nors šiek tiek priartėti prie Vakarų šalių pramonės ir eksporto rodiklių, kalbame su Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriumi Sigitu Besagirsku.

VEIDAS: Jūsų vertinimu, ar per ateinančius 10-20 metų galima laukti proveržio Lietuvos eksporto srityje?
S.B.: Pastarieji 20 metų parodė, kad šioje srityje labai mažai kas keičiasi, o jei ir keičiasi, tai labai nežymiai. Pavyzdžiui, krizės laikotarpiu “numirė” dalis tekstilės pramonės, bet didelio poveikio ekonomikai tai neturėjo. Taip yra todėl, kad šalyje labai silpna ir deklaratyvi yra inovacijų politika. Jei ji nesikeis, tai ir eksporto rodikliai liks stabilūs – stabilūs neigiama prasme.

VEIDAS: Jei nesikeis apimtys, gal galima prognozuoti bent jau eksporto rinkos ir pramonės struktūros pasikeitimus?
S.B.: Čia irgi viskas bus labai panašu, o per 10 ar 15 metų niekas labai nepasikeis. Jei palygintume rinkos struktūrą 2001-aisiais ir dabar, pamatytume, kad viskas lieka labai panašu. Žinoma, daug ką koreguoti gali tolesnis technologijų tobulėjimas, bet nebus tokio ženklaus šuolio, kuris stebuklingai pakeistų vartojimo įpročius.

VEIDAS: Galbūt į viršų Lietuvos pramonė galėtų “šauti” vystydama automobilių ar mobiliųjų technologijų pramonę?
S.B.: Jau ir dabar “Apple” telefonai gaminami naudojant lietuviškus lazerius. Galimybių matyčiau elektromobilių komponentų gamybos srityje, tik svarbu nesiorientuoti į surinkimą, o telktis ties gamyba. Elektromobilius paminėjau dėl to, kad ateityje visoje Europoje bus kur kas daugiau ekologiškumo, mažės priklausomybė nuo naftos, pramonė ims labiau taupyti energijos resursus. Visa tai sumažins Rusijos įtaką Europoje, svarbesnės taps kitos rinkos.
Panašios tendencijos bus ir Lietuvoje. Be to, manau, kad atrasime Lotynų Amerikos, arabų šalių, Azijos, gal net Afrikos rinkas. Svarbu tai, kad daug ką, kas dabar eksportuojama per tarpininkus, imsime eksportuoti patys tiesiogiai. Pavyzdžiui, dabar nemažai maisto produktų, pagamintų Lietuvoje, pažymimi visai kitais prekiniais ženklais ir eksportuojami į arabų šalis. Panašiai per tarpininkus eksportuojami ir baldai, ir durpės, ir kitos prekės.

VEIDAS: O kaip vertinate dabartinių valdančiųjų užmojus didinti paslaugų eksportą?
S.B.: Europoje tai jau pasenusi tendencija, mat paslaugų eksportas buvo išaugęs tada, kai ES į kitas šalis iškėlė pramonės gamybą, o kartu su ja iškeliavo ir “lydinčios” paslaugos. Tačiau tai nepasiteisino, ir dabar ES šūkiai vėl yra “atgal į pramonę”, “atgal į gamybą”.
Juo labiau kad dabartinis Lietuvos paslaugų eksportas – primityvus, dirbame kaip pigūs aptarnavimo centrai, šios paslaugos nesukuria didelės pridėtinės vertės. Be to, toks paslaugų eksportas labai nepastovus. Jei, tarkime, indai pasiūlys tokias paslaugas pigiau, didieji investuotojai bemat pasitrauks iš Lietuvos.
Taigi, panašu, kad pramonės ir eksporto srityje ir toliau vysimės kitas ES šalis, o pasivijimo terminas, sakyčiau, yra koks 100 metų, ne mažiau.

VEIDAS: Gal mums čia padėtų klasteriai, didesnis verslininkų bendradarbiavimas vieniems su kitais?
S.B.: Šioje srityje pastebiu didelį progresą. Vien iš kelionių į užsienio parodas sprendžiant, galima teigti, kad vidinės tarpusavio konkurencijos mažėja. Pavyzdžiui, dar ne taip seniai lietuviškos įmonės nesutikdavo stovėti net po vienu stendu tarptautinėje parodoje, o dabar tai vyksta nuolat.

VEIDAS: Kalbant apie skaičius, gal įmanoma apibendrinti, kokią dalį BVP idealiu atveju ateityje turėtų sudaryti eksportas?
S.B.: Tai pasakyti labai sudėtinga, nes neaišku, kokia bus ekonomikos struktūra. Pavyzdžiui, jei bus labai didelis vidaus vartojimas, tai didelė eksporto dalis nebus privalumas. Svarbiausia – kad eksportas būtų diversifikuotas, kad jis nebūtų priklausomas tik nuo dviejų rinkų kaip yra dabar, t.y., nuo ES ir nuo NVS šalių.

VEIDAS: O kuriose pramonės srityse, jūsų vertinimu, įvyks didžiausias šuolis?
S.B.: Jokia sritis Lietuvoje dar nėra priartėjusi prie maksimalaus savo potencialo. Transporto srityje visai neblogų rezultatų yra pasiekusi geležinkelių, kelių, vilkikų sritis. Tačiau dar daug ką galima nuveikti upių bei jūros transporto srityse. Be to, nors maisto pramonės eksportas yra sąlyginai didelis, čia irgi dar slypi didžiulis potencialas. Pavyzdžiui, jei palygintume maisto pramonės apimtį Lietuvoje dabar ir 1985-aisiais, tai pamatytume, kad dabar ji siekia vos trečdalį to, kas buvo sovietiniais metais.

VEIDAS: Na o kaip keisis pramonės srityje dirbančių žmonių charakteristika? Kas bus būsimosios eksporto produkcijos kūrėjai?
S.B.: Tendencijos bus tokios pat kaip ir kitose Vakarų šalyse: visuomenė sens, visose srityse dirbs daugiau vyresnio amžiaus žmonių, netgi ten, kur dabar tradiciškai dirba jaunesni. Dėl to keisis ne tik paslaugų sferos pobūdis, bet ir socialinė politika.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...