Šiuo metu vilniečių vaikų tėvai už vaiko lavinimą valstybinėse muzikos ar meno mokyklose moka daugiausiai Lietuvoje – atitinkamai 75 ir 55 litus per mėnesį. Tuo tarpu mažiausi analogiški mokesčiai provincijos muzikos mokyklose tesiekia 25 Lt, dailės – 15 Lt.

Nuo kitų mokslo metų vidurinėje mokykloje faktų kalimo mažės, o dėmesio kūrybingumui ir praktiniam žinių naudojimui daugės. Tačiau ką to siekiant iš mokymo programų reikia išmesti, o ką įdėti?

Lietuvoje yra keliolika dėstytojų, po kurių paskaitų studentai ploja, ir keliasdešimt – į kurių paskaitas akademinis jaunimas veržte veržiasi.

Nors Lietuvos universitetai skelbia, kad neakivaizdinės studijos nebeegzistuoja, o jas pakeitė dieninėms studijoms savo kokybe esą nė kiek nenusileidžiančios ištęstinės studijos, patys studentai įžvelgia esminius kokybės skirtumus tarp šių dviejų studijavimo būdų.

Per pastarąjį dešimtmetį studentų Lietuvoje pagausėjo daugiau nei du kartus – nuo 99 tūkst. iki 201 tūkst. Ir per šį laikmetį pasikeitė ne tik studentų kiekybė, bet ir jų kokybė, ir požiūris į viską – gyvenimą, studijas, mokslą, darbą, studentavimą, laisvalaikį, vertybes.

“Puikiai”, “labai gerai”, “pakankamai gerai”, – tokie įrašai po pradinukų kontroliniais darbais ar testais oficialiai nebėra leidžiami nuo praėjusių metų: 2009 m. rugsėjį priimtas švietimo ir mokslo ministro įsakymas įpareigojo pradinių mokyklų vadovus bei pedagogus nebevertinti mokinių pasiekimų pažymiais ar kitais sutartiniais ženklais, o tik pateikti aprašomąjį vertinimą, kaip numatyta ir užpernai Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) patvirtintoje Pradinio ugdymo programoje.

Šiemet į doktorantūros studijas iš viso priimti 598 studentai, t.y. 14 mažiau negu pernai. Vien į keturis pagrindinius šalies universitetus šiemet įstojo 376 doktorantūros studentai.

Darbo biržos duomenų bazėje dabar – vos 15 įrašų apie laisvas mokytojų darbo vietas. Tuo metu pedagogo darbą per darbo biržą susirasti bando daugiau nei tūkstantis kvalifikuotų mokytojų.

Pradinukų tėvai sutrikę, nes nebeturi galimybių sužinoti savo vaikų mokslo rezultatų ir gebėjimų lygio. Mat pernai rugsėjo viduryje priimtas švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymas “Dėl nuosekliojo mokymosi” įpareigojo pradinių mokyklų vadovus ir pedagogus nebevertinti mokinių pasiekimų pažymiais ar kitais sutartiniais ženklais, o tik pateikti aprašomąjį vertinimą.

Gyvename pasaulyje, kur viskas keičiasi ne dienomis, o valandomis, todėl greičiausiai nerasime pasaulyje valstybės, kur nevyktų įvairių sričių reformos, o ypač – švietimo. Būtent ši sritis turi būti sparčiausiai besivystanti, nes ji ugdo mūsų ateities žmogų.

Ir dėstytojai, ir studentai sutaria, kad mokantis universitetuose svarbios ne tik studijų programos, kurios geros daugelyje aukštųjų mokyklų, bet ir mokymosi metodai, dėstytojai bei sąlygos. O šiuo požiūriu Lietuvos universitetai vieni nuo kitų skiriasi kaip diena ir naktis.