Paskutinis, septintasis metinis JAV prezidento Baracko Obamos kreipimasis į tautą „Apie padėtį Sąjungoje“ nesulaukė ypatingo dėmesio. Priežastis paprasta: kitaip nei ankstesniuose prane­ši­muose, kuriuose įvardijami konkretūs ateinančių metų prezidento planai, šį kartą tai buvo labiau bendras per septynerius metus nuveiktų darbų išvardijimas ir sunkiai apibrėžtos ateities gairės.

Pradėdamas kalbą B.Obama įspėjo, kad kal­bės ne apie kitus metus, penkerius ar de­šimt metų, o apie ateitį. Žinoma, jis už­si­­­minė ir apie tai, ką planuoja nuveikti per li­ku­sius kadencijos mėnesius: be kita ko, planuoja galutinai uždaryti Gvantanamo kalėjimą, t.y. įgy­­vendinti pažadą, kurį davė dar pirmosios rin­ki­mų kampanijos metu. B.Obama taip pat pa­mi­nėjo, kad imsis migracijos reformos, ginklų kon­trolės, nusikalstamumo, minimalaus at­ly­gi­nimo didinimo ir kitų temų. Vis dėlto kalba ne­bu­vo skirta trumpojo laikotarpio planams ap­žvelg­ti.

Tai buvo ateities gairių, atsižvelgiant į septynerių metų darbus, nubrėžimas. Galima su­prasti, jog B.Obama mano, kad jo valdymo lai­kotarpiu (jis beveik visą laiką kalbėjo ne pir­muoju asmeniu „aš padariau“, o „mes pa­da­rėme“) buvo padėtas pamatas, ant kurio tu­rėtų būti statoma JAV ateitis. Kalbėta temomis nuo ekonomikos iki užsienio politikos. Ži­no­ma, didžioji dalis kalbos buvo skirta JAV vi­daus iššūkiams ir pasiekimams.

Konkrečiau, B.Obama įvardijo keturias te­mas. Kalbant apie lygias galimybes naujojoje JAV ekonomikoje atkreiptas dėmesys į to­kias te­mas, kaip ekonomikos augimas, socialinė ap­­­­­­sauga, darbo vietų kūrimas, skurdo ma­ži­n­i­mas, mokslo prieinamumas.

Antrasis B.Obamos iššūkis – kaip panaudo­ti naujas technologijas. Šioje dalyje vyravo klima­to kaitos ir alternatyvių energijos šaltinių pa­­naudojimo temos. Paryžiaus susitarimas dėl kli­mato kaitos tapo puikiu perėjimu prie tre­čio­sios – užsienio politikos temos. Ket­vir­to­ji te­ma – demokratija, pilietiškumas, aktyvus žmo­nių dalyvavimas politikoje ir JAV išskirtinu­mas.

Ko gero, įdomiausia ne amerikiečiui yra tre­čioji tema (nors rekomenduočiau kiekvienam Lietuvos politikui, ir ne tik politikams, per­žiūrėti visos kalbos įrašą). B.Obama ją su­for­­mulavo taip: kaip apsaugoti Ameriką, ne­tampant pasaulio policininku.

Šis pasakymas puikiai iliustruoja visą dviejų kadencijų B.Obamos užsienio politiką, ku­rią kai kas vadina Obamos doktrina. Jos idėja – atsisakyti vienašališkumo tarptautinėje politikoje, mažiau kištis į kitų šalių problemas, t.y. vadovauti iš už nugaros.

Tiesa, daugelis ekspertų, ypač mąstančių de­šiniuoju smegenų pusrutuliu, išgirdę sąvoką „Oba­­mos doktrina“, yra pasiruošę sudraskyti opo­nentą. Pasak jų, nėra jokios Obamos doktrinos, yra tik nevykę idealistiniai bandymai, „ad hoc“ veiksmai ir „gaisrų gesinimas“. Ar­gu­men­tai paprasti: santykių su Rusija „perkro­vimo“ po­­­litika žlugo, jos rezultatas – Kry­mo okupacija, karas Rytų Ukrainoje, o tai tiesioginis iššūkis po šaltojo karo nusistovėjusiai Europos tvarkai.

Skubus amerikiečių pajėgų išvedimas iš Ira­­ko lėmė „Islamo valstybės“ (ISIS, arba „Daesh“) iš­ki­limą. Dabar panašus scenarijus ste­bimas Af­ga­nistane, kur mažėjant amerikiečių pajėgoms pro­­­­porcingai auga Talibano ir ki­tų islamistų įta­ka. Arabų pavasario palaikymas žodžiais, bet sten­giantis kuo mažiau įsitraukti, privedė prie vals­tybių, tokių kaip Li­bija ir Sirija, žlugimo, o Egipte diktatūra tik sustiprėjo.

