2010 Lapkričio 20

Algimantas Šindeikis

Vinys į partijų karstą

veidas.lt

Seimas peržengė naują parlamentarizmo kompromitavimo ribą – išsaugojo mandatą šiurkščiai Konstituciją pažeidusiam ir priesaiką sulaužiusiam Aleksandrui Sacharukui. Ar Lietuvos valstybė dar gali vadintis teisine? Šis klausimas, parlamentui pamynus Konstituciją, nebėra retorinis. Atsakymas į jį duotas. Balsų skaičiavimo komisijos narys parlamentaras prof. Kęstutis Masiulis pranešė, kad buvo pažeistas balsavimo slaptumas. Negalima dergti viso parlamento. Konstituciją pamynė konkretūs asmenys, bet šešėlis krinta visam parlamentui. Parlamentas galėjo spėti sutvarkyti balsavimo procedūrą taip, kad žinotume, kas konkrečiai spjovė į Konstituciją. Net 13 balsavimo biuletenių sugadinta, dalį jų gadinant specialiu žymėjimu.

Ar išdrįs Generalinė prokuratūra pradėti tyrimą dėl balsavimo slaptumo pažeidimo? Tokio, po kurio mes nežinome, kas sugadino biuletenius, bet A.Sacharukas žino. Kažkas, matyt, neblogai “prisidūrė” prie parlamentaro algos.

Po KT išvados dėl L.Karaliaus ir A.Sacharuko veiksmų, kuriais šie šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, žinome, kad Konstituciją peržengusių narių šios kadencijos Seime – bent kelios dešimtys. Seimo komisijų, balsavimo registracijos ir kitais dokumentais yra konkrečiai fiksuota, kas ir kiek be pateisinamos priežasties yra praleidę Seimo posėdžių, taip pat esama duomenų ir apie Seimo narius, balsavusius už kitą parlamentarą. Taigi galima kaltinti kone visą Seimą.

Prabilta apie pirmalaikius rinkimus. Sunku įžvelgtį jų prasmę. Ar naujos kadencijos Seimas būtų kokybiškesnis? Kas apskritai atsakingas už parlamentarų kokybę? Ar tik rinkėjai? Tradicinės dešinės ir kairės politinės partijos (pirmiausia socialdemokratai ir konservatoriai) savo veikla taip sukompromitavo Lietuvos politiką, kad į ją atvėrė kelią įvairaus plauko perėjūnams. Kai rinkėjai nemato tradicinėje politinėje partijoje oraus, solidaus, atsakingo už savo veiksmus politiko, jie pradeda rinktis marginalus.

Kodėl negalima šalies įvelti į eilinį politinį jovalą – priešlaikinius Seimo rinkimus? Nėra jokio pagrindo tikėtis, kad naujasis Seimas bus kitoks.

Dar vieną didelę vinį į partijų karstą įkalė ir Konstitucinis Teismas. Po pastarojo KT nutarimo politinės partijos nebeturi išimtinės teisės sudarinėti rinkimų sąrašų į Europos Parlamentą. Tokia tvarka, kad tik partijos galėdavo nuspręsti, kas gali, o kas negali būti įrašytas į rinkimų sąrašą, pažeidžia Konstituciją. Atima iš mūsų visų teisę lygiomis sąlygomis naudotis savo pasyvia rinkimų teise. Anksčiau tokia tvarka, kaip prieštaraujanti Konstitucijai, pripažinta ir nagrinėjant savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo konstitucingumą. Teismas antrą kartą konstatavo, kad negali būti nepagrįstai iš rinkimų eliminuojami kiti kolektyviniai subjektai, t.y. politinės organizacijos (aiškiai formuluojat, kad “politinės partijos” ir “politinės organizacijos” nėra tas pats darinys). Taigi partijoms teks pasislinkti leidžiant dalyvauti rinkimuose tiek pavieniams asmenims, tiek ir nepartiniams politiniams dariniams.

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Algimantas Šindeikis:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...