2012 Gegužės 08

Artūras Poviliūnas: „Finansavimą gaunančių sportininkų ateityje gali sumažėti“

veidas.lt


Sporto pasaulyje toli į ateitį neprognozuojama – dažniausiai apsiribojama būsima olimpiada. Artimiausios vasaros olimpinės žaidynės Londone prasidės jau po 80 dienų, tad dabar visas dėmesys skiriamas joms. Vis dėlto, kol stipriausi šalies sportininkai rengiasi kovai dėl medalių, jiems auga pamaina. Pasak jau 24 metus Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidento pareigas einančio Artūro Poviliūno, jaunieji talentai yra išryškėję ir puoselėjami.

VEIDAS: Profesionalus sportas sulig Londono olimpinėmis žaidynėmis nesibaigs: laukia 2016 m. olimpiada Rio de Žaneire, Europos ir pasaulio čempionatai. Jūsų vertinimu, kokios Lietuvos sportininkų ateities perspektyvos?
A.P.: Taip, mes gyvename olimpiniais ciklais. Dabartiniai priemonių planai ir programos yra patvirtintos iki Londono olimpinių žaidynių. Tačiau tai nereiškia, kad negalvojame, kaip mūsų jaunieji sportininkai rengiasi būsimoms žaidynėms. Per pastaruosius ketverius metus LTOK finansavo jaunimo programas, Lietuvos jaunieji sportininkai dalyvavo Europos vasaros ir žiemos olimpiniuose festivaliuose. Pavyzdžiui, praėjusiais metais 54 sportininkai, 16–17 metų jaunuoliai, dalyvavo Europos jaunimo olimpiniame festivalyje Turkijoje. Ten jie pasirodė labai gerai – iškovojo dešimt medalių. Pagal medalių skaičių Lietuva užėmė dešimtą vietą Europoje.
2010 m. dalyvavome pirmosiose jaunimo vasaros olimpinėse žaidynėse Singapūre. Ten irgi pasirodyta šauniai: dalyvavo 22 sportininkai, parvežti penki medaliai. Singapūro žaidynių nugalėtojai boksininkas Evaldas Petrauskas, irkluotojas Rolandas Maščinskas jau turi kelialapius į Londono žaidynes.
Taigi talentai išryškėję, mūsų treneriai juos rengia ateičiai. Geriausiems jauniems sportininkams yra sudarytos optimalios sąlygos tobulėti.
VEIDAS: Vadinasi, bus kam deramai pakeisti senosios kartos olimpiečius Virgilijų Alekną, Edviną Krungolcą, Andrejų Zadneprovskį, Ramūną Vyšniauską ir kitus?
A.P.: Taip, potencialių jaunų sportininkų randame ir juos puoselėjame. Žinoma, profesionalus sportas reikalauja nemenko finansavimo. Lietuvos sporto biudžetas vargu ar didės, o ilgainiui lėšų reikės didesnių. Ar jų bus – sunku pasakyti. Jeigu nebus, tada tiesiog reikės sumažinti remiamų talentų skaičių. Negali duoti po truputį visiems ir tikėtis gerų rezultatų. Liūdna, bet finansavimą gaunančių sportininkų ateityje gali sumažėti.
VEIDAS: Ar daugės tokių atvejų, kaip Donatos Rimšaitės, kada talentingas Lietuvos sportininkas pasirenka atstovauti kitai šaliai?
A.P.: Gyvename demokratinėje Europoje. Kiekvienas pilietis turi savo teises ir pareigas. Todėl negalime pasakyti, kad ateityje tokių atvejų nepasikartos.
VEIDAS: Kokios prognozės dėl sporto infrastruktūros plėtros – ar čia galime tikėtis permainų?
A.P.: Apie infrastruktūros gerinimą daug kalbama įvairiais lygmenimis: darželiuose, mokyklose, universitetuose, tarp suaugusiųjų. Deklaruojama, kad sportas turi būti prieinamas visiems. Bet pradėkime nuo darželių. Kur yra darželiai, kuriuose būtų salės, patalpos vaikams užsiimti kūno kultūra? Kylame aukščiau: vidurinės mokyklos, gimnazijos – tik vienetai, kuriose viskas deramai įrengta. Aukštosios mokyklos apskritai mano, kad kūno kultūros nebereikia.
Bet tikiu, kad ateityje padėtis keisis. Žmonės patys pradės suprasti sporto ir sveikatos reikšmę. Tai vyksta jau dabar. Pavyzdžiui, pažiūrėkite, kaip per trejus metus Vilniuje padaugėjo dviratininkų.
VEIDAS: Bet dviračių takų nepadaugėjo.
A.P.: Jų plėtra irgi planuojama. Dėl to į ateitį aš žiūriu optimistiškai, tik viską stabdo bendra šalies ekonomika. Kad įvyktų pokyčių, ji turi kilti į viršų.
VEIDAS: Kokių vilčių galime puoselėti dėl Londono olimpinių žaidynių?
A.P.: Turime nemažai sportininkų, kurie pasaulio ar Europos čempionatuose yra stovėję ant pjedestalų. Daugiausiai vilčių teikia dviratininkė Simona Krupeckaitė, neseniai iš pasaulio čempionato parvežusi sidabro medalį, boksininkas Egidijus Kavaliauskas, pernai pasaulio čempionate buvęs trečias, buriuotoja Gintarė Scheidt. Neabejoju, kad dėl medalių kovos ir Virgilijus Alekna, Austra Skujytė, Laura Asadauskaitė, Aurimas Didžbalis, Mindaugas Griškonis, Jevgenijus Šuklinas bei kiti – daug šiųmečių olimpiečių turi potencialo.
VEIDAS: Kiek medalių tikisi pats komitetas?
A.P.: Manau, visi būtume patenkinti ir laimingi, jeigu iš Londono mūsų sportininkai parvežtų bent du medalius. Nesvarbu, kokios spalvos ir kokios sporto šakos. Konkurencija bus milžiniška, bet galimybių tikrai turime.
VEIDAS: Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui vadovaujate nuo 1988 m. Dabartinė jūsų kadencija baigsis šiemet rudenį. Ar balotiruositės dar kartą?
A.P.: Jeigu šiandien, prieš pat Londono žaidynes, pasakyčiau, kad žadu pasitraukti iš posto, tarsi pareikščiau, kad nusiimu visą atsakomybę už būsimus rezultatus Londone. Neskubinkime įvykių, viskam savas laikas. Sportininkams, treneriams, federacijų vadovams, kurie manęs jau klausė apie ateities planus, atsakiau, kad tarsimės, svarstysime. Jeigu, kaip ankstesniais metais, sulauksiu didelio palaikymo, tai balotiruosiuosi. Kas bus išrinktas vadovu, spręs LTOK generalinė asamblėja. Nemažai priklausys ir nuo to, su kokiomis nuotaikomis grįšime iš Londono.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...