B.Obamos nesugebėjimas reaguoti į jo paties nubrėžtos raudonos linijos peržengimą Sirijoje tik dar labiau pagilino pilietinį konflik­tą Sirijoje ir leido ten įžengti Rusijai, o JAV sąjungininkams Europoje užmetė ant pečių pa­bėgėlių naštą.

Apibendrinti kaltinimus B.Obamai galima teiginiu, kad iki tol gyvavusiai „Pax America­na“ tvarkai buvo suduotas smūgis. Žlugo B.Oba­­mos idėja, kad šiuolaikiniame pasaulyje galima apsieiti be pasaulio policininko arba su policininku, kurio vienintelis ginklas yra pa­rei­g­ūno pažymėjimas ir chuliganus jis bando ne bausti, o mandagiai perkalbėti.

Bet yra ir optimistinis B.Obamos pasaulis, kurį jis aprašė savo metinėje kalboje. Tai pa­sau­lis, kuriame drauge su kitomis šalimis galima sustabdyti Ebolos virusą, sutarti dėl klimato kaitos stabdymo, kartu veikti prieš ISIS, ben­­­dromis jėgomis taikiai nutraukti Irano branduolinę programą.

Pasak B.Obamos, tuo metu, kai vis mažiau JAV karių yra užsienio valstybėse, vis mažiau ame­­rikiečių grįžta namo karstuose, o ekonomi­ka siekia naujų aukštumų, kitos šalys, to­kios kaip Rusija, švaisto savo išteklius ir kraujuoja no­rė­da­mos išlaikyti periferijas. Be to, B.Oba­ma neigia teiginius apie JAV galios silpnėjimą ir siū­lo paklausti „Al Qaedos“ lyderio Osa­mos bin La­­deno (nukautas amerikiečių 2011 m.), kas bū­na tiems, kurie meta iššūkį Amerikai. Metinėje kalboje jis taip pat pabrėžė, kad Artimieji Rytai išgyvena transformaciją, kuri užtruks ilgai.

Kokie bus šie paskutiniai B.Obamos ka­den­cijos metai?

Tokie pat, paremti „vadovavimu iš už nugaros“. Sunku tikėtis, kad JAV imsis aktyvesnio vaid­­­mens pasaulyje, pasiųs pajėgas, tarkim, į Ira­ką ar Siriją kovoti su ISIS. Didžiąją energijos da­lį B.Obama skirs pradėtiems darbams už­baig­ti (Gvantanamo kalėjimo uždarymas) ir dar la­biau susikoncentruos į Amerikos vidaus reikalus.

Žinoma, visada išlieka „juodųjų gulbių“ – ne­­­­­numatytų įvykių tikimybė. Taip pat išliks grės­­­­­­­mė, kad vienas ar kitas tarptautinės sistemos chuliganas bandys mesti iššūkį pasaulio po­­­licininkui, kuris nenori būti policininku. Tie­sa, ekonomikos realijos turėtų apmalšinti tokių kaip V.Putinas bandymus tampyti liūtą už ūsų.

Kaip klostysis Lietuvos ir JAV santykiai?

B.Obamos pažintis su Lietuva tikrai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio, nes Prezidentė D.Gry­baus­­kaitė šlapiu skuduru tėškė per tuomet puo­se­lėtą santykių su Rusija „perkrovimo“ po­litiką. Bu­vo sakoma, kad D.Grybauskaitė į Bal­tuosius rū­mus pateks nebent kaip turistė. Bet viskas pa­sikeitė, ir dabar santykiai, galima sakyti, puikūs.

Lietuvoje vyksta amerikiečių karių, karinės technikos rotacija, o svarbiausia – B.Obamos administracijos įsitikinimas, kad Rusija, atgrasyta nuo kitų avantiūrų savo kaimynystėje, stu­­­­­mia Lietuvą iš Baltųjų rūmų dėmesio centro. Beje, dėmesio centre Lietuva, kaip ir visa Ry­tų ir Vidurio Europa, pagal B.Obamos darbotvarkę niekada ir neturėjo atsidurti.

P.S. Anksčiau minėjau, kad kiekvienas Lie­tu­­vos politikas, ir ne tik politikai, turėtų peržiūrėti B.Obamos kalbą. Galima nesutikti su B.Oba­mos politika ir pasaulėžiūra, bet nepaste­­­bėti jo ora­toriaus talento neįmanoma. Toks įt­rau­kian­tis, šmaikštus, emocingas, įtikinantis, ge­bantis už­­burti ir prikaustyti visą dėmesį kalbėjimas – la­bai retas atvejis Lietuvos politikoje. n