Premjero Andriaus Kubiliaus salto verbale darosi vis agresyvesni. Vyriausybės vadovas mano, kad Konstitucinis Teismas neturėtų vertinti Vyriausybės ekonominės politikos. Konservatoriumi save vadinantis politikas tvirtina, jog Vakarų valstybėse PVM lengvatos periodinei spaudai ir knygoms taikomos todėl, kad ten politikai tiesiog bijo žiniasklaidos kritikos (“Veidas”, 2010.12.13).

Premjeras nesupranta, kad KT nesikiša į Vyriausybės ekonominę politiką, o saugo Konstitucijoje implicitiškai įtvirtintus piliečių teisėtus lūkesčius, kuriuos sukuria ne kas nors kitas, o patys politikai savo sprendimais. JAV aukščiausiasis teismas yra ne kartą paskelbęs, kad “Konstitucija yra politiškai aklas dokumentas”, bet politikai, sukūrę teisėtus lūkesčius (mūsų atveju – paskyrę ir pradėję mokėti pensiją konkrečiam asmeniui), privalo to laikytis ateityje. Antraip būtų sugriautas piliečių pasitikėjimas valstybe.

Vakarų demokratinėse šalyse žiniasklaida, kaip pagrindinė visuomenės švietimo institucija, yra neatskiriama politikos viešojo gyvenimo dalis. Politika daugumoje Europos valstybių finansuojama mokesčių mokėtojų lėšomis. Taip pabrėžiant būtinybę išlaikyti nepriklausomas nuo interesų grupių politinių partijų valdymo ir organizacines struktūras, politikos ekspertus. Lietuvos mokesčių mokėtojai kasmet partijų kasas papildo daugiau nei po 10 mln. Lt.

Norint turėti politikoje aukščiausio lygio profesionalų, negalima jiems mokėti grašius ar pralaimėjus rinkimus apskritai juos palikti be pragyvenimo lėšų. Politikos nefinansuojant mokesčių mokėtojams, ją pradeda finansuoti tie, kurie moka už savo problemų sprendimą versle ar kitose visuomeninio gyvenimo srityse. Tikėtis, kad politikoje už grašius dirbs geriausi ir talentingiausi žmonės, yra tiesiog kvaila.

Jei kalbame apie politiką kaip profesionalų užsiėmimą, tada turime suvokti ir kitą svarbią demokratijos dalį, profesionalų politikos kritiką – žiniasklaidą. Vakarų demokratinėse valstybėse politikos profesionalumas ir žiniasklaidos nepriklausomumas siejami tiesiogiai. Jei politika neprofesionali – šią problemą dar labiau paaštrina neprofesionali žiniasklaida. Ir, priešingai, profesionali žiniasklaida gali timptelėti paviršutinišką politiką aukštyn, įvardydama, kas politikoje yra blogai.

Daug blogiau, jei žiniasklaida neprofesionali, alkana ar priklausoma nuo neskaidrių išorinių finansavimo šaltinių. Tuomet net iš rimtos politikos savo neadekvačia ir paviršutiniška kritika ji gali padaryti niekalą. Tokį reiškinį Lietuvoje šiandien ir stebime. Siekiant išvengti prasto politikos ir žiniasklaidos santykio, norint ieškoti aukštesnio profesionalumo laipsnio, kai politika yra finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, o žiniasklaida veikia pagal laisvosios rinkos taisykles, ir gimsta mokesčių lengvatų būtinybė.

Premjero A.Kubiliaus “drąsa” tėra viso labo Vakarų politinės ir visuomeninės tradicijos nesuvokimas. Ar A.Kubilius prisiims atsakomybę už tai, kad kone pusė Lietuvos žiniasklaidos jo valdymo laikotarpiu atsidūrė su Rusija susijusio kapitalo įtakos zonoje? Ar premjeras suvokia, kokių tai turės ilgalaikių pasekmių Lietuvos demokratijai?