2014 Birželio 16

Evaldas Labanauskas

Visuomenės laimės ir žiniasklaidos santykis

veidas.lt


Lietuvos žiniasklaida dažnai sulaukia kaltinimų, kad yra tik neigiama, akcentuoja tik blogus dalykus, o apie pozityvius – nutyli. Viena vertus, žiniasklaida tėra mūsų visuomenės atspindys, kita vertus – žiniasklaida kartu turi ir siūlyti galimus problemų sprendimus.
Kaip šiame „Veido“ numeryje rašo psichoanalitikas Raimundas Milašiūnas, „kasdienės žinios pradedamos ir baigiamos nelaimėmis, katastrofomis ar artėjančio karo ženklais.“
Iš dalies sutinku, kad Lietuvos žiniasklaidoje jau daugelį metų vyrauja principas, jog gera naujiena – nėra naujiena. Nesu šio principo šalininkas, tačiau…
Štai, kad ir imtume karą keliuose. Pastaraisiais metais mažėjusi avaringumo statistika vėl pradeda augti. Nuo šių metų pradžios iki birželio 9 d. šalyje įvyko 147 eismo įvykiais daugiau ir buvo sužeista 213 žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį 2013 m. Visuomenės sveikatos biuro lektorius ir saugaus eismo mokytojas Mindaugas Balsys sako, kad viena pagrindinių priežasčių – žmonės labai pervargę (miegantys ne daugiau nei 4–5 val. per parą), neturintys galimybės kaip reikiant pailsėti, užsisukę greitame gyvenimo ritme, darbuose.
Šoką sukelia ir „Veido“ atlikto tyrimo rezultatai. Vos baigę studijas, darbo ieškojo kone pusė pernai metų kolegijų absolventų ir beveik penktadalis universitetų absolventų. Metų pabaigoje darbo vis dar neturėjo penktadalis kolegijų (2 tūkst.) ir dešimtadalis universitetų (per 3 tūkst.) absolventų. Vidutinė metinė studijų universitete kaina – 6,9 tūkst. Lt, o kolegijoje – 4,2 tūkst. Lt. Taigi valstybė arba absolvento tėvai už bedarbio diplomą sumokėjo atitinkamai 28 ir 13 tūkst. Lt. Visa šių diplomuotų bedarbių armija atsiėjo 117 mln. Lt. Įspūdinga suma?!
Žiūrint į šiuos faktus, kaip ir atrodytų, kad ne gyvenimas, o pragaras Lietuvoje. Tad ir priežastis, kodėl lietuviai laikomi nelaimingais, lyg ir aiški.
Tačiau žiniasklaidos užduotis – ne tik atkreipti dėmesį į blogybes, bet ir ieškoti, kaip pakeisti situaciją pozityvia linkme, spręsti problemas.
Štai tas pats saugaus eismo ekspertas M.Balsys siūlo visiems lietuviams paimti mėnesį atostogų ir išsimiegoti bei pats imasi iniciatyvos Lietuvos mokyklose įrengti „tylos kambarius“, kad bent auganti karta būtų ramesnė.
Pramoninkų prezidentas Robertas Dargis siūlo universitetams ir kolegijoms kuo glaudžiau bendradarbiauti su verslu, valstybės institucijomis, kad galėtų giliau ir plačiau suvokti, kokių specialistų reikia ir kokių profesijų absolventai nesibels į darbo biržos duris. Šiuo patarimu sėkmingai naudojasi Žemaitijos kolegija ir rezultatai akivaizdūs: praėjusiais metais tik 24 iš 290 šios kolegijos absolventų nerado darbo, o iš kvalifikacijos tobulinimo kursų ir konsultacijų ši mokslo įstaiga uždirbo 338 tūkst. Lt.
Visada yra išeitis ir nereikia nukabinti nosies.
Suomijos švietimo ir kultūros ministrės specialusis patarėjas Esa Suominenas, kalbėdamas su „Veidu“ apie suomiškąjį vidurinio ugdymo stebuklą, taip pat paminėjo, kad jo šalis susiduria su daugybe iššūkių, tarp kurių – ir švietimo problemos. Bet sėkmingi rezultatai pasiekiami ne per vieną dieną.

„Kai apie 2000-uosius tapome švietimo lyderiais pasauliniu mastu, mėgavomės rezultatais, pasiektais per porą ankstesnių dešimtmečių. Net jei įgyvendinsime puikias reformas, rezultatus pajusime tik po kokių keliolikos metų“, – teigė jis.
Pabaigti norisi kito „Veido“ pašnekovo, dailininko Mikalojaus Povilo Vilučio žodžiais: „Žmogaus nelaimingumas – tai jo nedėkingumas Dievui, nes Dievas gyvenimą davė kaip dovaną, o tu nelaimingas, dovaną gavęs.“
Tad būkime laimingi!

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Evaldas Labanauskas:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...